Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Imawell Dekor GmbH atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria teismas ieškovo Imawell Dekor GmbH ieškinį atsakovui UAB „Lamgrupa“ dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-234-338/2007 paliko nenagrinėtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Imawell Dekor GmbH dokumentinio proceso tvarka 2007 m. vasario 8 d pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Lamgrupa“ dėl skolos priteisimo (b.l. 3-4), o vėliau pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 21). Nepavykus atsakovui jo buveinės adresu įteikti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 29), Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti kitą adresą, kuriuo būtų galima įteikti ieškinį atsakovui arba pateikti ieškinį bendra tvarka ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį (b.l. 23-24, 34). Ieškovas 2007 m. balandžio 6 d. išsiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, kad procesinis dokumentas atsakovui gali būti įteiktas kitu adresu (b.l. 38), tačiau Panevėžio apygardos teismas, nusprendęs, jog ieškovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų ir neprimokėjo trūkstamo žyminio mokesčio, 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (b.l. 40).

CPK XXII skyriaus normos suteikia asmenims galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti viena iš supaprastinto civilinio proceso formų – dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas įstatyme įtvirtintas siekiant pagreitini bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį. Bendrosios ginčo teisenos taisyklės dokumentinio proceso atveju taikomos subsidiariai (CPK 427 str. 1 d.). Šios specialiosios proceso teisės normos nustato tam tikrus ypatumus, sprendžiant atskirus klausimus ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat nustato įrodymų vertinimo bei procesinio sprendimo byloje priėmimo specifiką.

Dokumentiniame procese ypač reikšmingi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, įgalinantys teismą kiek įmanoma greičiau išspręsti atskirus procesinius klausimus (CPK 7 str.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatyme nustatyto termino ieškinio priėmimo klausimui išspręsti, teisėjas nepriėmė ieškinio rezoliucija, o šį klausimą pradėjo spręsti praėjus beveik dviem mėnesiams po ieškinio pareiškimo teisme (CPK 137 str. 1-3 d., 424 str. 2 d.). Toks teismo neveikimas pažeidžia minėtus principus bei teisėtus ieškovo lūkesčius, neatitinka dokumentinio proceso tikslų (CPK 7 str., XXII skyrius). Nepriėmęs ieškinio, teismas negali priimti ir preliminaraus sprendimo (CPK 427 str. 3 d., 428 str. 1 d.).

Įstatymas imperatyviai nustato, kad ieškiniai CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka (skirtingai negu bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kuomet pareiškime išdėstyti reikalavimai negali būti nagrinėjami keturiais atvejais - CPK 431 str. 2 d.), nenagrinėjami tik tuomet, jeigu atsakovas gyvena užsienyje arba užsienyje yra jo buveinė (CPK 424 str. 4 d.). Kitais atvejais nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pareikštų rašytiniais įrodymais pagrįstų ieškinio reikalavimų, jeigu jie atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Todėl atsisakyti priimti dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį teismas gali tik esant bent vienai iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų arba tuomet, kai iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovo rezidavimo vieta yra užsienyje (CPK 424 str. 4 d.).

Spręsdamas dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar ieškinio turinys atitinka CPK 425 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, ar yra pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, ar jie yra leistini, ar sumokėtas žyminis mokestis (CPK 424 str. 2 d., 425 str.). Jeigu dokumentinio proceso tvarka pareikštas ieškinys atitinka šiuos ieškinio turinio ir formos reikalavimus, teismas ieškinį privalo priimti (CPK 137 str. 1 d.) ir per keturiolika dienų išspręsti klausimą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 str. 3 d.). Jeigu teismas nustato ieškinio trūkumų dokumentiniame procese, jie turi būti šalinami vadovaujantis bendromis ginčo teisenos taisyklėmis (CPK 138 str., 427 str. 1 d.) bei CPK 424 straipsnio 2 dalimi, kuri suteikia teismui teisę ieškinį laikyti nepaduotu ir tuomet, kai ieškinys neatitinka jo specifinio dalyko reikalavimų (ieškinys dokumentinio proceso tvarka gali būti reiškiamas tik dėl CPK 424 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų) arba pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka tokiems įrodymams taikomų leistinumo reikalavimų, ir ieškovas per nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuriais ieškovas ieškinio priėmimo stadijoje įpareigotas nurodyti tinkamą atsakovo rezidavimo vietą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, neatitinka vieno svarbiausių proceso principų – dispozityvumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netikrina ieškinyje pateiktos informacijos teisingumo apie atsakovo rezidavimo vietą, o turi patikrinti, ar yra pagrindas pradėti dokumentinį procesą ir priimti preliminarų sprendimą. Teisėjų kolegija paaiškina, kad tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas juridiniam asmeniui, procesiniai dokumentai jam turi būti įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats juridinis asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.). Kita vertus, teismas turi teisę patikrinti, ar ieškinyje nurodyta atsakovo - juridinio asmens - rezidavimo vieta atitinka juridinių asmenų registre nurodytą jo buveinės adresą (CPK 110 str., 111 str. 2 d. 2 p.), bet tai nėra teismo pareiga. Netgi ir tuo atveju, kai šie duomenys nesutampa, o iš teismui pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog atsakovas nurodė kitą jo rezidavimo vietą, teismas negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo, tačiau turi teisę, esant galimybei, ieškinį su priedais išsiųsti abiem adresais: tiek į juridinio asmens buveinę, tiek ir ieškovo nurodytu adresu. Tokiu atveju teismas ne tik nepažeistų procesinių dokumentų įteikimo vietą nustatančių proceso teisės normų, dispozityvumo principo (CPK 13, 122 str.), bet padidintų tikimybę, jog atsakovui šie dokumentai bus įteikti ir procesas vyks tinkamai. Tuo atveju, kai ieškovas ieškinyje nurodo atsakovo – juridinio asmens - buveinės vietą, teismas negali įpareigoti ieškovą nutartimi nurodyti kitą vietą, kurioje būtų galima atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Jeigu ieškinio priėmimo stadijoje paaiškėja, kad atsakovui nebus galima įteikti ieškinio su priedais jo buveinės adresu (kaip buvo šioje byloje), teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo rezidavimą vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo rezidavimo adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, jog teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.).

Be nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas iš esmės supainiojo atsisakymo priimti ieškinį ir ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėto institutus. Pagrindinis šių institutų skirtumas yra tas, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato bent vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, o ieškinio pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, kai ieškinys yra priimtas ir civilinė byla iškelta (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 1 d., 297 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismui nustačius ieškinio trūkumų ir ieškovui per teismo nutartyje nurodytą terminą jų nepašalinus, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o ne palikti nenagrinėtą (CPK 115 str. 2 ir 3 d. ir 138 str.). Analogiškos taisyklės taikomos ir sprendžiant šiuos klausimus dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 2 d.). Tačiau spręsdamas ieškinio trūkumų šalinimo klausimą dokumentiniame procese, teismas turi atsižvelgti į tokių bylų nagrinėjimo ypatumus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio trūkumai gali būti nustatyti ir priėmus ieškinį, tačiau tokiu atveju teismas turėtų ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu nurodyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą (CPK 296 str. 1 d. 10 p. ir 2 d.).

Dokumentiniame procese iki preliminaraus sprendimo priėmimo, skirtingai negu bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, apie pareikštą ieškinį atsakovui nėra pranešama (CPK 117 str., 427 str. 3 d.). Atsakovas informuojamas tik apie priimtą preliminarų sprendimą, jo nuorašą įteikiant CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais. Kai dokumentiniame procese priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja, kad atsakovo rezidavimo vieta nežinoma ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti procesinių dokumentų nuorašų, teismas nutartimi turi teisę ieškovui pasiūlyti pasirinkti ne tik kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą, bet ir kitą būdą, kuris yra leidžiamas dokumentiniame procese, pavyzdžiui, per antstolį, kurjerį ir pan. (CPK 117 str. 1 d.). Jeigu kitu dokumentinio proceso tvarka leistinu būdu įteikti procesinio dokumento atsakovui nėra galimybės, teismas turi panaikinti preliminarų sprendimą ir nuspręsti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatant ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 3 str. 6 d., 424 str. 2 d., 428 str. 7 d., 429 str.). Neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 7 p. ir 2 d.).

Pastebėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra nepagrįstas, nes sumokėtas žyminis mokestis už dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio nagrinėjimą, ieškovui grąžinamas ne tik tuo atveju, kai teismas atsisako priimti ieškinį, bet ir tuomet, kai ieškinį palieka nenagrinėtą dėl to, jog ieškovas neprimokėjo žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 3 ir 5 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ilgai nesprendė ieškinio priėmimo klausimo, o vėliau nepagrįstai įpareigojo ieškovą šalinti ieškinio trūkumus, neteisingai išaiškino ir pritaikė dokumentinį procesą reguliuojančias teisės normas ir dėl to nepagrįstai ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti šių pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtų klausimų, todėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina, klausimai dėl ieškinio priėmimo ir preliminaraus sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui perduotini nagrinėti iš naujo (CPK 3 str. 6 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str., 424 str. 2 d., 425 str., 427 str., 428 str. 1 ir 6 d.). Paminėtina, kad teismas pirmiausia turi operatyviai išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, jeigu yra pagrindas, priimti preliminarų sprendimą ir jį išsiųsti atsakovui ieškovo nurodytu adresu. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovui ieškovo nurodytu adresu, teismas turi atlikti šioje nutartyje nurodytus kitus procesinius veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl ieškinio priėmimo bei preliminaraus sprendimo priėmimo Panevėžio apygardos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.