Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2025 m. balandžio 20 d. apie 06.52 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0710, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 19 d. susipyko su sugyventine ir sugalvojo išgerti alkoholio. Apie 23 val., būdamas blaivus, nuvažiavo į kazino, kur išgėrė apie 8 skardines alaus, gal ir daugiau, ir kazino prabuvo iki 3 val. nakties. Išėjęs iš kazino nusprendė atsisėsti į mašiną ir kelias valandas pasėdėti, truputį prablaivėti. Pasėdėjo gal tris valandas ir 2025 m. balandžio 20 d. apie 6 val. ryto sugalvojo važiuoti namo ir važiuodamas sugalvojo sustoti „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ir užsipilti kuro. Tada iš ten išvažiavo, nusileido kalnu ir pamatė policijos automobilį, kuris apsisuko ir apie 7 val. ryto jį sustabdė. Priėjusiam pareigūnui prisipažino, kad yra išgėręs, padavė dokumentus ir mašinos raktelį. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, savo veiksmus vertina negerai, supranta, kad galėjo sukelti daugiau pavojų sau ir aplinkiniams, ir dėl to gailisi. Niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra linkęs į alkoholizmą. Automobilis priklauso jo tėčiui E. K., kuris negalėjo nujausti, kad jis (E. K.) automobilį vairuos neblaivus. Su nustatyta automobilio verte sutinka. Apie šį įvykį tą pačią dieną papasakojo tėčiui, o paskui pusbroliui. Su pusbroliu bendrauja nuo vaikystės. Jie daug bendrauja, palaiko ryšį, susitinka savaitgaliais. Pusbrolis turi gerą darbą, pažadėjo jam padėti ten įsidarbinti ir laiko jį autoritetu, klauso jo patarimų. Savo vardu turto neturi, o iš Užimtumo tarnybos pajamų negauna, nes Lietuvoje legaliai beveik nėra dirbęs, kadangi būdavo užsienyje (b. l. 144).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas D. K. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn, ir parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Apie šį įvykį sužinojo, kai paskambino kaltinamajam paklausti kaip gyvenimas, nes jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir galvojo susitikti, bet kaltinamasis pasisakė, kad taip „užgrybavo“ ir tokios naujienos nenudžiugino. Jo veiksmus vertina labai kritiškai, sakė, kad jis taip negali daryti ir apie tai daug kalbėjo. Jis (D. K.) pats niekur nesivelia, gyvena gerai ir tikisi, kad paskatins kaltinamąjį nedaryti tokių klaidų ateityje. Nėra taip, kad kaltinamasis nuolat gertų, kartą per mėnesį kartu išgeria po skardinę alaus prie krepšinio. Nemano, kad kaltinamojo tėtis būtų žinojęs, jog jis vairuos neblaivus. Su kaltinamuoju palaiko gerus ryšius, susitinka 2–3 kartus per savaitę ir jeigu reikės, taip pat pasiskambins ir kiekvieną dieną. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atstumas nėra didelis ir pasitaiko, kad jis kiekvieną dieną būna (duomenys neskelbtini). Jis yra transporto vadybininkas ir norėtų pusbrolį pasukti ta linkme. Pats gauna 1 700 Eur į rankas, tačiau turi mokėti 700 Eur už butą, taip pat 400 Eur už automobilio lizingą, taip pat maistą, todėl užstatą būtų sunku sumokėti, bet jeigu teismas jį paskirtų, tai galėtų sumokėti (b. l. 144).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, jog 2025 m. balandžio 20 d. dirbo pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką kartu su tyrėju L. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Apie 07.00 val. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo itin greitai. Įtariant, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, L. M. panaudojo tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą ir ties vaikų žaidimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), paminėto automobilio vairuotojas buvo sustabdytas. Automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas E. K. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. E. K. pats nieko nepasakęs kolegai L. M. atidavė automobilio užvedimo raktelį. Kolegai L. M. paklausus E. K., ar šis yra gėręs/vartojęs alkoholinių gėrimų, jis teigė, kad vartojo visą naktį alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu E. K. blaivumą, nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Palaukus dar penkiolika minučių laiko po pirmojo E. K. blaivumo patikrinimo, nustatytas E. K. taip pat didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas. Dėl priežasties, kad E. K. vairavo transporto priemonę, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas, automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę. Automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas E. K. buvo sustabdytas būtent ties (duomenys neskelbtini), o ne ties pastatu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole L. M. taip pat suklydo įrašydamas įvykio vietos adresą (duomenys neskelbtini), nors apžiūrėjo įvykio vietą teisingai – (duomenys neskelbtini). Automobilis „Peugeot 407“ nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent nuo (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) adresą (duomenys neskelbtini) laikyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–42).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, jog jo sūnus E. K. gyvena kartu su sugyventine M., su kuria augina bendrą sūnų M. Sūnus E. jokių problemų su alkoholio vartojimu neturi. Niekada nėra matęs sūnaus E. vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam. Su sūnumi E. sutaria puikiai. Bendrauja, kalbasi ir kiek gali, tiek padeda ir finansiškai. 2025 m. kovo 22 d. E. grįžo iš Amerikos ir paprašė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol šis bus Lietuvoje. Leido naudotis sūnui E. jam priklausančiu automobiliu. Apie tai, kad sūnus vairuos automobilį būdamas neblaivus, neturėjo jokių minčių. Prigrasino, kad jis net ir greičio neviršytų. Sūnumi pasitikėjo. 2025 m. balandžio 20 d. ryte paskambinęs E. pasakė, kad vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 407“ būdamas neblaivus. Negalėjo tuo patikėti ir itin supyko ant sūnaus. Turėjo itin rimtą pokalbį. Netoleruoja tokio nederamo sūnaus E. poelgio. Pasikalbėjęs su sūnumi suprato, kad jis daugiau niekada gyvenime nevairuos automobilio būdamas neblaivus (b. l. 45–48).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, jog su pusbroliu E. K. bendrauja ir sutaria puikiai nuo pat mažų dienų, kai dar buvo vaikai. Kiek pažįsta E., tai jis yra nuoširdus, atviras, paslaugus, atsakingas. Su E. itin dažnai, kartą ar du kartus per savaitę, pasiskambina, susitinka. Apie tai, kad jis 2025 m. balandžio 20 d. vairavo tėčiui E. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, jis pats papasakojo ir ši žinia buvo itin netikėta. Niekada nėra matęs, kad E. vairuotų transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo žiniomis E. neturi priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Jis su E. turėjo itin rimtą pokalbį dėl jo vairavimo esant neblaiviam, kad jis vairuodamas lengvąjį automobilį elgėsi itin neatsakingai ir naiviai. Dėl priežasties, kad jis su pusbroliu E. sutaria puikiai, bendrauja tiek telefonu, tiek ir susitikus gyvai, pasikalba itin atvirai, tai mano, kad yra tinkamas laiduotojas šioje baudžiamojoje byloje. E. daro tik teigiamą įtaką, duoda teigiamus patarimus, o jo poelgiui esant neigiamam – drausmina ir pyksta ant jo, dėl ko jis paiso duodamų patarimų. Prašo gerbiamo teismo ir gerbiamos prokurorės leisti laiduoti E. K. šioje baudžiamojoje byloje. Jis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko pareigose jau šešis metus laiko. Moka paskolą už automobilį bei nuomojasi būstą, dėl ko gaunamo atlyginimo užtenka tik pragyventi, o sutaupyti pinigų yra sunku. Prašo leisti jam laiduoti be užstato (b. l. 57–60).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Matomas asfaltu grįstas kelias su dvejomis eismo juostomis. Dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje matomas stovintis lengvasis automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis išjungtas, durys neužrakintos. Vizualiai apžiūrėjus automobilio išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nėra. Apžiūrint transporto priemonės saloną, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, mechaninių pažeidimų nėra. Automobilio salone matomos tuščios alkoholio skardinės. Ant priekinės kairės pusės sėdynės rastas automobilio užvedimo raktas, kuris paimamas ir perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus transporto priemonės saloną, stovėjimo vietą ir prieigas, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta. Automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimamas su užvedimo raktu ir perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 12–24).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 06.52 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus policijos tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). 06.54 val. automobilio „Peugeot 407“ vairuotojui E. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0710 nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, o 07.10 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 25–27).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. nutarimo dėl duomenų sutikslinimo nustatyta, kad įsivėlus klaidai dokumentuose, adresą (duomenys neskelbtini) laikyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. K. 2025 m. balandžio 20 d. 06.54 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas, 07.10 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 28–30).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. K.. Automobilis įsigytas 2023 m. gruodžio 24 d. už 1 800 Eur (b. l. 34).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad lengvojo automobilio „Peugeot 407“, pagaminimo metai – 2006, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 570 Eur (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo E. K. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų D. J., E. K. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą su fotolentelėmis, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. 2025 m. balandžio 20 d. apie 06.52 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0710, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis E. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį D. K. atsakomybėn. Kaltinamasis E. K. neteistas (b. l. 73–74), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas nuobaudas įvykdęs (b. l. 75–78, 106), nedirba (b. l. 71), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 82), įrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje (b. l. 84), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 91), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 1A-337-634/2024). Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jo elgesį.

D. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 141). D. K. neteistas (b. l. 142), dirba, administracine tvarka baustas, nuobaudas sumokėjęs (b. l. 143–144), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 63), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja tvirtas ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. K. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, einamas pareigas, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo D. K. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog E. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,83 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors E. K. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 24 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus trumpam laiko tarpui po alkoholinių gėrimų vartojimo, nesant tam būtinybės, vairavo mieste, ryte ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamojo vairavimas sukėlė įtarimų policijos pareigūnams, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis važiavo itin dideliu greičiu, buvo sustabdytas panaudojus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, nustatytus neblaivumo požymius ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju, padarytas sunkesnis pažeidimas – nusikaltimas, todėl nėra jokio pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, savo griežtumu prilygstančią ar netgi švelnesnę, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Byloje nustatyta, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. E. K. vairavo trečiajam asmeniui E. K. priklausantį automobilį. Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 1 570 Eur su PVM.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 104,17 Eur (b. l. 154–158).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo E. K. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo E. K. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. K. turtui – automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–51), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111–114, 117–119, 120–123, 127–130), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonė „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33), kartu su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui E. K.;

automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 110), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. K.;

E. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. K. ir laiduotojui D. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 24 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. K. valstybės naudai išieškoti E. K. priklausančio konfiskuotino automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. K. turtui – automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonę „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui E. K.;

automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. K.;

E. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš E. K. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.