Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-1115/2021 pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

3. 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovas UAB „Legal Balance“, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį ir reikalaujamus duomenis.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarė priimti patikslintą UAB „Legal Balance“ ieškinį; siųsti patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijas atsakovei, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti; pranešti šalims jų teises ir pareigas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje; informuoti šalis apie teismo teisę nagrinėti bylą dėl mažų sumų iki 2 000 Eur rašytinio proceso tvarka, jei nei viena iš šalių nepageidauja žodinio proceso; informuoti atsakovę apie galimybę dokumentus pateikti/gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

5. Procesiniai dokumentai 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 12 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 21 d. darbovietės (socialinio draudimo laikotarpis 2017 m. liepos 13 d.–2020 m. balandžio 1 d.) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija atsakovei nebuvo įteikta, grąžinimo priežastyse nurodant „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (duomenys neskelbtini), „netikslus adresas“ (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

12. Ieškovas prie atskirojo skundo pateikė elektroninį susirašinėjimą su atsakove dėl skolos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktą įrodymą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

13. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

14. Teisė į teisingą teismą yra ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu. Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

15. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 str. 1 d.). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).

16. Pagal CPK 29 str. ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas. Sandorio šalis nėra atleidžiama nuo pareigos pranešti kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą net ir po sandorio sudarymo, kadangi šalis, prisiėmusi įsipareigojimus, privalo suvokti, kad kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

18. Pagal CPK 123 str. 1 d., jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

19. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. paskiriant kuratorių ir viešo paskelbimo būdu (CPK 124 str. 4 d.).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 12 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 21 d. darbovietės (socialinio draudimo laikotarpis 2017 m. liepos 13 d.–2020 m. balandžio 1 d.) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija atsakovei nebuvo įteikta, grąžinimo priežastyse nurodant „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (duomenys neskelbtini), „netikslus adresas“ (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (paskiriant kuratorių, per antstolius ar kt.), nurodydamas, jog viešo paskelbimo būdu CPK 130 str. nustatyta tvarka galima įteikti atsakovei tik esant nežinomai jos gyvenamajai, darbo vietoms ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą – pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti, kaip esminio ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4.2. p.).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė visus jam žinomus atsakovės adresus ir kontaktus (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO posistemio Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir kreditoriaus 2011 m. sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje, iš kurios kilusių piniginių prievolių nevykdymu grindžiamas ieškinys, nurodytas atsakovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Tokie patys atsakovės kontaktai ir papildomai elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nurodyti atsakovės 2012 m. rugpjūčio 2 d. prašyme kreditoriui dėl naujo interneto plano užsakymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas dėl tos pačios skolos, kaip ir nagrinėjamu atveju, priteisimo 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4065-892/2020, kuriuo priteisė iš atsakovės ieškovo reikalaujamą skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei nustatė atsakovei terminą prieštaravimams pateikti. Ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie kreipimąsi į teismą, o atsakovė atsakė ieškovui, kad jai atsibodo ieškovo reikalavimai apmokėti skolą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė panaikinti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4065-892/2020, kadangi žinomais atsakovės gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini) ir darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir grąžinti teismui, grąžinimo priežastyse nurodant „netikslus adresas“ ir „neatsiėmė pašte“ (CPK 179 str. 3 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (paskiriant kuratorių, per antstolius ar kt.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu teismo procesiniai dokumentai jai nėra įteikiami, tačiau jai yra žinoma apie ieškovo siekį išsiieškoti skolą, nes apie tai ją ne kartą informavo ieškovas elektroniniu paštu. Atsakovės elektroninis paštas nurodytas tiek ieškovo ieškinyje, tiek atsakovės ir kreditoriaus paslaugų teikimo sutartyje, iš kurios nevykdymo kildinami ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ieškovo nurodytais atsakovės gyvenamosios vietos adresais, procesinius dokumentus turėjo pirmiausia bandyti įteikti ieškovo nurodytu atsakovės elektroniniu paštu, susiekti nurodytu telefonu, nepavykus susisiekti ir įteikti šiais būdais, įteikti ieškovo prašomu viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebandė procesinius dokumentus atsakovei įteikti visais įmanomais būdais, nors ieškinyje ir jo prieduose nurodyti ieškovės elektroninis paštas ir telefono numeris, todėl ieškinio trūkumų institutas negalėjo būti taikomas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 130 str. kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas procesinių dokumentų įteikimo būdą per kuratorių gali tik pasiūlyti. Tiek kuratoriaus, tiek antstolio paslaugos yra atlygintinos, ieškinio suma yra tik 84,94 Eur, todėl, teismui išnaudojus visas aukščiau nurodytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, o ieškovui nesutinkant skirti kuratoriaus ar įteikti dokumentus per antstolį, procesiniai dokumentai gali būti įteikti ieškovo prašomu viešo paskelbimo būdu, t. y. visą informaciją paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Proceso teisės normos nenumato imperatyvaus įpareigojimo ieškovui pasirinkti procesinių dokumentų įteikimą kitai šaliai per kuratorių ar antstolį. Ieškovas neprašė skirti kuratoriaus ar įteikti procesinius dokumentus per antstolį, kurių paslaugų vertė ženkliai padidintų bylinėjimosi išlaidas, bei būtų didesnė už ieškinio sumą, todėl nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei viešo paskelbimo būdu, išnaudojus kitas nurodytas įteikimo galimybes, atitiktų procesinės teisės normų reikalavimus bei protingumo ir ekonomiškumo kriterijus procese.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo procesinius dokumentus siuntė buvusios atsakovės darbovietės adresu, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės socialinio draudimo laikotarpis nurodytoje įmonėje buvo 2017 m. liepos 13 d.–2020 m. balandžio 1 d., todėl akivaizdu, kad procesinių dokumentų siuntimo metu atsakovė nurodytoje darbovietėje nedirbo. Kitų duomenų apie dabartines atsakovės darbovietes nenustatyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-464-912/2019 nėra pagrindo remtis, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nurodytoje byloje, priešingai nei šioje, nebuvo nurodyti jokie žinomi atsakovo adresai.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nurodė teismui visus žinomus atsakovės gyvenamosios vietos adresus, įskaitant deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kitus kontaktus. Nors pirmosios instancijos teismui žinomais atsakovės gyvenamosios vietos adresais procesinių dokumentų nepavyko įteikti, tačiau teismas kitais žinomais atsakovės kontaktais dokumentų nebandė įteikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo spręsti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei klausimą (CPK 2 str., 6 str., 8 str., 123 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei L. J. Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.