Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-90/2011 pagal M. R. ieškinį atsakovei I. D. T., trečiajam asmeniui A. J. dėl avanso ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Neįvertinta, kad atsakovė sąžiningai ir atsakingai stengėsi įvykdyti prievoles, prisiimtas preliminariąja sutartimi. 2007 m. kovo 27 d. gavusi žemės sklypo nuosavybės dokumentus, atsakovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pagal įregistruotus naujus nuosavybės dokumentus ir patvirtintus detaliojo plano sprendinius pateiktų paraišką Projektavimo paslaugų sąlygų sąvadui, būtinam preliminariosios sutarties 2.5, 2.6, 2.7 punktuose numatytiems įsipareigojimams įvykdyti, gauti. Kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybę dieną (2007 m. balandžio 2–3 d.) atsakovė sužinojo, kad tik 2007 m. gegužės 21 d. bus įregistruota pateikti paraišką Projektavimo paslaugų sąlygų sąvadui gauti, nors statybos techniniame reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 13 punkte nurodyta, kad sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs minėto reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus, per 3 darbo dienas privalėjo pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti (Reglamento 11 punktas). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, argumentuodama dideliu prašymų kiekiu ir darbo krūviu, nesilaikė reglamento tvarkos ir terminų, todėl atsakovė prarado galimybę laikytis preliminariojoje sutartyje numatytų terminų. Klaipėdos rajono savivaldybė nesilaikė statybos techniniame reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ IX skyriuje numatyto „vieno langelio“ principo privalomumo išduodant projektavimo sąlygų sąvadą. Projektavimo sąlygų sąvadas turėjo būti išduotas pagal vieną prašymą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija informavo atsakovę, kad prieš įregistruojant paraišką Projektavimo paslaugų sąlygų sąvadui gauti ji privalo pateikti prašymą AB „VST“ dėl Elektros įrenginių prijungimo, ir tik gavus technines sąlygas elektros prietaisų prijungimui bus nagrinėjamos kitos sąlygos.

Klaidinga išvada, jog atsakovė turi prisiimti riziką už preliminariosios sutarties sąlygas. Preliminariojoje sutartyje nustatydamos terminą komunikacijų projektavimo ir įrengimo darbams (preliminariosios sutarties 2.6 ir 2.7 punktai), šalys rėmėsi 2006 m. rugsėjo 6 d. pasirašytu trijų sklypų savininkų sutikimu–susitarimu dėl bendrų kelio ir inžinerinių infrastruktūros bei elektros pastočių įrenginių trims sklypams, adresuotu Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybei (t. 2, b. l. 39). Sutikimas–susitarimas buvo patvirtintas notaro ir pateiktas prie patvirtintų sklypo detaliojo plano sprendinių. Šiuo susitarimu buvo susitarta komunikacijas įrengti iki 2007 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė, įvertinusi galimą riziką, komunikacijų įrengimo datą nukėlė iki 2007 m. lapkričio 1 d.

Nepagrįstai atsakovei pasiūlyta CK 6.127 numatyta tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš biudžeto. CK 6.127 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad šalis gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, jei prievolės neįmanoma įvykdyti dėl neteisėtų savivaldybių institucijų aktų. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta, buvo nustatytas tik prašymų išsprendimo terminų nesilaikymas, įtakojęs preliminariosios sutarties sąlygų pažeidimą.

Neatsižvelgta, jog sužinojusi aplinkybes, dėl kurių 3-4 mėnesiams nusikeltų projektavimo sąlygų sąvadų, būtinų pradėti komunikacijų ir kitų inžinierinių tinklų projektavimą bei įrengimą, gavimas, atsakovės atstovė tą pačią dieną apie jas informavo būsimą sklypo pirkėją, siūlydama pratęsti komunikacijų įrengimo terminą. Ieškovui atsisakius keisti komunikacijų įrengimo datą, atsakovė, suvokdama, kad negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir žinodama, kad pagal preliminariosios sutarties 2.6 ir 2.7 punktus privalės mokėti delspinigius (iš viso po 200 Lt už kiekvieną uždelstą dieną), įspėjo būsimą pirkėją, kad dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, 2007 m. balandžio 5 d. sugrąžino jam avansą, kad būsimasis pirkėjas nepatirtų nuostolių.

Nevertinta, kad ieškovas negalėjo patirti nuostolių, nes nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki pranešimo apie jos nutraukimą buvo praėjusios tik 22 dienos. Ieškovas privalo prisiimti atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir preliminarios sutarties nutraukimo, nes pats nustatė itin trumpus, nerealius terminus (sutarties 2.6–2.8 punktai), atsisakė pratęsti šiuos terminus pagal atsakovės prašymą ir paaiškinimus. Preliminariosios sutarties tekstą rengė ieškovo įgaliotas asmuo A. Š. (šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje), kuris vertėsi nekilnojamojo turto prekyba. Tenkinus ieškovo prašymą ir teismui areštavus žemės sklypą, atsakovė iki šiol jo nepardavė ir negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ieškovas būtų elgęsis sąžiningai ir sutikęs nukelti komunikacijų įrengimo terminus. Dėl ieškovo veiksmų (žemės sklypo areštas, sumokėta bauda, bylinėjimosi išlaidos) atsakovė patyrė nuostolius. Derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo nutrauktos dėl objektyvių priežasčių – Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, sprendžiant preliminarioje sutartyje numatytus įsipareigojimus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atsisakymas pratęsti preliminariojoje sutartyje nurodytus terminus (sutarties 2.6 ir 2.7 punktai) vertintinas kaip nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovės interesus, nes atsakovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį.

Iš dalies patenkinus ieškinį atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita. Preliminariojoje sutartyje ieškovas atsakovei nustatė daug pareigų, baudų ir sankcijų, o jo pareigos buvo minimalios (sutarties 2 ir 3 skyriai). Sutarties sudarymo metu šalių nustatyta bauda sudarė 1/3 dalį žemės sklypo kainos, o šios bylos nagrinėjimo metu dėl sumažėjusių nekilnojamojo turto rinkos kainų baudos dydis tapo lygus sutartyje numatyto žemės sklypo vidutinei rinkos kainai. CK 6.258 straipsnio 3 dalis leidžia teismui mažinti baudos dydį, net jei būtų nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl preliminarios sutarties nutraukimo, o ieškovas dėl to patyrė nuostolius. Teismas privalėjo nustatyti atsakovės kaltę, taip pat priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir šių veiksmų padarinių, įvertinti nuostolius patiriančio asmens veiksmus, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

Nevertinta, kad atsakovė, suvokdama, kad ieškovo reikalaujama 25 000 Lt bauda yra per didelė, neadekvati galimiems jo nuostoliams, elgdamasi atsakingai ir sąžiningai, gera valia sumokėjo ieškovui šią sumą. Priimdamas 25 000 Lt, ieškovas neužsiminė, kad yra patyręs nuostolių, turįs kitų pretenzijų ar nepatogumų. Neturėdamas nuostolius pagrindžiančių dokumentų, ieškovas po keturių mėnesių nuo visiško atsiskaitymo su atsakove kreipėsi į teismą, pateikdamas suklastotus dokumentus. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad dėl sutarties nutraukimo šalys geranoriškai susitarė ir turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad su ieškovu galutinai atsiskaitė. Į atsakovės atstovės 2007 m. balandžio 16 d. pranešimą ieškovas neatsakė. Ieškovas nebuvo suinteresuotas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, tik siekė pasipelnyti ir gauti iš atsakovės 50 000 Lt baudą ir 20 000 Lt už pateiktą suklastotą statinio projektą. Jei ieškovo ketinimai užsisakyti architektūrinį projektą būtų buvę rimti, jis apie tai būtų informavęs atsakovę ir pareikalavęs dokumentų projektavimo darbams atlikti. Kritus nekilnojamojo turto kainoms, ne ieškovas, o atsakovė patyrė nuostolius dėl neįvykusio sandorio. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. neigė, kad jis ir ieškovas atsisakė pratęsti komunikacijų įrengimo terminą, tvirtindamas, kad pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė atsisakė sudaryti tikėdamasi žemės sklypą parduoti už didesnę kainą, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Per 4 mėnesius, kuomet žemės sklypas nebuvo areštuotas, atsakovė sklypo nepardavė kitiems asmenims. Nekilnojamųjų daiktų kainos krito 2007 m. rugpjūčio mėn., todėl atsakovas, nesudarydamas pagrindinės sutarties su atsakove, galėjo įsigyti žemės sklypą toje vietovėje už ženkliai mažesnę kainą.

Neįvertinta, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų (išskyrus suklastotą dokumentą – projektą su suklastotais architektų parašais), patvirtinančių, kad jis patyrė kokius nors realius nuostolius dėl preliminariosios sutarties nutraukimo.

Neatsižvelgta, kad ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, neįvykdžius preliminariosios sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Nustačius, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės, jos nesąžiningumo, o dėl objektyvių priežasčių, nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovui atsisakius bendradarbiauti su atsakove, kooperuotis ir siekti pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. nukelti sutarties 2.6 ir 2.7 punktuose nustatytus darbų terminus, kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenka ne atsakovei, o ieškovui.

Neatsižvelgta, kad atsakovė yra garbaus amžiaus (81 metų), pensininkė, neturinti derybinės patirties vykdant žemės sklypų pardavimą, todėl 50 000 Lt baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, lyginant jį su jos gaunamomis pajamomis, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

Nevertintina aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo suklastotų dokumentų pateikimo ir dėl to atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kadangi atsakovės kaltės dėl to nėra, nepagrįstai iš jos ieškovui priteistos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – preliminariąja sutartimi nustatytas netesybų dydis.

Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl netesybų tikslo – galimų kreditoriaus praradimų kompensavimo, bei nurodęs, kad, „...sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus...“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-106/2010 pagal E.Ž. ieškinį R.J. dėl baudos priteisimo). Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl 142 500 Lt pagrindinio sandorio kainos, 50 000 Lt netesybų, nevykdant preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir(arba) atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat įsipareigojo atlyginti viena kitos nuostolius dėl preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Atmestinas apeliantės argumentas apie tai, kad ne ji, o ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo susietas tik su viena atsakovės įgyvendintina sąlyga – iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos ( 2007 m. balandžio 10 d.) pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją ir padalinti žemę sklypais (sutarties 2.4 punktas). Ši sąlyga buvo įvykdyta Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 4-1492-(1.3). 2007 m. balandžio 6 d. atsakovė ieškovui pranešė atsisakanti sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis (t. 1 b.l. 65), o į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu projektavimo sąlygoms gauti ji kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 22 d.

Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie pagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį numatant, jog pardavėja nesugebės įvykdyti preliminariosios sutarties 2.6, 2.7 punktuose prisiimtų įsipareigojimų komunikacijas įrengti iki 2007 m. lapkričio 1 d., o leidimą joms eksploatuoti gauti iki 2008 m. vasario 29 d. Minimi įsipareigojimai nebuvo susieti su pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, todėl apeliacinio skundo argumentai apie neteisėtus Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmus, projektavimo sąlygų sąvado neišdavus pagal 2007 m. balandžio 2-3 d. kreipimąsi ( įrodymų apie minimą kreipimąsi ir neteisėtus savivaldybės darbuotojų veiksmus byloje nėra), šalių riziką dėl komunikacijų įrengimo terminų prisiėmimo, sprendimo argumentą dėl atsakovės teisės reikalauti atitinkamų nuostolių iš savivaldybės, neanalizuotini kaip neturintys reikšmės šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nustatymui. Sutiktina su ieškovo teiginiu, kad aplinkybes, dėl kurių keliems mėnesiams nusikeltų gavimas projektavimo sąlygų sąvadų, būtinų pradėti komunikacijų ir kitų inžinerinių tinklų projektavimą bei įrengimą, atsakovė sužinojo po preliminariosios sutarties nutraukimo.

Atsakovė turėjo galimybę tartis su ieškovu dėl sutarties termino pratęsimo, kitų sąlygų pakeitimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tokių veiksmų atlikimą. Priešingai – pranešime apie sutarties nutraukimą nėra sakinio apie negalėjimą sudaryti pagrindinės sutarties dėl ne nuo pardavėjos priklausančių aplinkybių. Apeliaciniu skundu atsakovė pripažįsta, jog, nutraukusi sutartį, sugrąžinusi avansą ir 2007 m. balandžio 17 d. sumokėjusi ieškovui 25 000 Lt netesybas, tikėjosi, jog su ieškovu geranoriškai susitarė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį netinkamai vykdė ieškovas. Atsakovės teiginiai, jog jis atsisakė pratęsti preliminariojoje sutartyje nurodytus terminus, nepagrįsti jokiais įrodymais ( CPK 178 str.).

Nors dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta atsakovė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog preliminariąja sutartimi nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės. Jos sudaro 35 procentus sandorio kainos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjas realių piniginių nuostolių nepatyrė. 23 dienų terminas, po kurio ieškovas sužinojo negalėsiąs nusipirkti žemės sklypo preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, yra labai trumpas, todėl nesutiktina su ieškovo teiginiais apie nuostolius, pasireiškusius žlugimu lūkesčių ir planų turėti namą netoli jūros – 23 dienos nepakeitė nekilnojamojo turto kainų tiek, kad dėl preliminariosios sutarties nutraukimo tokio paties turto nebebūtų galima įsigyti, jei pastarieji ketinimai realūs. Jei ir laikyti, kad tokie nuostoliai galėjo būti, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės gera valia sumokėtoji 25000 Lt bauda juos pakankamai kompensavo ir šia prasme preliminarusis sandoris ieškovui buvo pelningas. 50000 Lt netesybos yra neprotingai didelės.

Pirmosios instancijos teismas, kaip neįrodytą atmetęs ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, tačiau tenkindamas ieškinį dėl sutartyje numatytų netesybų, be pagrindo nesivadovavo CK 6.73 straipsnio antrąja dalimi, 6.258 straipsnio trečiąja dalimi, minėtąja kasacinio teismo praktika, todėl sprendimas pakeistinas, šį ieškovo reikalavimą atmetant ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atitinkamai pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 40 Lt už dokumentų kopijavimą ( t. 1 b.l. 111), 4000 Lt advokato A. S. pagalbos išlaidų ( t. 2 b.l. 29,30), 5000 Lt advokatės I. A. pagalbos išlaidų ( t. 2 b.l. 35-36), sumokėjo 750 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ( t. 2 b.l. 86). Šios išlaidos, išskyrus 2011 m. rugsėjo 12 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nr. 36 nurodytus 200 Lt už valandą dalyvaujant teismo posėdžiuose ir pan., neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių priteistino užmokesčio už nurodytas paslaugas dydžių. Minėtoje sąskaitoje nurodytas valandinis atlyginimas mažintinas iki Rekomendacijose nurodyto 120 Lt ( 20val.x120), iš advokato A. S. nurodomų išlaidų t. 2 b.l. 31 minusuotinas įrodymais nepagrįstas 1664 Lt sumokėjimas. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos( neįrodytą reikalavimą), iš ieškovo atsakovei priteistina 7440 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ( 40+4000+1000+2400) ir 750 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš ieškovo valstybei priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padidintinos iki visos sumos ( 74,02 Lt; t. 1 b.l. 1; CPK 96 str. 2 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2011 m. spalio 25 d. Alytaus rajono sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, jam iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atmesti M. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį dėl netesybų priteisimo.

Iš atsakovo M. R. valstybei priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas padidinti iki 74,02 ( septyniasdešimt keturių Lt 2 ct) Lt. Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei I. D. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 7440 ( septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei I. D. T. 750 ( septynis šimtus penkiasdešimt ) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.