Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022-12-29 nutarties civilinėje byloje pagal V. D. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., S. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Aptariamas turtas yra vienintelis jo būstas, jam pačiam būtinas. Jis neįgalus, pragyvena iš pensijos ir pašalpų, todėl egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmos instancijos teismas nepaisė skolininko ir išieškotojo interesų derinimo principo, neįvertino tokių aspektų, kaip skolininko pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas ir pan., todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš būsto, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teigia, kad apelianto cituojamoje teismų praktikoje nėra nagrinėjamas CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimų taikymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas nevykdyti išieškojimo iš paskutinio jam priklausančio gyvenamojo būsto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-1001/2022 nutraukė santuoką, sudarytą tarp S. D. ir V. D., dėl pastarojo kaltės. Priteisė S. D. iš V. D. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 913 Eur kompensaciją už V. D. tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą ir 1 674,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė S. D. ir V. D. asmeninės nuosavybės teise po ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) r.; bei išsprendė kito turto padalijimo tarp šalių klausimą. Panevėžio apygardos teismas, patikrinęs šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal šalių apeliacinius skundus, (duomenys neskelbtini) nutartimi teismo sprendimą pakeitė priteisdamas visą nekilnojamąjį turtą, bendros 21 000 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, o ieškovei S. D. priteisė iš atsakovo 10 500 Eur piniginę kompensaciją už šį turtą, 88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) S. D. išduotas vykdomasis raštas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal paminėtą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 16 175,06 Eur skolos išieškojimo iš V. D. išieškotojos S. D. naudai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Antstolė šį turtą (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo, o (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl turto kainos nustatymo ir numatomų varžytinių datos paskelbimo turtą įkainavo 21 000 Eur suma.

Nagrinėjamu atveju aktuali CPK 663 straipsnio 4 dalies, reglamentuojanti apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Pagal kasacinio teismo suformuotą šiuo klausimu praktiką, CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-525/2007; 2021-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021).

Nesutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją išsprendė formaliai, neatsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo visus CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo, būtent skolininko atžvilgiu, aspektus.

Kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, vienas iš esminių elementų taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolos prigimties nustatymas. Pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka vienos iš pirmiau aptartos normos sąlygų, nes jo skolinis įsipareigojimas, kuris aptartas šios nutarties 21 punkte, nesusijęs su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, kas būtų aktualu pagal CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymui. Tad pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindo CPK 663 straipsnio 4 dalies išimties taikymui nėra, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai minėtos išvados nepaneigia.

Nors CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgalių ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo, o pareiškėjas pateikė duomenis apie savo neįgalumą, gauna socialines išmokas, tačiau, kita vertus, tokia garantija nesudaro pagrindo konstatuoti jos viršenybę, ignoruojant priimtų procesinių sprendimų vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis).

Kaip jau buvo nurodyta, CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant visoms sąlygoms, todėl vien aplinkybė, jog apeliantui, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, kad gauna vienišo asmens išmoką ir invalidumo/ netekto darbingumo pensiją bei yra kreipęsis dėl socialinės paramos į vietos savivaldos instituciją, nesant aptartų sąlygų visumos, nesudaro pagrindo taikyti apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto.

Įvertinus konkrečias aplinkybes ir paties pareiškėjo veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad jo interesas išlaikyti turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jo kreditorės, kuriai priešingai nei pareiškėjui, po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas, įskaitant tokį, kuriame ji galėtų gyventi, nebuvo priteistas, interesai. Nagrinėjamu atveju, draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų išieškotojos interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

Atmestini kaip nepagrįsti, apelianto argumentai, kad išieškojimas neturėtų būti nukreiptas į nekilnojamąją turtą, nes skolą galima išieškoti iš jo gaunamos pašalpos. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo gaunamas pajamas, tiksliau vienišo asmens išmoką ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją nepagrindžia, kad per pirmiau nurodytą terminą išieškomą sumą galima išieškoti iš pareiškėjo pajamų. Akivaizdu, kad pareiškėjo, byloje esančiais dokumentais grindžiamos, pajamos nėra pakankamos CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos taikymui, ir darant išskaitas iš pareiškėjo gaunamų pajamų išieškotina skola per 18 mėnesių laikotarpį išieškota nebus. Be to, atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo viršija įstatyme numatytą 4 000 Eur sumą (CPK 663 straipsnio 3 dalis)

Apelianto cituojamoje teismų praktikoje buvo sprendžiama dėl nuomininko buvusio šeimos nario, tebegyvenančio nuomojamoje patalpoje, prievolės mokėti nuomos mokestį pobūdžio ir CK 6.611 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkų iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo, kas neaktualu nagrinėjamam klausimui. Todėl remtis šiais išaiškinimais, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo, o apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos teismų praktikos atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors išieškotoja atsiliepime suformulavo prašymą priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau tokių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl pagrindo tokio prašymo tenkinimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022-12-29 nutartį palikti nepakeistą.