- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2-1057-980/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05059-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- L. I.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad paskolino atsakovei 1 000 Eur bilietui į JAV. Po kelionės daug kartų prašė gražiuoju grąžinti skolą, tačiau atsakovė nesutiko ir susisiekus telefonu, nurodė, kad pinigų negrąžins.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Nesutikimo motyvus grinė nurodydama, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai, nes šalys iš tiesų buvo draugės, susitarė dėl kelionės į JAV, tačiau ieškovė jokių pinigų atsakovei neskolino. Atsakovė nupirko abiem šalims bilietus į JAV už 2064 Eur iš savo turimų lėšų, o ne iš skolintų pinigų. Atėjus kelionės datai, L. I. susirgo ir į kelionę neišvyko, o ieškovė, grįžusi po kelionės pradėjo reikalauti pinigų.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu ieškovė D. R. patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog jos su atsakovę eilę metų buvo kelionių daugės, kartu yra aplankiusios ne vieną šalį ir niekada nėra kilę jokių ginčų dėl pinigų ar skolų. Kadangi jos daug keliavo kartu, yra buvę visokių situacijų ir kai ieškovė, ir kai atsakovė pirkdavo bilietus, po to kelionės metu taip turėdavo bendrų išlaidų, o po to išsiskaičiuodavo ir išsilygindavo, kuri už ką mokėjusi. Dėl to, ir šiuo atveju, ieškovei nekilo jokių abejonių dėl kelionės, kai jos abi susitarė vykti į JAV pas atsakovės draugę. Joms būnant kartu ieškovės namuose, ji perdavė atsakovei grynaisiais pinigais 2000 Eur, kad atsakovė juos įsineštų į sąskaitą ir nupirktų du bilietus. Pradėjus planuoti tolimą ir brangią kelionę, atsakovė pati paprašiusi, tuo metu jai paskolinti bilietui, o po to artėjant kelionei ar jos metu, jos būtų atsiskaičiusios. Dėl pačios atsakovės kaltės, nes atsakovė susipyko su savo drauge JAV, kuri ir turėjo jas priimti, todėl iškilo grėsmė į kelionę nebevykti, nors bilietai jau buvo nupirkti iš ieškovės pinigų. Ieškovė siūlė atsakovei įvairius variantus, pvz. vis tiek vykti į kelionę, bet gyventi viešbučiuose, keisti maršrutą ar kitaip perplanuoti vykimą, tačiau atsakovė atsisakė. Ieškovė, turėdama apmokėtą kelionės bilietą, sulaukė atsakovės draugės skambučio ir į kelionę išvyko viena. Grįžusi iš kelionės ji priminė atsakovei, jog nepaisant to, kad ji į kelionę nevyko, bet bilietui pinigus jai paskolino ieškovė ir ji turėtų juos grąžinti. Tarp jų su atsakove įvyko konfliktas, jos buvo susitikusios pokalbiui, kurio metu atsakovė pripažino ir nepaneigė, kad yra skolinga ieškovei pinigus už bilietą, tačiau sutiko apmokėti tik 500 Eur, nes jaučiasi patyrusi nuostolį.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas D. Kurpavičius prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nors byloje ir nėra tiesioginio įrodymo apie pinigų perdavimą atsakovei, tačiau byloje yra įrodymų visuma – ieškovės paaiškinimai, garso įrašas, atsakovės ir ieškovės sąskaitų išrašai iš kurių matyti, jog ieškovė, iš tiesų, paskolino atsakovei 1000 Eur kelionei į JAV, o atsakovė į kelionę nevyko, bet ir pinigų už bilietą negražino.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. Žylė prašė ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovei, kas tokio pobūdžio bylose yra būtina sąlyga. Ieškovės pateiktas garso įrašas yra neaiškus, ir jame nėra tiksliai įrašytas atsakovės pripažinimas, kad ji pasiskolino ir gavo iš ieškovės pinigus, todėl toks įrodymas kaip šis garso įrašas negali būti teismo vertinamas kaip tinkamas, be to, iš atsakovės pateikto sąskaitos įrašo matyti, jog ji savo sąskaitoje turėtų lėšų bilietui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę D. R. ir atsakovę L. I. ne vienerius metus siejo draugiški santykiai. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jos su atsakove yra kartu aplankiusios ne vieną šalį, todėl yra buvę situacijų, kai tam tikras su kelionėmis susijusias išlaidas jos apmokėdavo ir kartu, ir kiekviena atskirai, ir ginčų dėl atsiskaitymo tarpusavyje niekada nebuvo kilę, šalis siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovė L. I. internetu platformoje BudgetAir.com nupirko du elektroninius lėktuvo bilietus dviem keleivėms – L. I. ir D. R. skrydžiams 2024 m. kovo 26 – 2024 m. balandžio 24 d. Lietuva – JAV – Lietuva. Bilietų kaina - 2 064 Eur.
8. Bylos duomenimis, ieškovės D. R. paaiškinimais nustatyta, kad į kelionę, kurią šalys kartu suplanavo dar 2023 m. lapkričio mėnesį, išvyko tik ieškovė D. R., tuo tarpu, atsakovė L. I. į kelionę nevyko ir jos bilietas liko nepanaudotas.
9. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių – ieškovės ir atsakovės kilo dėl to, ar ieškovė paskolino 1 000 Eur atsakovei, atsakovės bilieto, kuris taip ir liko nepanaudotas įsigijimui, ar atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei 1 000 Eur.
10. Ieškovė D. R. teismo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pinigus – 2 000 Eur, t.y. 1 000 Eur už savo ir 1 000 Eur, kaip paskolą atsakovei už jos bilietą, ji perdavė atsakovei L. I. grynaisiais pinigais joms būnant ieškovės namuose, tam, kad atsakovė L. I. nupirktų internetu du bilietus Lietuva – JAV – Lietuva. Kaip matyti, iš bylos duomenų, ginčo dėl to, kad būtent atsakovė nupirko bilietus kaip šalys ir buvo sutarusios, byloje nekilo.
11. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
12. CK 6.871 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d. ir redakcija nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Kita vertus, su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnio 2 dalis).
13. Tokiu būdu matyti, jog nagrinėjamu atveju, įstatymas nedraudė šalims dėl sudarytos sutarties ir jos vykdymo susitarti žodžiu, atsižvelgiant ir į jų santykių pobūdį ir į paskolos sumą.
14. Be to, nagrinėjamu atveju, šalims ne vienerius metus būnant draugiškuose santykiuose, kartu keliavus, formalus rašytinių dokumentų sudarymas sprendžiant tarpusavio piniginius klausimus būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
16. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformavo teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
17. Nagrinėjamu atveju, teismas, pažymi, jog ieškovė D. R. pateikė duomenis, jog paskolos suteikimo metu ji turėjo finansines galimybes laisvai disponuoti pinigais, nes buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą.
18. Teismas pažymi, jog ieškovė pinigų perdavimo atsakovei aplinkybes įrodinėjo duodama paaiškinimus teismo posėdyje ir jos paaiškinimai logiški ir nuoseklūs. Tuo tarpu, atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, nepateikė savo pozicijos būtent dėl šios aplinkybės, tokiu būdu nepaneigė ieškovės duotų paaiškinimų dėl pinigų perdavimo fakto ir aplinkybių.
19. Byloje nėra duomenų ir atsakovė jų nepateikė, iš kurios savo sąskaitos ji atliko mokėjimą už lėktuvo bilietus.
20. Be to, teismas vertindamas įrodymų visumą atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė į bylą garso įrašą su pokalbiu tarp ieškovės D. R. ir atsakovės L. I., kurio metu šalys kalbasi būtent po šios kelionės ir apie jų nutrūkusią draugystę, o taip pat ir apie pinigus už bilietą. Teismas pažymi, jog pokalbio metu atsakovė nepaneigia aplinkybės, apie tai, kad yra gavusi iš ieškovės pinigų kelionei, tačiau sutinka jai grąžinti tik dalį pinigų – 500 Eur.
21. Šiuo atveju, tikėtina, jog atsakovė, kuri neišvyko į suplanuotą ilgalaikę ir tolimą kelionę, jautė nuoskaudą ir praradimą, jautėsi patyrusi nuostolius, todėl sutiko grąžinti ieškovei tik dalį sumos, tačiau šie argumentai nepaneigia aplinkybės, kad pinigus savo bilietui, atsakovė L. I. visgi gavo iš ieškovės ir nėra jų grąžinusi.
22. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
23. Vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai ir šalys visgi sudarė žodinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 1 000 Eur grynais bilietui į JAV įsigyti. Teismas daro išvadą, jog byloje yra daugiau duomenų patvirtinančių ieškovės poziciją, nei ją paneigiančių.
24. Nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl ieškovės reikalavimai pagrįsti ir tenkinti pilna apimtimi.
25. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Bendrąsias bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
28. Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė – 523 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato D. Kurpavičiaus teisinei pagalbai apmokėti.
29. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovės L. I. ieškovei D. R. visas jos patirtas 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. I. 1 000 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 523 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. R. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.