Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apylinkės teismui dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. B. skunde prašo įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjos prašyme nurodytą informaciją bei dokumentą, priteisti iš valstybės 9 537,45 Eur žalą dėl Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija) neveikimo – laiku veiksmų neatlikimo, priteisti iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš valstybės – 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už Administracijos duomenų nepateikimą bei dar iš valstybės 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už Administracijos dokumento neišsaugojimą ir nepateikimą.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015, kurioje 2015-04-15 priimtas sprendimas. Su 2015-07-14 prašymu kreipėsi į Administraciją dėl Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – „Liteko“ sistema) duomenų pateikimo. Administracija 2015-08-04 raštu Nr. 4R-1920-(6.1.K) atsakė, kad prašomų duomenų neteiks, nes tokia pareiga nustatyta teismų pirmininkams. 2016-02-29 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) dėl galimai Šiaulių apylinkės teismo teisėjos padarytų veikų nagrinėjant civilinę bylą ištyrimo, kadangi Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 yra subadyta, ne kartą persiūta, kilo abejonių dėl šią bylą išnagrinėjusios teisėjos veiksmų teisėtumo. Pareiškimas persiųstas nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai, vėliau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybai. 2016-03-29 gautas STT Šiaulių valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jame nurodyta, kad iš Administracijos buvo gauta informacija apie Šiaulių apylinkės teismo darbuotojų atliktus veiksmus – iš „Liteko“ sistemos ištrintus dokumentus iš civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. Pareiškėja 2016-04-12 kreipėsi į Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismus dėl duomenų pateikimo apie asmenis, prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. 2016-04-19 raštais abu teismai atsakė į prašymus, tačiau juose išsamiai ir tiksliai nenurodė prašomų duomenų, nenurodė aplinkybių, nustatytų STT Šiaulių valdybos 2016-03-29 nutarime. Pateiktuose atsakymuose buvo tik dalis informacijos, t. y. kas atliko veiksmus pagal kompetenciją, tačiau nenurodyti asmenys, per „Liteko“ sistemą prisijungę prie civilinės bylos. Pareiškėja 2016-05-14 raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą arba instituciją išreikalauti iš Administracijos pareiškėjai reikalingą medžiagą. 2016-05-19 Generalinė prokuratūra persiuntė prašymą Administracijai. Administracija 2016-07-13 raštu Nr. 4R-1794-(6.1) nurodė, kad prašomi duomenys nebus teikiami, nes pareiškėja privalo kreiptis į teismo pirmininką. Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl savo procesinės padėties (ieškovė) Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 turi teisę teikti prašymą pateikti iš „Liteko“ sistemos duomenis, susijusius su šia byla. Dėl to kreipėsi į Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų pirmininkus. Pastariesiems netinkamai vykdžius savo funkcijas, prašymą pateikė Administracijai, kaip „Liteko“ sistemos valdytojai ir tvarkytojai, kuri neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti duomenis iš „Liteko“ sistemos ir taip padarė pažeidimą. Skunde pareiškėja teigia, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis būtų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų pašalinimas, nėra nustatytas. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracija turi realią galimybę iš „Liteko“ sistemos duomenų saugyklos pateikti prašomą dokumentą, todėl Administracijos atsakyme nurodytas motyvas, kad nėra technologinių galimybių pateikti iš „Liteko“ sistemos pašalintą dokumentą, neatitinka tikrovės, yra neteisingas ir klaidinantis. Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą, tyčia vilkino laiką ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į pareiškėjos prašymą pateikti. Taigi dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentą bei ne laiku pateikto atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad neturi realios galimybės atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu negali būti pripažinti neteisėtais ir (ar) sudarančiais pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti viešąją civilinę atsakomybę. Teisės normos nustato institucijos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l090-624/2015). Administracija, vykdydama įstatymų jai deleguotas funkcijas bei atsižvelgdama į iškylančius poreikius, įmanomus informacinių technologijų sprendinius ir valstybės šiam tikslui skiriamą finansavimą, nuolat tobulina esamą „Liteko“ sistemą, taip pat analizuoja ir įgyvendina „Liteko“ sistemai modernizuoti numatytas priemones. Vien tai, kad pareiškėjos prašoma informacija, taikant nustatytą teisinį reglamentavimą bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, kaip skunde nurodo pareiškėja, Administracija piktnaudžiavo valdžia ir neužtikrinusi „Liteko“ sistemos duomenų saugos pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus. Net jei pareiškėja galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl minėto prašymo nagrinėjimo trukmės, jie nėra pakankami, kad galima būtų konstatuoti neturtinės žalos buvimą. Teismų jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjos skunde išdėstytų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nes paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-978-624/2016 ir kt.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti pareiškėja, t. y. ne tik aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė žalos atsiradimas, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, esant teisiniam pagrindui, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą atlyginti patirtą žalą. Žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, be to, susieta su realiai patirtais nuostoliais dėl institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas neatskleidžia ryšio su aplinkybėmis, kuriomis skunde grindžiami turtiniai praradimai, pasak pareiškėjos, jos patirti dėl Administracijos veiksmų (neveikimo), be to, įvardyti praradimai neparemti jokiais objektyviais įrodymais. O pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, kaip minėta, tenka pareiškėjai.

Trečias suinteresuotas asmuo Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad 2016-04-14 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas I. B. prašymas pateikti duomenis iš „Liteko“ sistemoje esančios elektroninės civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, atsakant į klausimus, kokie Šiaulių apylinkės teismo teisėjai ir darbuotojai laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2016-04-11 per „Liteko“ sistemą buvo prisijungę prie bylos ir kokius konkrečiai procesinius veiksmus atliko / neatliko. Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-19 raštu pareiškėjai nurodė, kad visus procesinius įvykius „Liteko“ sistemoje registravo ir redagavo pagal savo kompetenciją atitinkami teismo raštinės darbuotojai (naujų dokumentų įregistravimas, raštinės kompetencijai priskirtų dokumentų išsiuntimas), teisėja A. Č. (pateiktų dokumentų priėmimas, procesinės nutartys), teismo pirmininko pavaduotoja R. M. ir jos padėjėja (nušalinimo klausimas, atskirojo skundo priėmimo klausimas), V. Ž. (į bylą pateiktų dokumentų priėmimas, tarpinės procesinės nutartys, sprendimas), taip pat minėtų teisėjų sekretorės (dokumentų išsiuntimas, posėdžių registravimas, garso įrašų įkėlimas, bylos perdavimas į raštinę) ir V. Ž. padėjėja (nuasmeninto sprendimo įkėlimas). Teismas pažymėjo, kad visi Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai ir valstybės tarnautojai yra supažindinti su teismų informacinės sistemos „Liteko“ saugos nuostatais, Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėmis, yra raštiškai įsipareigoję laikytis „Liteko“ sistemos duomenų saugos reikalavimų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas neturi techninių galimybių nustatyti kiekvieno darbuotojo „Liteko“ sistemoje atliktų veiksmų trukmės. 2016-03-18 į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi STT Šiaulių valdyba su prašymais pateikti informaciją, taip pat ir informaciją, ar sutampa visi procesiniai veiksmai ir dokumentai popierinėje civilinėje byloje ir „Liteko“ sistemoje. Šiaulių apylinkės teismas raštais informavo Lietuvos STT Šiaulių valdybą, kad teismo darbuotojų per klaidą įvesti duomenys į „Liteko“ sistemą redaguojami (ištrinami). Teismas „Liteko“ sistemoje gali matyti tik įvykį įregistravusį ir redagavusį asmenį, nėra galimybių nurodyti visų prie bylos „Liteko“ sistemoje laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2016-04-11 prisijungusių, bylą stebėjusių teismo darbuotojų, o tuo labiau – nustatyti, kokius konkrečiai procesinius veiksmus jie atliko / neatliko, kokį laiko tarpą minutėmis ir sekundėmis buvo prisijungę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-06-07 iki 2016-07-23,toliau – ir „Liteko“ sistemos nuostatai), 12.10 papunktį Administracija informaciją apie „Liteko“ sistemos veiklą suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka. Subjektų, kuriems gali būti teikiami „Liteko“ sistemos duomenys, ratas ir šiems subjektams teiktinos informacijos apimtys nustatytos „Liteko“ sistemos nuostatų 29 punkte. Pagal 29.1 papunktį paslaugų gavėjams teikiami „Liteko“ sistemos duomenys apie teismo procesą, kuriame jie dalyvauja; pagal 29.2 papunktį – registrams, informacinėms sistemoms, kurių nuostatose nustatyta sąveika su „Liteko“ sistema – pagal duomenų teikimo sutartis, 29.3 papunkčio pagrindu – kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytą teisę gauti „Liteko“ sistemos duomenis, „Liteko“ sistemos duomenys teikiami šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įpareigoti Administraciją atkurti iš „Liteko“ sistemos Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3) 2015 m. balandžio 29 d. pašalintą dokumentą „Kitas teismo dokumentas“ popierine forma ir jį pateikti pareiškėjai, pateikti duomenis, kada minėtas dokumentas buvo įkeltas į „Liteko“ sistema ir kas buvo prisijungęs prie bylos duomenų bei kokius veiksmus atliko.

Generalinė prokuratūra 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 17.2.-6333 „Dėl I. B. 2016-05-14 prašymo“ pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą persiuntė nagrinėti Administracijai.

Administracija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad technologinių galimybių iš „Liteko“ sistemos atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą Administracija neturi, o dėl prašomos informacijos suteikimo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėja turėtų kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo pirmininką.

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos atsakymu, teigia, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja ir tvarkytoja, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti jai duomenis iš šios sistemos, neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos, nesilaikė skaidrumo principo, neišnagrinėjo jos prašymo laiku ir dėl tokių Administracijos veiksmų (neveikimo) ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 6P-162-(1.1) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau -–Asmens duomenų tvarkymo Administracijoje taisyklės), 7.5 papunktį, vienas iš asmens duomenų Administracijoje tvarkymo tikslų yra „Liteko“ sistemoje registruoti duomenis apie teisėjus, teismo mediatorius, Administracijos darbuotojus, kuriems suteikta teisė pagal Administracijai nustatytą kompetenciją tvarkyti „Liteko“ sistemos išteklius, kitų institucijų darbuotojus, turinčius teisės aktuose nustatytą teisę gauti „Liteko“ sistemoje tvarkomus duomenis. Tame pačiame papunktyje nustatyta, kad šiuo tikslu tvarkomų asmens duomenų apimtį ir asmens duomenų teikimo tvarką atitinkamoms institucijoms ir asmenims nustato „Liteko“ sistemos nuostatai ir „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatai. Tiek Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Liteko“ sistemos nuostatų, galiojusių nuo 2011-11-28 iki 2016-07-23, 15.1 papunktyje, tiek Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 6P-117-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos modernizavimo ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtintų naujos redakcijos „Liteko“ sistemos nuostatų 17.2 papunktyje įtvirtinta, kad „Liteko“ sistemos duomenis tvarko teismai.

Pareiškėja yra Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 proceso dalyvė, taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, jai iš „Liteko“ sistemos gali būti teikiami duomenys apie minėtos bylos procesą. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Todėl tik teismas (teisėjas) gali priimti sprendimus dėl pareiškėjos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimo tvarkos ir apimties. Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja dėl duomenų, susijusių su minėta byla, gavimo turi kreiptis į jų tvarkytoją, t. y. bylą nagrinėjantį teismą (teisėją). Teismų ir Administracijos „Liteko“ sistemos tvarkymo apimtys nesutampa („Liteko“ sistemos nuostatų 14 ir 15 punktai), todėl vien ta aplinkybė, kad Administracija „Liteko“ sistemos nuostatų 13 punkte yra įvardyta kaip „Liteko“ sistemos tvarkytoja, nesudaro pagrindo pareiškėjai reikalauti pateikti su jos nurodyta byla susijusius duomenis.

Taigi, pareiškėja dėl asmenų, tvarkiusių Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 medžiagą, turi kreiptis į šio teismo pirmininką. Ši teisė, išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, jai buvo paaiškinta Administracijos pateiktuose atsakymuose (2015 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 4R-1920-(6.1. K) „Dėl Jūsų prašymo“, 2016 m. liepos 13 d. raštas Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl prašymo“). Pareiškėjos (ne kaip proceso dalyvės) teisę gauti jos prašomus „Liteko“ sistemos duomenis pagrindžiančio teisinio pagrindo Administracija nenustatė ir, siekdama užtikrinti „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymo, įskaitant jų teikimą tretiesiems asmenims, teisėtumą, pagrįstai atsisakė pateikti jai su teismo organizaciniu darbu susijusią informaciją. Informacija apie asmenis, prisijungusius prie Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, ir jų atliktus veiksmus, taip pat teisinis jų vertinimas pareiškėjai yra žinomi iš STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio.

Teismas daro išvadą, kad Administracija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjai ne Administracijos, o Šiaulių apylinkės teismo tvarkomus „Liteko“ sistemos duomenis, nes, viena vertus, tokių duomenų tvarkymas, įskaitant jų teikimą, nepriklauso Administracijos kompetencijai („Liteko“ sistemos nuostatų 29.1 papunktis), kita vertus, nebuvo nustatytos tokių duomenų teikimą pagrindžiančios sąlygos („Liteko“ sistemos nuostatų 29.3 papunktis).

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis būtų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų pašalinimas, nėra nustatytas, nes tokia „Liteko“ sistemos naudotojų (teisėjų, teismų valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis „Liteko“ sistemos ištekliais numatytoms funkcijoms vykdyti („Liteko“ sistemos nuostatų 2.1 papunktis) teisė yra nustatyta teisės aktuose. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos, duomenų, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas yra bet kurie su informacija, duomenimis, dokumentais ir (arba) jų kopijomis atliekami veiksmai: rinkimas, įrašymas, kaupimas, laikymas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (pildymas ar taisymas), teikimas, skelbimas, loginės ir kitos operacijos, paieška, naikinimas ir (arba) kiti veiksmai. Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. 13P-126-(7.1.2) nutarimu „Dėl Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų pagrindu tam tikri „Liteko“ sistemos naudotojai turi teisę ar pareigą redaguoti „Liteko“ sistemoje pastebėtus netikslumus, t. y. taisyti, pašalinti esamus duomenis, įvesti papildomus duomenis ir pan. (9.2, 12.1, 15.5 papunkčiai). Taigi, teismo darbuotojams, kaip „Liteko“ sistemos naudotojams, suteikta galimybė redaguoti netikslius tam tikrų kategorijų duomenis, atsižvelgiant į teismo darbo specifiką bei siekiant efektyvesnio ir operatyvesnio teismo vidaus darbo organizavimo.

Pažymėtina, kad „Liteko“ sistemos nuostatų 27 punkte yra įtvirtinta Administracijos, kaip „Liteko“ sistemos valdytojos, pareiga užtikrinti, kad „Liteko“ sistemos duomenų negalėtų tvarkyti neįgalioti asmenys, kad būtų apribotas neleistinas duomenų įvedimas į „Liteko“ sistemą. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo darbuotojos, pakoreguodamos civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 į „Liteko“ sistemą įvestus duomenis, veikė pagal teisės aktų joms nustatytą kompetenciją, naudodamosi joms skirtų prieigų prie „Liteko“ sistemos funkcionalumais.

Be to, bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys (Administracijos 2016 m. kovo 23 d. raštas Nr. 4R-806-(1.13. K) „Dėl informacijos pateikimo“, STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) taip pat patvirtina, kad Administracija tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinti, kad, vadovaujantis „Liteko“ sistemos nuostatų 27.6 papunkčiu, būtų galimybė nustatyti, kas ir kada įvedė duomenis (duomenų įvedimo kontrolė). Pagrindo konstatuoti, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja, šiuo konkrečiu atveju nevykdė „Liteko“ sistemos saugos reikalavimų, nėra.

Vienas iš elektroninės informacijos saugos kriterijų, apibrėžtų Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“, 4.2 papunktyje, yra elektroninės informacijos prieinamumo užtikrinimas. Jį įgyvendinant Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatai), 33 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas atsarginių „Liteko“ sistemos duomenų kopijų darymo tikslas – užtikrinti „Liteko“ sistemos veiklos tęstinumą. Siekiant užtikrinti tinkamą šio tikslo realizavimą Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 6P-134-(1.1) buvo patvirtintas Duomenų atsarginių kopijų darymo, saugojimo ir duomenų atkūrimo iš atsarginių duomenų kopijų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 14 punkte nustatytas atsarginių kopijų saugojimo laikas: kasdienės kopijos saugomos 2 savaites, savaitinės kopijos – 4 savaites.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su prašymu patikrinti, ar „Liteko“ sistemoje buvo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procesiniai dokumentai ir kokie, į Administraciją pirmą kartą kreipėsi 2015 m. liepos 14 d. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybai Administracijos pateiktą informaciją į bylos kortelę „Liteko“ sistemoje įkeltas dokumentas „Kitas teismo dokumentas“ buvo ištrintas 2015 m. balandžio 29 d. Taigi, pareiškėja su minėtu prašymu kreipėsi praėjus 2,5 mėnesio po to, kai jos prašomas atkurti dokumentas buvo ištrintas, t. y. po to, kai pasibaigė atsarginės „Liteko“ sistemos duomenų kopijos, iš kurios būtų galimybė atkurti prašomo pateikti dokumento turinį, saugojimo terminas. Todėl Administracija pagrįstai, remdamasi objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėją 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. 4R-1794- (6.1) „Dėl prašymo“ informavo, kad Administracija neturi technologinių galimybių iš „Liteko“ sistemos atkurti 2015 m. balandžio 29 d. pašalintą dokumentą.

Elektroninių duomenų „Liteko“ sistemoje tvarkymo, apskaitos ir saugojimo tvarką, nustatytą vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtais bei kitais šiuo aspektu aktualiais teisės aktais, reglamentuoja su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašas, patvirtintas Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) „Dėl Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Elektroninių duomenų tvarkymo aprašas).

Kai bylos dokumentai tvarkomi popierine forma, teismo priimtų dokumentų originalai saugomi byloje popierine forma, o kai tvarkoma tik elektronine forma – „Liteko“ sistemoje saugojimo kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti galutiniai teismo procesiniai dokumentai, kurie iš informacinės sistemos negali būti ištrinami. Visų tarpinių teismo procesinių dokumentų projektų rengimas, derinimas, keitimas ar saugojimas „Liteko“ sistemoje yra susijęs su aptartu „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymu, kurį „Liteko“ sistemos naudotojai (teismų darbuotojai) atlieka pagal suteiktus įgaliojimus.

Taigi išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturi realios galimybės atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu negali būti pripažinti neteisėtais. Vien tai, kad pareiškėjos prašoma informacija, taikant nustatytą teisinį reglamentavimą bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Administracija neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos ir pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą, tyčia vilkino laiką ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į jos prašymą pateikti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 34 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu šis terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų.

Generalinės prokuratūros 2016 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 17.2.-6333 „Dėl I. B. 2016-05-14 prašymo“, kuriuo Administracijai persiųstas pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymas, Administracijoje gautas ir užregistruotas 2016 m. gegužės 25 d. (registracijos Nr. 1R- 2794). Išnagrinėjus šį prašymą, atsakymas pareiškėjai išsiųstas 2016 m. liepos 13 d. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Taisyklių nuostatose įtvirtintas bendras terminas asmens prašymui išnagrinėti ir atsakymui parengti pažeistas nebuvo.

Pareiškėjos teigimu, dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentą bei atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą laiku nepateikimo ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

Turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytus atsakovės veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Administracijos atsisakymas pateikti pareiškėjos prašomus duomenis yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas remiantis nustatyto teisinio reguliavimo reikalavimais ir realiomis technologinėmis galimybėmis (dalyje dėl dokumento atkūrimo). Nėra pagrindo teigti, kad Administracija pareiškėjos atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Nesant Administracijos neteisėtų veiksmų dėl atsisakymo pateikti pareiškėjai jos prašomus duomenis, kaip vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Administracija veikė priešingai pareiškėjos interesams.

Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiškėjos nurodytą žalą Administracijai neatsirado.

Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą (ir turtinę, ir neturtinę) gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą, o šiuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos I. B. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.