- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- e2-10261-1195/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03964-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. T., T. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Šimkienei,
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. M., V. M..
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. T., T. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos, nuolatinės rūpybos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. M. vaiko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
1.2. neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. T. vaiko G. M. atžvilgiu;
1.3. priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui G. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;
1.4. priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui G. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;
1.5. nustatyti G. M. nuolatinę rūpybą, jo nuolatiniais rūpintojais, gaunamų lėšų administratoriais paskirti V. M. ir V. M., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti nuolatinių rūpintojų gyvenamojoje vietoje;
1.6. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis G. M. yra netekęs tėvų rūpybos. Tėvai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. eS2-13613-1018/2024 išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką G. M. iš jo tėvų, atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 955-907/24 G. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba; nepilnamečio vaiko rūpintojais buvo paskirti vaiko močiutė V. M. ir senelis V. M., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta V. M. ir V. M. gyvenamosios vietos adresu. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – Molėtų socialinės paramos centro socialinė darbuotoja informavo, kad atsakovas laikosi nuomonės, jog sūnui (duomenys neskelbtini) pas senelius augti gerai, jis tame neįžvelgia problemų. Vyrą esama situacija tenkina, jam nėra svarbu, ar bus apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu. Atvejo vadybos specialistų turima informacija, tėtis kartais bendrauja su sūnumi, tačiau nemotyvuotas savarankiškai auginti vaiko, situacija išlieka nepakitusi. Vaiko tėvai negeba tinkamai atliepti geriausių vaiko interesų: vaiko motina nusišalinus nuo vaiko gyvenimo, galimai vartoja alkoholį, neteikia išlaikymo vaikui ir neturi ryšio su vaiku, o vaiko tėvas, kaip ir pats nepilnametis teigė, negyvena kartu su vaiku. Taip pat išlieka vaiko tėvo nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Šiuo metu visa atsakomybė už vaiko priežiūrą ir auklėjimą yra perkelta vaiko seneliams. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Atsakovė turi vieną išlaikytinį, nenustatyta, kad ji turi ribotą darbingumą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš motinos priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas G. M. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi du išlaikytinius, nenustatyta, kad jis turi ribotą darbingumą, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš tėvo priteistinas 150 Eur išlaikymas G. M. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) nustatytina nuolatinė rūpyba. Laikinieji rūpintojai V. M. ir V. M. yra G. M. seneliai, kurie apsisprendę tapti nuolatiniais savo anūko G. M. rūpintojais. Anūkas su jais kartu gyvena jau 10 metų (nuo 6-erių metų amžiaus). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M. ir V. M. atitinka teisės aktuose vaiko rūpintojams numatytus reikalavimus.
3. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio su priedais kopijos atsakovui įteiktos 2025 m. vasario 26 d. registruotu paštu; šaukimas į teismo posėdį 2025 m. balandžio 18 d. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos jos motinai atsiėmus procesinius dokumentus teisme. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovei buvo išsiųstas registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovei nebuvo įteiktas, atsižvelgiant į tai, šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas viešo paskelbimo būdu. Atsakovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos; atsakovų procesinių prašymų teisme nėra gauta.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti vadovaujantis ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Vaikas su mama (atsakove) nesusitinka ir nebendrauja, o su tėvu (atsakovu) kartais matosi. Pats atsakovas išsakė, kad jis nemato kitos galimybės, kaip tik vaikas gyventų su trečiaisiais asmenimis iki vaiko pilnametystės. Atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų. Iš atsakovų prašomos priteisti išlaikymo sumos nepilnamečiam vaikui yra skirtingos, nes atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Skyrius prašo tokios išlaikymo sumos, kurią atsakovams būtų įmanoma sumokėti, o aplinkybė, kad atsakovai neturi darbo, neužkerta kelio priteisti iš jų išlaikymą, kadangi abu yra darbingo amžiaus ir privalo išlaikyti vaiką. Tretieji asmenys pilnai rūpinasi vaiku. Vaikas yra patenkintas gyvendamas su trečiaisiais asmenimis, tarp jų susiklostė geri santykiai. Tai yra vieninteliai asmenys, kurie yra pateikę prašymą dėl tapimo nuolatiniais rūpintojais. Tretieji asmenys atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus, keliamus nuolatiniams rūpintojams, yra neteisti, nebausti administracine tvarka, tinkamo amžiaus.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra jos ir V. M. sūnus. Nepilnametis vaikas pas juos gyvena nuolat jau nuo 6 metų, iš pradžių kartu gyveno ir vaiko tėvas (atsakovas), veždavo vaiką į mokyklą, o tada išėjo gyventi kitur. Vaikas su atsakove nebendrauja nuo 5 metų, mama buvo išvykusi į užsienį. Mama nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku. Atsakovė nėra prisidėjusi prie vaiko išlaikymo, nėra teikusi dovanų. Atsakovas jeigu turi pinigų, tai minimaliai duoda vaikui. Atsakovai gyvena atskirai. Abu atsakovai, galima sakyti, pastoviai vartojantys alkoholį. V. M. dirba buhaltere, darbas nuolatinis, metinės pajamos sudaro 36 000 Eur neatskaičius mokesčių. Trečiųjų asmenų šeima gyvena trijų kambarių bute, nepilnametis (duomenys neskelbtini) turi atskirą kambarį.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį. Vaikas pas juos šeimoje gyvena nuo 6 metų. Atsakovas buvo dirbantis, vėliau pradėjo vartoti alkoholį. Atsakovas šiuo metu gyvena kaime, ten minimaliai uždarbiauja. Atsakovas bendrauja daugiau su vaiku, nei vaiko motina, tačiau naudos iš to nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl tėvų valdžios apribojimo
7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
8. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
9. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-242-1120/2023, 40 punktas).
10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje esanti vaiko gimimo įrašo kopija patvirtina, kad atsakovai yra nepilnamečio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-13613-1018/2024 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką G. M. iš jo tėvų I. T. ir T. M.. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 955-907/24 G. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, nepilnamečio vaiko rūpintojais paskirti vaiko močiutė V. M. ir senelis V. M.. 2025 m. sausio 14 d. pagalbos plane Nr. 2AV-VD-6 užfiksuota, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) pas senelius gyvena jau nuo 6 metų, seneliai puikiai juo rūpinasi. Šio pagalbos plano duomenimis, nors atsakovas kartais bendrauja su sūnumi, tačiau nėra motyvuotas savarankiškai auginti sūnaus; atsakovas laikosi nuomonės, kad vaiką iki aštuoniolikos metų augins jo tėvai. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų pagalbos planų, atsakovė su vaiku nepalaiko ryšių, nebendrauja, nedalyvauja vaiko gyvenime, neprisideda prie vaiko išlaikymo. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu taip pat vieningai teigė, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) su motina nebendrauja, ryšių nepalaiko, iš motinos pusės nėra iniciatyvos bendrauti; atsakovė nėra teikusi išlaikymo, dovanų vaikui. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas su sūnumi kartais bendrauja, tačiau vaiko tėvas turi priklausomybę nuo alkoholio, kurios jis pats nepripažįsta.
12. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Vaiko nuomonės išklausymo 2025 m. sausio 15 d. akte išdėstyti vaiko paaiškinimai, kad su motina jis visiškai nebendrauja, paskutinį kartą ją matė prieš 2,5 metų atsitiktinai, o tėtis jam kasdien paskambina. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) teigė žinantis, kad tėtis negalėtų jo auginti dėl alkoholio vartojimo.
13. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų teismo posėdyje duotus žodinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovų, kaip tėvų, pareigų nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių akivaizdu, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui, jo neaugina. Vaikas pas trečiuosius asmenis, kurie yra vaiko seneliai (atsakovo tėvai) gyvena apie dešimt metų (kurį laiką kartu gyveno ir atsakovas), atsakovai nedėjo pastangų pakeisti situaciją, susigrąžinti sūnų į šeimą. Šiuo metu sūnaus ir motinos bendravimo visiškai nėra, o sūnaus ir tėvo bendravimas nors ir vyksta, tačiau atsakovas nėra suinteresuotas pats auginti vaiką ir juo pilnai pasirūpinti, šią pareigą atsakovas perkėlė tretiesiems asmenims. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovų elgesys ateityje gali pasikeisti, byloje nenustatyta. Atsakovai nėra motyvuoti kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui. Atsakovų elgesys, kuomet jie neįgyvendina tėvų valdžios, bei tai, kad atsakovai nededa pastangų pagerinti esamą situaciją, rūpintis sūnumi, sudaro pagrindą tenkinti ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tai, kad atsakovai į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu inicijuotą bylą, patvirtina jų nesuinteresuotumą bylos baigtimi, abejingumą sūnaus atžvilgiu.
14. Tėvų valdžios apribojimo būdas, kuomet ji ribojama neterminuotai, nagrinėjamu atveju taikomas ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą, susiklosčiusių ryšių su trečiaisiais asmenimis išsaugojimą.
15. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
16. Atsakovams išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovams kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
17. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnis).
Dėl nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
18. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
19. Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnio 2 dalis). Vienas iš vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).
20. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
21. Skyriui pateiktas 2024 m. gruodžio 23 d. trečiųjų asmenų sutikimas Nr. 1GD-29100 būti paskirtais pastoviais anūko G. M. globėjais. LFS SOS Vaikų kaimai Lietuvoje draugijos 2024 m. gruodžio 9 d. parengtoje išvadoje Nr. AV-38 dėl pasirengimo V. M. ir V. M. rūpintis G. M. pažymėta, kad tretieji asmenys yra pasirengę globoti nepilnametį G. M..
22. Į bylą pateiktuose Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2025 m. sausio 16 d. akte Nr. 1GPA-30 užfiksuota, kad tretieji asmenys tinkamai vykdo laikinųjų globėjų pareigas. Vaiko nuomonės išklausymo 2025 m. sausio 15 d. akte nurodyta, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) sutinka, jog jo globėjais būtų paskirti seneliai (tretieji asmenys); nepilnamečio vaiko teigimu, jau kitaip gyvenimo neįsivaizduoja, jam su seneliais gyventi yra gera ir saugu, jis jaučiasi mylimas, tarp jo ir senelių yra glaudus ryšys.
23. Medicininių kontraindikacijų būti nuolatiniais rūpintojais tretieji asmenys neturi (V. M. 2024 m. birželio 11 d. medicininis pažymėjimas Nr. 22030; V. M. 2024 m. birželio 19 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 17). Atsakovė nėra bausta administracine tvarka. Atsakovas yra baustas administracine tvarka, tačiau šie nusižengimai (nesumokėjimas kelių naudotojo mokesčio ar rinkliavos; vairuojant sustojimas ir stovėjimas ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimais, smurtu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo V. M. negali tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad tretieji asmenys nėra teisti. Sodra duomenimis, tretieji asmenys dirba, turi nuolatines ir pastovias pajamas.
25. Byloje nėra duomenų apie netinkamą trečiųjų asmenų, kaip globėjų (rūpintojų), pareigų vykdymą. Šiuo sprendimu neterminuotai apribojus vaiko tėvų valdžią, įvertinus tai, kad tretieji asmenys būdami vaiko seneliais, pateikė prašymą rūpintis nepilnamečiu vaiku savo šeimoje ir tai patvirtino jie patys teismo posėdyje; kad nėra žinoma artimųjų ar kitų giminaičių, kurie galėtų ir norėtų globoti nepilnametį (duomenys neskelbtini) savo šeimoje; kad nepilnamečiam vaikui trečiojo asmens namuose yra viskas įprasta, kadangi jau daug metų jis gyvena su trečiaisiais asmenimis, yra užtikrinta, kad sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos bei atsižvelgiant į pačio nepilnamečio nuomonę (jis sutinka gyventi su trečiaisiais asmenimis ir jau daug metų su jais gyvena), nepilnamečio vaiko nuolatine rūpintojais ir gaunamų lėšų administratoriais skiriami tretieji asmenys, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojų gyvenamojoje vietoje (CK 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 496¹ straipsnis). Nepilnametis G. M. savo vardu nekilnojamojo ar kito registruojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
29. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 200 Eur, o iš atsakovo – 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
30. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikams nevykdymas negali būti pateisinamas nuolatinių pajamų neturėjimu ar gaunamomis minimaliomis pajamomis. Todėl nustatant motinos turtinę padėtį vertintina ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
31. Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, susidariusi sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas nustatyti mažesnį išlaikymo dydį. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, dėl ko buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės taip pat pripažintinos tomis priežastimis, kurios nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
32. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų yra apie 389 Eur (777 Eur/ 2 = 389 Eur).
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
34. Kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan. Skyrius nurodė, taip pat šį teiginį patvirtina gyventojų registro išrašas, kad atsakovė turi vieną vaiką G. M.. Byloje nenustatyta, kad atsakovė turi ribotą darbingumą, ar kitos objektyvios priežastys trukdo jai gauti nuolatinės ir pastovias pajamas vaiko išlaikymui. Atsakovas turi du išlaikytinius (gyventojų registro išrašas, trečiųjų asmenų paaiškinimai teisme); nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų ar egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų užtikrinti išlaikymo sūnui teikimą.
35. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į atsakovų darbingą amžių, į ieškovo paaiškinimą, tai kad prašomos priteisti išlaikymo sumos atitinka vaiko poreikius, šios sumos yra net mažesnės nei minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M. po 200 Eur, o iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
36. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
37. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko šiuo sprendimui skiriamiems nuolatiniams rūpintojams – V. M. ir V. M..
38. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
40. Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai).
41. Teismas patyrė 49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
42. Atsakovai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktu, kaip vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).
43. Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovams nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovai atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis) ir iš atsakovų valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti atsakovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. T. nepilnamečiam vaikui G. M. po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2025 m. vasario 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. M. nepilnamečiam vaikui G. M. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2025 m. vasario 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnamečio G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, jo rūpintojais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio G. M. gyvenamąją vietą kartu su rūpintojais, rūpintojų V. M. ir V. M. gyvenamojoje vietoje.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.