Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei S. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę; priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti; padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 21000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą:

1) 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esančius:

7) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti jai iš atsakovo 10500 Eur kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą.

1) 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų 2896

Eur vertės, o jai priteisti iš atsakovo 1448 Eur kompensaciją už jam tenkančias akcijas;

2) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, o jai priteisti iš atsakovo 500 Eur kompensaciją už jam tenkantį automobilį;

3) kilnojamuosius daiktus bendros 880 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, šaldytuvą, 100 Eur vertės, garų surinkėją 40 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalą 100 Eur vertės, sekciją 100 Eur vertės, spintą 200 Eur vertės, minkštą kampą 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, komodą 30 Eur vertės.

Jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 950 Eur vertės nekilnojamąjį turtą: prieškambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektą 80 Eur vertės, sofą 250 Eur vertės, svetainės staliuką 80 Eur vertės, virtuvinį komplektą 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuokoje gražiai sugyveno neilgai. Atsakovas buvo pavydus ir agresyvus. Jai teko patirti ir fizinį smurtą, ir psichologinę prievartą. Policijos dėl fizinio smurto nekviesdavo, nes bijojo atsakovo. Atsakovas mėgdavo išgerti, po operacijų negerdavo paskui vėl pradėdavo, girtas tapdavo agresyvus. Kai dukros buvo mažos, atsakovas ją buvo primušęs ir ji išsikraustė pas savo brolį, norėjo išsituokti, bet vėliau grįžo į namus. Ji rūpinausi šeima, augino vaikus, dirbo ir stengėsi dėl šeimos gerovės, bet atsakovui nerūpėjo nei ji, nei vaikai, jis atsisakydavo spręsti šeimos problemas. Atsakovas santuokos metu dirbo neilgai, dirbdamas kartais neparnešdavo atlyginimo, pinigų trūko net maistui. Ji, kol vaikai buvo maži, dirbo namų ūkio darbus, augino gyvulius, vaikams paaugus, pati dirbo įvairius darbus konditerijos ceche (duomenys neskelbtini), paukštyne. Jai padėjo pragyventi brolis. Ji prisidėjo prie namų valdos įgijimo – atsakovui davė 8000 Lt už šio turto įgijimą, prisididėjo prie namo pagerinimo, jai padėjo brolis. Su sutuoktiniu mažai bendraudavo, nežinojo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, ji šios bendrovės veikloje nedalyvavo. Vaikams buvo sunku, jie bijojo tėčio, vaikai jai siūlė išsikelti iš namų ir išsinuomoti kambarį Panevėžyje. Atsakovas problemų nespręsdavo, kilus barniui, trenkdavo durimis ir išeidavo. Atsakovas dirbdavo ne namuose, o pas savo tėvus fizinius darbus, o jai net žolės nupjovimui tekdavo samdyti žmones. Ji dėl nemigos ir kitų sveikatos problemų kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris buvo jos uošvienės brolis ir jai vis sakydavo neduosiantis siuntimo ,,pas tokius gydytojus“, todėl medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie jos ligos pradžią. Vėliau, pakeitus šeimos gydytoją, jai diagnozuota depresija, 2018 m. gavo siuntimą pas psichiatrus, ją užregistravo dukra, kuri matė, kad jai blogai. Gydoma ambulatoriškai, pusę metų vartojo vaistus, gydytojas jai rekomendavo pagyventi atskirai nuo atsakovo. Atsakovui nesakė apie gydymą, nes bijojo. Šiuo metu vartoja migdomuosius ir antidepresantus. Atsakovo netinkamas elgesys, nuolatinė įtampa tęsėsi apie 10 metų, iki pat jos išėjimo gyventi atskirai. Atsakovas nuveždavo pas gydytojus, bet sveikatos problemomis nesidomėjo: kas jai yra, ką jai tiria. Jai buvo nustatyta leukemija, mirė jos močiutė, bet atsakovas nedalyvavo laidotuvėse, jos nepalaikė. Ji palūžo ir su jaunesniąja dukra išsikėlė iš namų. Atsakovas atvyko po mėnesio, prašė susitaikyti, grįžti, ji grįžo, bet vėl kilo nesutarimai su atsakovu ir ji išėjo galutinai. Jai leukozės diagnozė nepasitvirtino, bet kraujo tyrimai blogi. Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl jis jai turi atlyginti 10000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jo turimą pavardę, iš ieškovės priteisti jam 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą, iš ieškovės nurodomo dalintino santuokoje įgyto turto išbraukti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0, 2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priteisti kilnojamuosius daiktus bendros 1075 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 20 Eur vertės, šaldytuvą 100 Eur vertės, garų surinkėją 20 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 45 Eur vertės, virtuvinį stalą 50 Eur vertės, sekciją 60 Eur vertės, spintą 150 Eur vertės, minkštą kampą 80 Eur vertės, skalbimo mašiną 30 Eur vertės, komodą 20 Eur vertės, automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės.

Atsakovas priešieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuokos didesnių nesutarimų nebuvo. Dėl pablogėjusios jo sveikatos sumažėjo jo pajamos. Gyvendamas santuokoje, jis dirbo apie 9 metus, vėliau dėl neįgalumo dirbti nebegalėjo, dirbdavo pas savo tėvus, kurie jam padėdavo, savo namuose prižiūrėjo gyvulius. Mano, kad santykiai su ieškove pablogėjo dėl to, kad sumažėjo jo pajamos. Jis yra neįgalus, jam diagnozuota širdies yda. Šiuo gauna 250 Eur netekto darbingumo pensiją, ateityje laukia sudėtingos širdies operacijos. Gyvenant santuokoje, ieškovės nedomino jo sveikatos būklė, šeimos vertybės. Santuokoje ieškovė jį laikė nevykėliu, nesugebančiu uždirbti pinigų. Jis yra jautrus žmogus, jam nelengva suvokti kasdieninio gyvenimo dalykus. Ieškovę nuveždavo į Panevėžį pas gydytojus. Nežinojo apie jos psichologines problemas, nes žmona nieko apie tai nesakė. Smurtavo prieš ieškovę ne daugiau, negu pati ieškovė. Daugiausiai pykčių su ieškove kildavo dėl finansinių reikalų, pinigų stygiaus. Šeimos finansus tvarkė ieškovė. Ieškovė augino gyvulius, dirbo (duomenys neskelbtini) kepykloje, gaudavo 600-700 Lt. Jam susirgus, jo tėvai duodavo pinigų baldams, skalbimo mašinai įsigyti, padėjo išlaikyti dukras. Ieškovė žinojo apie jo turimas akcijas, nes bendrovė yra jo tėvui priklausanti parduotuvė, kurioje ji dirbo pardavėja. Ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, nes dėl sumažėjusių pajamų 2020 m., nieko nesakiusi, išėjo iš namų, o po trijų mėnesių lyg niekur nieko grįžo namo, kartu gyveno apie 2 mėnesius, jis tikėjosi, kad ieškovė atsiims ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Jie santuokoje užaugino dvi dukras, o tai reiškia, kad jis tinkamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nekenkė ieškovės interesams. Santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ji anksčiau išeidinėdavo iš namų, šiuo metu be jokios svarios priežasties paliko namus ir gyvena su kitu vyru. Jis silpnos sveikatos, gauna mažas pajamas, todėl ieškovė jam privalo teikti kasmėnesinį 150 Eur išlaikymą.

Liudytoja V. D. parodė, kad šeimoje nuolat jautė įtampą, baimę, tėvai mažai bendravo, nuolat pykdavosi dėl įvairių dalykų, jie nebuvo laimingi, kaip šeima. Iš vaikystės prisimena, kad tėtis ranką yra pakėlęs prieš mamą. Psichologinis smurtas vykdavo iš tėčio pusės : jis nekalbėdavo, pykdavosi su mama. Jai paskutinį kartą būnant namuose, su tėvu nebendravo apie savaitę, vėliau tėvas nebesidomėjo ir bendravimas nutrūko. Jai pinigų mokslams duodavo mama, tėvas yra davęs tik kelis kartus. Gyvendama kartu, stengėsi bendrauti su tėčiu, nors jo visą laiką bijojo, jis buvo labai griežtas. Kiek žinodavo, mama išlaikė šeimą, pirkdavo maistą, daiktus. Tėtis dažnai iš kažkur grįždavo iš kažkur, gulėdavo, žiūrėjo televizorių, nebendraudavo su mama. Jos studijos nemokamos, jai pinigų į sąskaitą pervesdavo tėvo mama, pats tėvas neprisidėjo. Paskutiniu metu tėvai mažai bendravo tarpusavyje.

Liudytoja D. D. parodė, kad retai matė savo tėvus laimingus, jie dažnai pykdavosi dėl buitinių klausimų. Matė, kaip tėvas kėlė ranką prieš mamą. Išgirdusi šauksmą, rankos pakėlimą, ji tiesiog išeidavo į kitą kambarį, nes nenorėdavo matyti konflikto. Jomis daugiau rūpinosi mama, prisidėjo ir tėtis, bet tikrai ne tiek, kiek joms reikėjo. Nors jos su sese mergaitės, bet joms reikėjo ir tėčio rūpesčio, jai jo dabar trūksta. Ji prisimena, kaip vaikystėje su mama susipyko su tėčiu ir jos savaitę gyveno pas krikšto tėtį. Mama turi psichologinių sveikatos sutrikimų, nes ji pati padėjo jai psichologę surasti ir užsiregistruoti konsultacijai. Mama vartojo antidepresantus, migdomuosius. Sveikatos problemos paaštrėjo tada, kai prasidėjo skyrybų procesas, iki tol mama nesakė, kad turi tokių sveikatos problemų. Jai išvykus studijuoti ir gyventi atskirai, pirmiausia pinigų duodavo močiutė iš tėčio pusės, apmokėjo bendrabutį, pinigų duodavo mama, kartais ir tėtis. Šiuo metu ji dirba ir gyvena savarankiškai.

Liudytojas E. Z. parodė, kad yra ieškovės brolis, jo santykiai su ieškove ir atsakovu geri. Seseriai nuolat padėdavo remontuoti namą : tvarkė vonią, virtuvę, kambarius, taip pat pjaudavo malkas. Darbus atlikdavo nemokamai. Atsakovas šiek tiek padėdavo, duodavo patarimus. Ieškovės ir atsakovo šeimoje būdavo pykčių, matydavo, kad jie nesikalba, nežino, kas inicijuodavo nesutarimus. Anksčiau yra kartą parsivežęs į savo namus ieškovę su vaikais, nes ji sakė, kad ją sumušė atsakovas. Jis pats smurtavimo atvejų tarp šalių nematė.

Liudytoja notarė L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta tarp V. D. ir T. S., yra pirkimo - pardavimo sutartis, nes sutartyje nurodyta kaina, ir dar išsimokėtinai. Jeigu būtų dovanojami investiciniai čekiai, tai būtų sudaryta kita sutartis, nes vienoje sutartyje negali būti ir pirkimas, ir dovanojimas. Sutartyje nurodyta, kad parduoda pastatus ir perleidžia už žemę sumokėtą sumą. Sutarties sudarymo metu visa žemė iš valstybės buvo išperkama už investicinius čekius. Taip žemė buvo privatizuojama iš valstybės ir mokama investiciniais čekiais. Jeigu pardavėja T. S. būtų iš valstybės išpirkusi žemę už jos sumokėtą sumą, ji būtų pardavusi žemės sklypą su pastatais. Tačiau ji nebuvo baigusi valstybinės žemės išsipirkimo, todėl pirkėjui perleido savo jau sumokėtus investicinius čekius už žemės sklypą, kad pirkėjui nebereikėtų dar kartą mokėti už žemę. V. D. pirko žemę iš valstybės, bet jam užskaitė tą T. S. sumokėtą sumą. Tuo metu buvo tokia praktika.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir jai priteisti 10000 Eur neturtinę žalą, atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir jam priteisti 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą.

Ieškovė teigė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo nesirūpinimo šeimos narių gyvenimu, menko prisidėjimo prie šeimos turtinių poreikių tenkinimo, prieš ją vartoto psichinio ir fizinio smurto, dėl kurio jai pasireiškė psichikos sutrikimai. Atsakovas neigia smurtavęs prieš ieškovę, teigia rūpinęsis šeima, bet dėl silpnos sveikatos jo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą buvo ribotos, o santuoka nutrūko dėl to, kad ieškovė išeidinėdavo iš namų, šiuo metu jį vėl paliko ir gyvena su kitu vyru.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prieš ją vartojo psichinį smurtą, patvirtino liudytojos D. D. ir V. D., nurodžiusios, kad tėvas šeimoje inicijuodavo konfliktus. Ieškovės parodymus, kad atsakovas mažai rūpinosi šeimos narių poreikiais, atsisakydavo kartu spręsti šeimos problemas, taip pat patvirtino liudytojos D. D. ir V. D., parodžiusios, kad joms stigo tėvo globos, jomis daugiausia rūpinosi mama, jos tėvo dažnai bijojo, nes buvo labai griežtas, tėvas mažai bendravo ir su mama, bendravimas dažnai vyko barnių forma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojos D. D. ir V. D. yra šalių dukros, iš kurių parodymų matyti, kad jos toliau norėtų bendrauti su abiem tėvais, sunkiai išgyvena nesėkmingus tėvų santykius, nėra priešiškai nusiteikusios nei prieš vieną iš jų, vertina, kad liudytojų parodymai yra objektyvūs ir jais remiasi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ją nuolat fiziškai smurtavo. Teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų pripažinti atsakovą sistemingai fiziškai smurtavusį prieš ieškovę. Iš šalių dukrų parodymų matyti, kad jos matė atsakovą kartą smurtaujantį prieš ieškovę, liudytojas V. Z. girdėjo taip pat apie vieną atvejį, kuomet atsakovas mušė ieškovę. Baudžiamųjų procesų dėl atsakovo smurto prieš ieškovę nebuvo pradėta. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pripažįsta įrodyta, kad atsakovas prieš ieškovę fiziškai smurtavo ne mažiau kaip vieną kartą.

Ieškovė ir liudytoja D. D. parodė, kad, pašlijus ieškovės psichikos sveikatai, ji, padedama dukros, kreipėsi į specialistus. 2021-03-19 gydytojo psichiatro medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad S. D. į psichiatrus pirmą kartą kreipėsi 2020-10-19 dėl prastos savijautos, stipraus išgyvenamo streso, įtampos prasto miego. Ji nurodė, kad savijauta pablogėjo, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, skyrybas inicijavo ji pati dėl šeimoje nuolat iš vyro patiriamo fizinio ir psichologinio smurto. Jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, taikomas medikamentinis gydymas (nurodyti skirti vaistai), rekomenduojamos psichologo/psichoterapeuto ar grupinės konsultacijos. 2021-03-20 psichologo išraše nurodyta, kad S. D. nuo 2021-01-16 iki 2021-03-12 nuotoliniu būdu buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos. S. D. išgyvena ilgalaikes psichologinių traumų pasekmes bei krizinę situaciją dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. 2021-11-15 gydytojo įraše nurodyta, kad S. D. 2021-06-14 buvo nualpusi, jai tęsiamas gydymas pas kardiologą ir neurologą. Ji eilę metų sekama ir gydoma psichiatro dėl nerimo ir adaptacijos sutrikimo. Iš ieškovės pateiktų vaistinės kvitų matyti, kad ji perka psichotropinius vaistus, pvz., ,,Trittico retard“, kuriuo gydomas su nerimu (baime) susijęs arba nesusijęs depresinis sutrikimas. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė psichikos sveikatos specialistų pagalbos ėmė ieškoti, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, kita vertus, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė išgyvena psichologinių traumų pasekmes. Teismo vertinimu, ieškovės, liudytojų šalių dukrų parodymai, medicininiai duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovės psichikos sveikatos sutrikimai prasidėjo ir vystėsi santuokos metu dėl atsakovo elgesio, o jos blogėjanti sveikata ją privertė inicijuoti santuokos nutraukimo procesą ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

Atsakovas teigia, kad jo santykiai su ieškove pablogėjo, nes dėl jo silpnos sveikatos sumažėjo jo pajamos. Iš SODROS duomenų matyti, kad atsakovas nuo 1997 iki 2005 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 2002-2003 m. dirbo ir turėdamas verslo liudijimą, po to gaudavo SODROS išmokas, o 2018-2019 m. vėl dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad atsakovui nuo 20017-01-22 iki 2039-02-01 nustatytas 40 procentų darbingumas. Iš SODROS duomenų matyti, kad ieškovė santuokos metu nuolat dirbo įvairiose bendrovėse. Šie duomenys rodo, kad atsakovas dėl negalios dirbo mažiau. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šeima neskurdo : įsigijo namus, 2003 m. - akcijų, išlaikė dvi dukras, remiantis atsakovo parodymais, jo nedarbingumo metu šeimai padėjo jo tėvai. Ieškovė proceso metu pabrėžė ne atsakovo gautų pajamų dydį, o jo psichologinį atsiribojimą nuo šeimos narių, pagalbos nesuteikimą ūkio, buities darbuose, kuriuos jis, būdamas iš dalies darbingas, galėjo nudirbti. Taigi, ne atsakovo gaunamos pajamos, o jo elgesys ieškovę paskatino nutraukti santuoką.

Ieškovė detaliai papasakojo, kaip santykių pabaigoje išsikėlė iš namų, vėliau atsakovo prašymu į juos grįžo ir vėl išsikėlė. Įvertinus aptartą atsakovo elgesį, spręstina, kad šalių santykiai nutrūko ne dėl atsakovo nurodytos priežasties – ieškovės išsikraustymo iš namų, o ieškovės išsikraustymas buvo nulemtas santykių tarp šalių nutrūkimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė išsikėlė dėl kito vyro, tačiau, be savo paties parodymų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta neįrodyta.

Apibendrindamas teismas pripažįsta įrodyta, kad atsakovas santuokos metu prieš ieškovę sistemingai vartojo psichinį ir mažiausiai vieną kartą - fizinį smurtą, nesirūpino šeimos gyvenimu, mažai dalyvavo dukrų auklėjime, taigi, jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Šalių gyvenimas šeimoje truko apie 25 metus. Šiame sprendime jau aptarta, kad santuokos metu ieškovei dėl atsakovo sukeltų neigiamų dvasinių išgyvenimų prasidėjo psichikos sveikatos sutrikimai, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų serganti jos nurodyta liga – depresija. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovės darbingumas dėl ligos nenukentėjo, jai teikiama reikiama pagalba, ji dirba, susirado naują būstą, jos santykiai su dukromis geri. Vertindamas atsakovo galimybę atlyginti žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2017-01-22 iki 2039-02-01. Jis paskutinį kartą dirbo 2018-2019 m., šiuo metu nedirba ir nurodo dėl širdies ligos negalintis dirbti, jo pajamas sudaro apie 250 Eur per mėnesį mokama netekto darbingumo pensija.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą, kurios dydis, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, sveikatą ir su tuo susijusią galimybę sumokėti tam tikrą pinigų sumą, mažintinas iki 2000 Eur.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo prašymas jam iš sutuoktinės priteisti išlaikymą atmestinas.

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio1 dalis).

1) 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius:

2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ;

4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertybinius popierius : 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 2896 Eur.

Kilnojamąjį turtą : automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, garų surinkėją, kėdes 3 vnt., virtuvinį stalą, sekciją, spintą, minkštą kampą, skalbimo mašiną, komodą, prieškambario veidrodį, vaikų kambario komplektą, sofą, svetainės staliuką, virtuvinį komplektą, dujinę viryklę, kėdes 3 vnt.

Atsakovas teigia, kad visas nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tokios teisės įgijimą jis aiškino tuo, kad jis iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko bendrabutį (duomenys neskelbtini), kurį 1998-11-13 pardavė. Tuo metu butų kainos Panevėžyje buvo išaugusios, todėl jis už pinigus, gautus pardavus bendrabutį, santuokos metu nusipirko sodybą. Viešajame registre nurodyta, kad visas nekilnojamasis turtas priklauso tik jam, ieškovė nėra šio turto bendraturte, nenurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Viešojo registro duomenys laikytini teisingais, kol nenuginčyti leistinais rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 1997-11-03 sutartimi namų valdos savininkė T. S. jam perleido visą sumokėtą sumą už žemės sklypo (namų valdos) išpirkimą ir šis turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes nėra nuorodos, kad turtą perleidžia jiems abiems su ieškove, o atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad T. S. jam dovanojo investicinius čekius namų valdos sklypui įsigyti. Pasak atsakovo, toks pardavėjos T. S. poelgis atitinka dovanojimo sutarties sampratą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Taigi, tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-141-378/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia šalių nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pirkęs iš asmeninių lėšų, kurias gavo, pardavęs bendrabutį (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktos 1994-03-09 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas už 7500 Lt nusipirko nurodomą butą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas 1998-11-13 pirkimo- pardavimo sutartimi šį butą pardavė kitam asmeniui. Iš 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad beveik visas nekilnojamasis turtas - namas ir kiti statiniai - įsigytas atsakovo 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutartimi už 22000 Lt ir tik vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999-12-23 pirkimo – pardavimo sutartimi. Iš šių įrodymų, pirmiausia, matyti, kad atsakovas beveik visą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pirko 1997-11-03, o turėtą butą pardavė vėliau – tik 1998-11-13 ir tai paneigia jo aiškinimą, kad jis nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pirko iš asmeninių lėšų, gautų už buto pardavimą. Atsakovas bendrabučio tipo butą pirko 1994 m. už 7500 Lt ir nepateikė įrodymų, už kokią sumą jį pardavė. Nors atsakovas teigia, kad buto pardavimo metu 1998 m. butai Panevėžyje buvo pabrangę, tačiau nepateikė tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas butą pardavė už panašią į pirkimo kainą – 7500 Lt. Ši suma žymiai mažesnė už (duomenys neskelbtini) esančių statinių įsigijimo kainą – 22000 Lt. Taigi, atsakovo byloje pateikti įrodymai paneigia jo versiją, kad jis nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pirko tik iš asmeninių lėšų. Atsakovas byloje nepateikė jokių kitokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto pirkimui panaudojo būtent jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Ieškovė nurodė prisidėjusi prie nekilnojamojo turto pirkimo pinigais. Nors atsakovas 1997-11-03 pastatų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė vienas ir Nekilnojamojo turto registre tik jis įregistruotas nekilnojamojo turto savininku, tačiau iš pateiktos kasacinio teismo praktikos matyti, kad tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Tam jis privalėjo įvykdyti CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą - leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Atsakovas pateikia ir kitą, pirmajai prieštaraujančią, versiją, esą patvirtinančią, kad pastatai (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise : 1997-11-03 sutartimi namų valdos savininkė T. S. jam perleido visą sumokėtą sumą už žemės sklypo (namų valdos) išpirkimą ir šis turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes nėra nuorodos, kad turtą perleidžia jiems abiems su ieškove, T. S. jam dovanojo investicinius čekius namų valdos sklypui įsigyti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose daro išvadą, kad pardavėja pastatus jam padovanojo.

1997-11-03 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad T. S. V. D. parduoda gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat perleidžia visą sumokėtą sumą už žemės sklypą (namų valdos) išpirkimą, o V. D. pastatus perka už 22000 Lt, iš kurių 11000 Lt sumokėjo sutarties pasirašymo metu, o likusią sumą sumokės iki 1998-05-03; sutarties kitoje pusėje T. S. įrašė gavusi 11000 Lt 1998-11-16. Pirkimo - pardavimo sutartis yra tik atlygintina, o pagrindinis dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Nagrinėjamoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad pardavėja pastatus atsakovui parduoda už 22000 Lt ir atsakovas pusę šios sumos sumokėjo sutarties sudarymo metu, likusią dalį – 1998-11-16. Dėl sutartyje esančios sąlygos, kad pardavėja atsakovui perleido visą sumokėtą sumą už žemės sklypą (namų valdos) išpirkimą, sutartį tvirtinusi notarė L. J. paaiškino, kad sutarties sudarymo metu žmonės žemę iš valstybės išsipirkdavo už investicinius čekius ir taip ją privatizuodavo. Jei pardavėja būtų galutinai privatizavusi valstybinį žemės sklypą, ji jį būtų pardavusi. Pardavėja nebuvo galutinai išsipirkusi žemės iš valstybės už investicinius čekius ir pirkėjui atsakovui perleido savo jau sumokėtus investicinius čekius už valstybinį žemės sklypą, ant kurio stovėjo parduodama namų valda, tam, kad atsakovui nebereikėtų papildomai mokėti už iš valstybės perkamą žemę. Tuo metu buvo tokia sutarčių sudarymo praktika. Atsakovas praktiškai pirko žemę iš valstybės, bet jam buvo įskaitoma pardavėjos investiciniais čekiais sumokėta suma. Teismas, įvertinęs 1997-11-03 sutarties sąlygas ir notarės paaiškinimus, sprendžia, kad ši sutartis yra pirkimo– pardavimo, o ne dovanojimo, todėl ja įsigytas turtas nėra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad, šalims esant santuokoje, tiek 1997-11-03 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas nekilnojamasis turtas, tiek 1999-12-23 įsigytas vienas žemės sklypas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir, nutraukiant šalių santuoką, turi būti padalintas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.116 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios. Šioje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas šalims priklauso lygiomis dalimis. Parenkant turto padalijimo būdą atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, sveikatos būklę ar jų turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Turtas nedalijamas natūra, kai tai neįmanoma dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų nurodytų aplinkybių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos turto paskirtis lemia tokio turto neišvengiamus valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-137-378/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti kompensaciją – 10500 Eur. Ieškovė tokį prašymą motyvuoja tuo, kad ji išsikėlusi iš namų, turi kitą gyvenamąją vietą ir buvusiuose namuose nebeketina gyventi. Ieškovė pateikė 2021-02-07 konsultacinę išvadą dėl šalių nekilnojamojo turto – pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvertinimo, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto kaina rinkoje 2021-02-17 galėtų būti nuo 20000 Eur iki 22000 Eur. Pateikiant konsultacinę išvadą, atliktas individualusis turto vertinimas 2021-02-17, o Nekilnojamojo turto registre pateikiama masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė, kuri nėra tiksli, nes vertinami visi panašūs rinkoje esantys objektai, neatsižvelgiant į objektyvius konkretaus objekto požymius, ši vertė nustatyta seniai - 1997-10-21. Teismas konsultacinę išvadą laiko patikimesne ir sprendžia, kad šalių nekilnojamojo turto kaina atitinka šioje išvadoje pateiktą kainos vidurkį – 21000 Eur.

Atsakovas yra tik iš dalies darbingas – jam nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2017-01-22 iki 2039-02-01 dėl širdies veiklos sutrikimų. Atsakovo pajamas sudaro apie 250 Eur per mėnesį mokama netekto darbingumo pensija. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių prognozuoti, kad atsakovo sveikatos būklė iš esmės pagerėtų ir jis galėtų gauti didesnes pajamas, nėra patikimų įrodymų apie atsakovo kitus pajamų šaltinius. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 737 straipsnio 7 punkto nuostatas iš atsakovui mokamos pensijos per mėnesį būtų galima išskaityti tik 20 procentų šios kompensacijos išmokėjimui, taigi, atsakovas pagal jo gaunamas pajamas ieškovei šią kompensaciją mokėtų apie 17,5 metų. Nėra įrodymų, kad atsakovas galėtų kompensaciją išmokėti iš karto ar per kelis metus, o tikėtinas mokėjimo terminas yra ilgas. Nors atsakovas nurodė, kad jų šeimai padėjo jo tėvai, tačiau, atsižvelgus į kompensacijos dydį, teismas neturi pagrindo spręsti, kad kompensacijos mokėjimo naštą gali prisiimti atsakovo tėvai. Kompensacijos mokėjimas neįgaliam, mažas pajamas gaunančiam atsakovui neturi virsti bausme už santuokos nutraukimą dėl jo kaltės. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas taikyti turto padalijimo būdas jai nenaudingas, nes ji praktiškai nepajustų mokamos kompensacijos ir netektų pusės nekilnojamojo turto. Turėdamos po pusę nekilnojamojo turto, šalys galėtų tartis dėl bendro šio turto pardavimo. Šalių santykiai yra blogi, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovo elgesys ieškovei keltų grėsmę. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nekilnojamasis turtas turi būti padalintas natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po pusę šio turto.

Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovui priklauso 100 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 2896 Eur. Šie vertybiniai popieriai įgyti 2003-07-10, t.y. santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir, nutraukiant šalių santuoką, turi būti padalinta. Ieškovė prašo atsakovui priteisti visas akcijas, o jai – 1448 Eur kompensaciją. Atsakovas pozicijos dėl akcijų padalijimo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neišdėstė. Ieškovės parodymais nustatyta, kad ji ūkine - komercine veikla nesiverčia, bendrovės veikloje nedalyvauja. Bylos įrodymais nustatyta, kad bendrovė dividendų nemoka, bendrovei vadovauja atsakovo tėvas. Padalijus akcijas pusiau, taptų sudėtingas bendrovės valdymas, ieškovei verslo klausimais toliau tektų nuolat bendrauti su atsakovu ir jo artimais giminaičiais, kompensacijos suma, netgi atsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas, nėra didelė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsakovui priteisia 100 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, o ieškovei – 1448 Eur kompensaciją.

Ieškovė prašo jai priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus bendros 950 Eur vertės : prieškambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektą 80 Eur vertės, sofą 250 Eur vertės, svetainės staliuką 80 Eur vertės, virtuvinį komplektą 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, o atsakovui priteisti šiuos daiktus bendros 1880 Eur vertės : automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, šaldytuvą 100 Eur vertės, garų surinkėją 40 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalą 100 Eur vertės, sekciją 100 Eur vertės, spintą, 200 Eur vertės, minkštą kampą 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, komodą 30 Eur vertės. Atsakovas sutiko su tokiu daiktų padalijimu ir nurodo, kad jam priteistinų daiktų vertė yra tokia : mikrobangų krosnelės 20 Eur, šaldytuvo 100 Eur, garų surinkėjo 20 Eur, kėdžių 3 vnt. 45 Eur, virtuvinio stalo 50 Eur, sekcijos 60 Eur, spintos 150 Eur, minkšto kampo 80 Eur, skalbimo mašinos 30 Eur, komodos 20 Eur, automobilio Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur. Ieškovė vertingiausio daikto - automobilio - vertę grindė VšĮ ,,Emprekis“ pažymų duomenimis, kitų daiktų vertę grindė iš tinklalapio ,,Skelbiu Lt“ gautais duomenimis. Kai kurių ieškovės prašomų jai priteisti daiktų įvertinimas ieškinyje yra nedaug didesnis nei ,,Skelbiu Lt“ nurodyta vertė, pvz., dujinės viryklės kaina pagal tinklalapio duomenis būtų 122 Eur, sofos - 155 Eur, kita vertus, jei ieškovė sau prašytų mažesnės vertės daiktų, atsakovas jai mokėtų didesnę kompensaciją. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių sau ir ieškovei prašomų priteisti kilnojamųjų daiktų vertę, bendrai nurodydamas, kad naudoti daiktai yra pigūs, ir tiesiog parašydamas jo numanomas vertes, dalis kurių, pvz., šaldytuvo, sutampa su ieškovės nurodyta verte, kita dalis nedaug skiriasi nuo jos nurodytos. Teismas vertina, kad ieškovė įrodė kilnojamųjų daiktų vertę, atsakovas šios pareigos neatliko, todėl remiasi ieškovės pateiktais įrodymais ir jai priteisia jos nurodytus daiktus bendros 950 Eur vertės, atsakovui priteisia jo prašomus daiktus pagal ieškovės nurodytą jų vertę – 1880 Eur ir ieškovei iš atsakovo priteisia 465 Eur už atsakovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Ieškovės ieškinys tenkintas apie 80 procentų, atsakovo priešieškinis tenkintas apie 25 procentus. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal CK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė patyrė 2138,51 Eur bylinėjimosi išlaidų : 1270 Eur už advokato teisinę pagalbą, 147,51 Eur už VĮ ,,Registrų centras“ pažymą, 601 Eur žyminio mokesčio (2022-01-31 pažymoje nurodyta neteisinga suma), 120 Eur turto vertinimo išlaidų. Atsakovas sumokėjo 147 Eur žyminio mokesčio, kitų išlaidų nenurodė. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1710, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 36,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1674,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas atleistas nuo 72,6 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 14,52 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini, tarp S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl V. D. kaltės.

Priteisti S. D. iš V. D. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: S. D., V. D..

kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės,

prieškambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektą 80 Eur vertės, sofą 250 Eur vertės, svetainės staliuką 80 Eur vertės, virtuvinį komplektą 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės,

priteisti S. D. iš V. D. 1913 Eur kompensaciją už V. D. tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą;

ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės,

100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) , į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų 2896 Eur vertės,

automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, šaldytuvą 100 Eur vertės, garų surinkėją 40 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalą 100 Eur vertės, sekciją 100 Eur vertės, spintą, 200 Eur vertės, minkštą kampą 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, komodą 30 Eur vertės.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti S. D. iš V. D. 1674,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. D. 14,52 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.