Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. F. ieškinį atsakovui S. L. dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. F. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ieškiniu atsakovui S. L. dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo prašydamas priteisti iš atsakovo 946,15 Eur už automobilio defektų šalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-5), kad pagal skelbimą ID (duomenys neskelbtini) portale Autoplius.lt ieškovas surado jam tinkantį automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas S. L. (pardavėjas) skelbime nurodė, kad automobilis parduodamas be defektų, todėl ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas. Tokią ieškovo nuomonę sąlygojo ta aplinkybė, kad minėto automobilio techninė apžiūra galioja iki 2020 metų gegužės mėn., prašoma suma už automobilį (6 000, 00 Eur), kuri yra netgi didesnė nei, kad nurodo vidutinių transporto priemonių kainų Lietuvoje konsultacinė įmonė VšĮ „Emprekis“. Aplinkybę, kad parduodamas automobilis yra tvarkingas, stiprino ir tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje apie jokius automobilio gedimus ar trūkumus nurodyta nebuvo, nors pardavėjas privalo nurodyti parduodamo automobilio trūkumus bei kitus privalomus deklaruoti duomenis.

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nupirko iš atsakovo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 800,00 Eur. Prieš perkant šį automobilį, ieškovas pasitikrino jo techninę būklę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo patikrinta perkamo automobilio išorinė ir vidaus komplektacija, važiuoklė, padangos, stabdžiai ir žibintai, atlikta aplinkosauginė patikra ir nustatyti smulkūs eksploatacijos metu atsiradę defektai, dėl ko atsakovas sutiko sumažinti automobilio kainą nuo skelbiamos 6 000, 00 Eur iki 5 800,00 Eur. Po poros dienų po automobilio nupirkimo ieškovas pajuto, kad yra automobilio gedimai, apie kuriuos atsakovas (pardavėjas) ieškovo (pirkėjo) neinformavo, todėl ieškovas kreipėsi į autoservisą, kur specialistai nustatė pavarų dėžės gedimus, kurie, kaip nurodo ieškovas, atsirado ne dėl ieškovo netinkamos automobilio eksploatacijos, bet dėl natūralios ilgalaikės eksploatacijos iki automobilio nupirkimo, t. y. atsirado ne po automobilio pirkimo, bet pirkimo-pardavimo metu jau egzistavo. Defektų šalinimas ieškovui tą kartą kainavo 866,00 Eur.

Dėl paaiškėjusių defektų ir jų šalinimo išlaidų atlyginimo ieškovas telefonu bei elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, kad šis atlygintų ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovui nesutinkant apmokėti defektų šalinimo išlaidų bei pačiam atsakovui siūlant kreiptis į teismą, ieškovas parengė ir pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) pretenziją-raštą, kuriame nurodė nustatytus automobilio defektus ir nurodė mokėtiną sumą bei nustatė 5 dienų terminą atsakymui į pretenziją-raštą. Tokiu būdu atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi į jį dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas niekaip nereagavo, todėl ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą.

Ieškovui toliau eksploatuojant nupirktą transporto priemonę, pradėjo aiškėti nauji defektai, atsiradę dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o ne dėl ieškovo netinkamo automobilio naudojimo, t. y. AGR nehermetiškas ir praleidžiantis iš variklio tepalą vožtuvas, perpildytas suodžių filtras, įplyšę svirčių įvorės, atsilaisvinusi išmetimo vamzdžio sąvarža bei kiti gedimai. Dėl jų nustatymo ir pašalinimo ieškovas kreipėsi į specializuotą Audi servisą. Defektų šalinimas ieškovui papildomai kainavo 80,15 Eur. Aukščiau išvardinti automobilio defektai atsirado ne dėl ieškovo vykdomos automobilio eksploatacijos. Nors ieškovas, pirkdamas automobilį jį pasitikrino profesionaliame servise, tačiau vėliau išaiškėję gedimai neįmanomi identifikuoti neišardžius automobilio dalimis, todėl automobilio techninės apžiūros bei pirkimo metu negalėjo būti ir nebuvo nustatyti. Dėl šių aplinkybių ieškovas mano, jog atsakovui už nupirktą automobilį sumokėjo per didelę kainą. Ieškovas turėjo nupirkti automobilį Audi A4 už tokio tipo techniškai tvarkingo automobilio rinkos kainą, t. y., už 4 740,00 Eur, o nupirko už 5 800,00 Eur, todėl visas ieškovo patirtas automobilio defektų šalinimo išlaidas jam turėtų kompensuoti atsakovas, kuris pardavinėjo automobilį, kaip techniškai tvarkingą, todėl turėjo iki pardavimo jį suremontuoti savo lėšomis. Pažymėjo, kad atsakovas yra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, perkamo daikto trūkumų ieškovui neatskleidė, nors juos privalėjo žinoti, todėl prašo iš atsakovo priteisti ieškovo turėtas išlaidas nupirkto automobilio defektų šalinimui, kas sudaro 946,15 Eur.

Atsakovas S. L. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu egzistavo parduodamo automobilio trūkumai, nulėmę ieškovo nurodytus gedimus ir, kad atsakovas apie juos žinojo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 39-44), kad laikėsi teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimų, todėl pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyti visi reikalingi duomenys. Negana to, dar papildomai, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninė būklė buvo apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovui buvo pateikti ir techninės apžiūros duomenys, kuriuose nurodyta, kad apžiūra galioja iki 2020 metų gegužės mėnesio. Byloje ieškovas pripažįsta, kad apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko apžiūrėti automobilio ir, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Ieškovas pats įsitikino, kad automobilis yra tinkamas naudoti, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra, nes šias aplinkybes patvirtino ir techninės būklės patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustačius smulkius automobilio defektus, atsakovas, elgdamasis geranoriškai, sumažino parduodamo automobilio kainą iki 5 800,00 Eur, ieškovas už automobilį su atsakovu atsiskaitė ne iš karto po sutarties pasirašymo ir transporto priemonės perdavimo jo žinion, o tik po keleto dienų, todėl turėjo galimybę bet kada atsisakyti pirkti ginčo automobilį, tuo labiau, kad juo naudojosi pilnai nesumokėjęs atsakovui, tačiau ieškovui automobilis tiko, jis pretenzijų nereiškė. Atsakovas yra įsitikinęs, kad pagal paskirtį ieškovo įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atlieka – juo galima važiuoti ir jokių esminių gedimų, nebuvo.

Taip pat pažymėjo, kad apie ginčo automobilio tikrinimą po jo įsigijimo atsakovas nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Ieškovas pirko naudotą automobilį, prieš pirkdamas atliko jo techninę patikrą, atsakovas taip pat ėmėsi visų priemonių, kad būtų apžiūrėta ir tinkamai įvertinta parduodamo automobilio būklė, todėl toks ieškinys atsakovo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovas privalėjo įvertinti ir tai, kad automobilį perka iš neprofesionalaus pardavėjo, todėl pats prisiėmė savo elgesio riziką. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę pavarų dėžės gedimus, AGR nehermetišką ir praleidžiantį iš variklio tepalą vožtuvą, perpildytą suodžių filtrą, įplyšusias svirčių įvores, atsilaisvinusią išmetimo vamzdžio sąvaržą, vėlesnį turbinos gedimą ir, kad atsakovas apie juos žinojo. Šių aplinkybių nepatvirtina ir Audi serviso rekomendacijos, kadangi iš šio dokumento nėra galimybės spręsti, kad nustatyti gedimai jau egzistavo iki transporto priemonės perdavimo ir, kad šie gedimai buvo pardavėjui žinomi ir jo nuslėpti sutarties sudarymo metu, todėl darytina išvada, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, prisiėmė riziką, jog perkamas automobilis gali turėti trūkumų. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl nurodytų gedimo.

Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui atstovauja advokatai 2019 m. kovo 19 d. teismo nutartimi paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 46-47).

Ieškovas D. F. per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovo pretenzija, jog jis nedalyvavo automobilio remonte servise, nepaneigia fakto, kad automobilis turėjo gedimus, kuriuos specialistai nustatė ir pašalino suremontuodami automobilį, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Dublike nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 49-52), kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas atžymėjo tik tiek, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta. Apie kitus automobilio trūkumus nieko nebuvo nenurodyta, kaip ir skelbime – be defektų, nors trūkumai paaiškėjo ir išmetimo sistemoje (pirkimo-pardavimo sutartyje yra net atskiras punktas dėl išmetimo sistemos gedimo atžymos). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad parduodant automobilį esminių gedimų nebuvo, tačiau atsakovas nenurodo, kokie, jo manymu, buvo neesminiai gedimai. Todėl atsakovo paaiškinimas, kad pirkimo sutartyje buvo nurodyta pilnumoje viskas, kas reikalaujama teisės aktais, neatitinka realybės. Išaiškėję trūkumai tokie, kurie iš išorės nesimato, pasireiškia tik automobilį eksploatuojant, todėl atsakovas apie juos turėjo žinoti, nes prieš parduodant šį automobilį eksploatavo. Perkamo automobilio patikrinimas techninėje apžiūroje tik nustato ar automobilis gali dalyvauti transporto eisme. Techninės apžiūros įmonės darbuotojus domina tik važiuoklė, stabdžiai, apšvietimas, kėbulas ir tai, kas automobilį įgalina arba ne eksploatuoti viešajame transporto eisme. Gedimų, kurie išaiškėjo pradėjus automobilį eksploatuoti, techninės apžiūros įmonė netikrina. Tokio pobūdžio gedimus ir jų priežastis, kurie išaiškėjo automobilį eksploatuojant, nustato tik specializuotos automobilių remonto dirbtuvės (autoservisai), todėl ieškovas, pajutęs, kad yra automobilio gedimai, apie kuriuos atsakovas (pardavėjas) ieškovo (pirkėjo) neinformavo, kreipėsi į autoservisą, kur autoserviso specialistai nustatė pavarų dėžės gedimus, kurie atsirado ne dėl ieškovo netinkamos automobilio eksploatacijos, bet dėl natūralios ilgalaikės eksploatacijos iki automobilio nupirkimo, t. y. atsirado ne po automobilio pirkimo, bet pirkimo-pardavimo metu jau egzistavo. Defektų šalinimas ieškovui tą kartą kainavo 866,00 Eur. Ieškovui toliau eksploatuojant nupirktą transporto priemonę, pradėjo aiškėti nauji defektai, atsiradę vėlgi dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o ne dėl ieškovo netinkamo automobilio naudojimo, kaip AGR nehermetiškas ir praleidžiantis iš variklio tepalą vožtuvas, perpildytas suodžių filtras, įplyšę svirčių įvorės, atsilaisvinusi išmetimo vamzdžio sąvarža bei kiti gedimai. Atsakovo pretenzija į tai, kad jis nebuvo informuotas ir nedalyvavo automobilio remonte servise nepaneigia to fakto, kad automobilis turėjo gedimus, kuriuos autoserviso specialistai nustatė ir pašalino suremontuodami automobilį. Atsakovo samprotavimai apie gedimo, kaip fakto, buvimą ar nebuvimą nepagrįsti, nes gedimus patvirtina trečiųjų asmenų pateikti dokumentai. Be to, atsakovui niekas nedraudė pasitikrinti gedimų fakto buvimą gavus ieškinį ar prieš tai gavus ieškovo pretenziją dėl išryškėjusių automobilio slėptų gedimų. Tokiu būdu ieškovo išlaidos šalinant nusipirktojo automobilio Audi A4 atsakovo nuslėptus pardavimo – pirkimo momentu defektus sudaro 946,15 Eur, kurie priteistini iš atsakovo. Automobilio Audi A4 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kad pardavėjas nesuteikia jokių garantijų parduodamam automobiliui ir neatsako už jo techninę būklę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja.

Atsakovas S. L. per teismo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su ieškinyje ir dublike ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, mano, jog ieškovo argumentai neteisingi, o reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 56-61).

Ieškovas D. F. 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad pardavėjas S. L. neatskleidė ieškovui parduodamo automobilio defektų, juos nuslėpdamas. Paaiškino, kad transporto priemonę, kurios gamybos metai (duomenys neskelbtini) su mechanine pavarų dėže įsigijo iš atsakovo už 5 800,00 Eur. Skelbime kaina buvo nurodyta 6 000,00 Eur kaina, tačiau 200,00 Eur pardavėjas nuleido dėl to, kad pastebėjo ant sparno vairuotojo kairėje pusėje atšokusius nuo per didelio „špakliavimo“ dažus, matomai daužta buvo transporto priemonė, jokių kitų defektų ar trūkumų nenurodydamas, išskyrus tai, kad buvo keitęs priekinius stabdžius. Nežino ar atsakovas yra profesionalus pardavėjas, ar ne. Sumokėjo ieškovui pirkimo-pardavimo dieną 800,00 Eur grynais, o, kadangi bankas daugiau per dieną operacijų neleidžia atlikti, likusius pinigus sumokėjo pavedimais per tris dienas po sutarties sudarymo. Pardavėjas, jo teigimu, šia transporto priemone pats važinėjo dvejus metus, ją nusprendė parduoti todėl, kad žmonai norėjo pirkti kitą automobilį. Ieškovas prieš sudarant pirkimo sutartį minėtu automobiliu pravažiavo pats apie 100 km., jokių papildomų garsų negirdėjo, o trijų dienų laikotarpyje po įsigijimo išgirdo pašalinį ūžesio garsą, kitų defektų pardavėjas sandorio sudarymo metu nenurodė. Pirkimo-pardavimo sandorio metu pasitikrino išorinius požymius, nes priešingai, kad nustatyti tokio pobūdžio gedimą, būtų tekę greičių dėžę nuiminėti, kad išardyti sankabą, kuri matomai buvo susidėvėjusi dėl ilgo automobilio eksploatavimo. Kai patikrino specialistai nurodė, kad ir rida automobilio buvo atsukta, ir AGR užsikimšęs. Pagrindinio remonto kainą 866,00 Eur sudarė sankabos dalies, smagračio ir guolio remontas, o likusią 80,18 Eur sumą sudaro teismui būtinų prie ieškinio duomenų parengimas, t. y. apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau eksploatuodamas šią transporto priemonę turėjo išlaidų dėl tepalų, filtrų keitimo, tačiau duomenų šioms išlaidoms pagrįsti neturi, kai kuriuos darbus atliko pats, tokių išlaidų priteisti neprašo. Kadangi jam pabodo dėti pinigus į remontą, automobilis turėjo ir kitų defektų, todėl nusprendė jį parduoti. Patvirtino, kad, jau kreipęsis į teismą (duomenys neskelbtini), šį automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė trečiam asmeniui už 5 300,00 Eur sumą, kuriam nurodė visus defektus, šis su tuo sutiko ir susitvarkė. Šio automobilio kaina pardavimo metu svyravo tarp 5 000,00 – 5 500,00 Eur. Kalbėjosi gražiuoju su atsakovu, kad šis nors pusę ieškovo sumokėtos remonto sumos atlygintų, tačiau šis nesutiko. Prašo teismo ieškinį tenkinti, norėtų, kad jau bent 50 procentų turėtų remonto kaštų būtų atlyginta iš atsakovo.

Ieškovo atstovė advokatė D. I. V. 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti, priteisti ieškinio sumą ir bylinėjimosi kaštus iš atsakovo. Paaiškino, kad pagal VšĮ „Emprekis“ autotransporto priemonių vidutinę rinkos vertę, kuria naudojasi tiek teismai, tiek ir kitos institucijos, tokio pobūdžio automobilio kaina jo įsigijimo metu buvo nurodyta aukštesnė nei, kad vidutinė rinkos vertė. Pavarų dėžės gedimas – tai ilgalaikio eksploatavimo pasekmė, tokio pobūdžio gedimas yra paslėptas trūkumas, nes atsakovas apie tai žinojo, o ieškovas ne. Be to ieškovas, pardavęs automobilį, taip pat prarado dar 500,00 Eur nepaisant turėtų remonto išlaidų. VšĮ „Emprekis“ parodo rinkos kainą, todėl dėl didesnės vertės akivaizdu. Taip pat eksploatacijos išryškėjo ir kiti defektai ne dėl netinkamo automobilio naudojimo, bet dėl ilgo jo eksploatavimo laiko, o būtent blogas tepalų vožtuvas, suodžių filtras, įplyšę svirčių įvorės ir pan., tačiau šių išlaidų priteisti neprašo.

2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje atstovė nurodė, kad įsigijimo dieną jokių bildesių nebuvo. Už patiktą pirkimo metu įmonėje buvo sumokėta 20,00 Eur suma. Pavarų dėžės gedimas atsirado po poros dienų, smagratis – metalinės detalės sankabos mazgas ir guoliai, kurie genda dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o ne dėl netinkamo vairavimo. Mano, kad atsakovas slėpė parduodamo daikto trūkumus, už kurį buvo atsiskaityta per keletą dienų po įsigijimo. Iš krovinio važtaraščio matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo autoservise, kvitas patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas. Dėl 80,15 Eur sumos pagal (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurioje pažymėta „patikra perkant“, dalių kaina, paaiškinti negali kiek tai susiję su ginčo dalyku, galimai tepalo vožtuvo, suodžių filtro ir pan. keitimas, ši sąskaita nesutampa laike. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti pagal pateiktą rašytinę medžiagą, nes sutartyje nebuvo pažymėta, kad automobilis turi defektų, guolis, kuris yra metalinė detalė, sudyla dėl ilgalaikės eksploatacijos, mano, kad sankaba gali būti sudeginama kuomet užmini ir nevažiuodamas spaudi „gazą“, tačiau to padaryti, jos manymu, per keletą dienų neįmanoma. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, jis automobilio nesugadino ir nesudėvėjo, sumokėjo per didelę kainą. Žala įrodyta pridedamais dokumentais. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas S. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo D. F. giminaitis, t. y. dėdė, kuris turi tokį patį automobilį su juo susisiekė, jis šiam parodė išorės defektus, duobėtoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), ieškovo giminaitis išbandė automobilį, pravažiavo juo, o (duomenys neskelbtini) nuvyko patikrai į servisą, kur buvo pastebėtas važiuoklės „selenblokų“ gedimas, t. y. transmisijos dalykas, kurio kaina – 60,00 Eur, su remontu – 100,00 Eur, apie tai ieškovui buvo žinoma ir dėl to sumažinta 100,00 Eur kaina. Tikrinant automobilį servise buvo kompiuteriu patikrintas variklio darbas, išmetamųjų dujų sistema, kėbulas, lempos ir pan. Tą pačią dieną ieškovas pervedė atsakovui 600,00 Eur, iš kurių 150,00 Eur jis, šalių susitarimu, užskaitė už žieminių padangų komplektą, perdavė automobilį ieškovo žinion, nuvyko perrašyti į VĮ „Regitra“, likusią dalį ieškovas pažadėjo sumokėti po keleto dienų, pirmadienį – penktadienį. Paaiškino, kad 200,00 Eur nuleido dėl defekto, matomo skelbime, dešinės pusės sparno „špakliuotės“ įtrūkimo. Nurodė, kad minėtas automobilis, ieškovo žiniomis, prieš jam pačiam įsigyjant buvo parvarytas iš (duomenys neskelbtini), jis buvo pirmasis savininkas Lietuvoje, pats asmeniškai automobilį įsigijo ir juo važinėjo dvejus metus, jam niekas nenurodė ar prieš tai buvo kokių tai įvykių ar apgadinimų, pradėjusius atsilupti dažus, apie kuriuos ieškovui buvo ne tik matoma iš nuotraukų skelbime, bet ir faktiškai apžiūrėjus automobilį, pastebėjo maždaug po metų. Jis nėra profesionalus pardavėjas, dirba tolimų reisų vairuotojų, baigęs profesinę mokyklą, turi vairuotojo ekspeditoriaus specialybę, todėl turi supratimą apie automobilius, geba atpažinti gedimus. Per savo paties minėto automobilio eksploatavimo laikotarpį pagal kilometražą du kartus tvarkingai keitė tepalus, jų filtrus, priekinį diską su kaladėlėm ir išmetamų dujų daviklį. Jokių kitų gedimų jis nepastebėjo ir nežino, nes jų nebuvo. Paaiškino, kad atsakovas po trijų – keturių dienų pranešė jam, kad prasidėjo gedimai, tačiau neprašė jo grąžinti pinigus, nereikalavo sutvarkyti automobilį, nederino su juo nei remonto darbų, nei kaštų, tik apie (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti pinigų. Atsakovas teigia, kad tokie gedimai priklauso nuo vairavimo įgūdžių, nuo tinkamo automobilio naudojimo, sankabos per staigaus atleidimo, „nedaspaudimo“ pedalo. Minėto automobilio mechaninė pavarų dėžė, gedimus įtakoja ne tik laikas, bet ir vairuotojo elgesys. Jis pardavė techniškai tvarkingą automobilį, giminaitis, serviso darbuotojas ir pats ieškovas pravažiavo juo, vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apie 100 km. iki buvo atlikta patikra servize Jiezne., dar autoservise prieš pirkdamas ieškovas jį pasitikrino. Be to mano, kad remonto kaina neadekvati, už tokią sumą galima visą greičių dėžę nusipirkti. Paaiškino, kad jeigu automobilis būtų netvarkingas, tokiu atveju pavarų svirtis drebėtų, o dėl išminamojo guolio, atleidus sankabą, būtų girdėjęsis pašalinis garsas. Tikrindamas servise darbuotojas, kuris taip pat pravažiavo automobiliu, irgi būtų girdėjęs tokį garsą ir užfiksavęs. Smagračio gedimas, pavarų svirtis, pasak atsakovo, - drebėjimas, baisus garsas, kuris atsiranda iš kart užkūrus variklį. Šiuo atveju kompiuteris irgi būtų metęs klaidą. Kaip nurodė ieškovas, jeigu po keleto dienų atsirado pašalinis garsas, tačiau ieškovas su tokiu automobiliu dar kažkiek važinėjo, dėl to galėjo sugadinti visą mazgą. Automobilis ieškovo į servisą buvo nuvarytas savaeigiu būdu. Su ieškiniu nesutinka, nes jis pardavė techniškai tvarkingą automobilį, jokių defektų nenuslėpė, kas buvo jo tvarkyta automobiliui buvus jo nuosavybėje informavo ieškovą, jam tai buvo žinoma, dėl ko sumažino kainą. Kita vertus nėra aišku kiek kilometrų ir kokiais keliais ieškovas nuvažiavo įsigytu automobiliu, detalės buvo pakeisto naujomis, tuo tarpu automobilis, kurį pardavė atsakovas, buvo dešimties metų senumo, nusidėvėjimo ieškovas nepaskaičiavo, garantija sankabai net naujiems Audi markės automobiliams nesuteikiama.

Atsakovo atstovė advokatė A. R. 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, įsitikino, kad jis yra tinkamas naudotis, buvo profesionaliame servise atlikta techninė apžiūra, pravažiavo apie 100 km., o dėl smulkių defektų 200,00 Eur suma buvo sumažinta pardavimo kaina. Tai ieškovui tiko, dalį pinigų sumokėjo pirkimo-pardavimo dieną, o likusius vėliau, pretenzijų dėl to nereiškė, todėl mano, kad ieškovas naudojasi susidariusia situacija. Atstovės nuomone, sankabos defektai tinkamai eksploatuojat daiktą negali išryškėti trijų dienų laikotarpyje, matomai ieškovas per greitai važiavo, todėl defektai atsirado automobiliui jau būnant ieškovo žinioje, teigia, jog sankabą ir per vieną dieną galima sugadinti. Ieškovas žinojo, jog perka ne naują, o naudotą dešimties metų senumo automobilį, kurio rida pardavimo metu buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini). Atsakovas pardavė techniškai tvarkingą automobilį, nes išvyko gyventi ir dirbti kitur, dėl ko jis tapo jam nereikalingas, automobilis jokių ypatingų defektų neturėjo, atsakovas buvo keitęs tik priekinius stabdžius. Jei būtų buvę gedimai, juos būtų pastebėjęs ieškovo dėdė, ieškovas, galiausiai serviso darbuotojas, išgirdęs pašalinį bildesį, garsą, drebėjimą ar pan. Apžiūros metu šalys nustatė smulkius defektus, kuriuos aptarė, todėl sutartyje papildomai jų ir nenurodė. Ieškovas, įsigijęs naudotą automobilį, piniginių lėšų už naują detalę reikalauja nepagrįstai. Kadangi automobilis yra dešimties metų senumo, ieškovas detales pakeitė naujomis detalėmis, todėl turėtų būti taikomas nusidėvėjimo procentas, tačiau ieškinio sumos ieškovas nemažina, kita vertus, vos tik kreipęsis į teismą ieškovas pardavė automobilį trečiam asmeniui, objektyvių duomenų apie išimtas iš automobilio ir perduotas ieškovo žinion detales, byloje irgi nėra pateikta, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Liudytoja V. M., atsakovo draugė, paaiškino, kad minėtu automobiliu jie naudojosi maždaug pusantrų metų, pakeitus gyvenamąją vietą, automobilis tapo per didelis, todėl, persikėlę gyventi į (duomenys neskelbtini), nusprendė jį parduoti per skelbimų portalą „Autogidas“. Ieškovo giminaitis (duomenys neskelbtini) iš vidaus ir išorės apžiūrėjo automobilį, matė atrodo galinio sparno iš vairuotojo pusės defektus. Kitą dieną apsižiūrėti atvyko pats D. F.. Patvirtino, kad minėto automobilio buvo keistos kaladėlės ir dvi priekinės padangos jų eksploatacijos laiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 išaiškino dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo. Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl pagal kasacinio teismo praktiką CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tinklalapyje Autogidas.lt buvo patalpintas skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio Audi A4 (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21-22), kuriame nurodyta, jog parduodamas Audi A4 markės automobilis, (duomenys neskelbtini), kuro tipas – dyzelinas, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. gegužės mėn., be defektų, pavarų dėžė – mechaninė, galia – 105 kW, darbinis tūris – 2 ltr., komentarai – automobilis labai prižiūrėtas, Lietuvoje važinėjo tik vienas savininkas, tepalai, filtrai keičiami laiku, variklis dirba puikiai, jokių skysčio prasisunkimų, važiuoklė ideali, techninė apžiūra praeita be problemų, automobilio salonas švarus, važiuoklė patikrinta nuodugniai, atlikta automobilio diagnostika, yra smulkus kėbulo defektas vairuotojo pusėje. Automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25). Po UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktos automobilio techninės būklės patikros, ką patvirtina ne tik ginčo šalių bei jų atstovų paaiškinimai teisme, bet ir kvitas dėl 20,00 Eur apmokėjimo už paslaugas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 72), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), pardavėjas S. L. už 5 800,00 Eur pardavė pirkėjui D. F. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8), kurio rida (duomenys neskelbtini) km. už 5 800,00 Eur. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovo D. F. vardu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27), tokias aplinkybes patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas. Ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovas D. F. atsakovui S. L. už automobilį mokėjo dalimis – (duomenys neskelbtini) pervedė 600,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 350,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 000,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 135, 136).

(duomenys neskelbtini) ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13), kurioje nurodė, jog praėjus dienai po automobilio įsigijimo atsirado jo gedimas. Automobilį nuvežus apžiūrai į autoservisą ir nuėmus greičio dėžę buvo nustatyti automobilio trūkumai apie kuriuos, ieškovas, kaip automobilio pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nebuvo informuotas, kadangi minėtame dokumente automobilio trūkumai nenurodyti. Nurodė, jog įsigyto automobilio trūkumas (gedimas) atsirado po kelių dienų nuo jo pardavimo (perdavimo) ieškovui, todėl jis mano, jog toks gedimas laikytinas paslėptu daikto trūkumu arba neakivaizdžiu daikto trūkumu, kuris buvo iki jo perdavimo momento. Pažymėjo, kad automobilio gedimas atsirado ne dėl su jo eksploatacija susijusios nepriežiūros, o dėl parduoto daikto trūkumo, todėl prašo atlyginti 866,00 Eur ir į pretenziją atsakyti per 5 darbo dienas. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo galimai mobiliuoju telefonu su atsakovu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14-15, 16-17), matyti, jog ieškovas prašo atsakovo atlyginti jam dėl automobilio gedimo patirtus nuostolius, tačiau šis nesutinka, nurodo, jog automobilio bėgiai veikė puikiai, jokių garsų parduodat transporto priemonę juose nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą-faktūrą D. F. vardu už automobilio Audi A4 (nenurodžius ridos, valstybinio numerio ženklo bei kitų transporto priemonę identifikuojančių duomenų) sankabos komplektą, išimamą guolį bei detalių keitimą 866,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 24).

Teismo iniciatyva patikrinus VĮ „Regitra“ duomenis matyti, jog (duomenys neskelbtini) duomenimis automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos ieškovo vardu jau nebėra (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 118), kas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad, pasikreipus į teismą, automobilis ieškovo (duomenys neskelbtini) jau buvo perleistas trečiajam asmeniui.

Naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (nagrinėjamu atveju praėjus neilgam laiko tarpui), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir aplinkybes ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar, kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų, kokių veiksmų ar priemonių pirkėjas ėmėsi, kad įvertinti ir patikrinti perkamos transporto priemonės techninę būklę pagal jos gamybos metus ar garantiją.

Nagrinėjamoje byloje, pasak ieškovo, jo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus kelioms dienoms, tiksliai nenurodžius datos nuo jo įsigijimo nei teismo posėdyje, nei pridedamuose rašytiniuose įrodymuose, (duomenys neskelbtini) pretenzijoje pažymėta vienos dienos laikotarpis, kitoje pastraipoje jau kalbama apie keleto dienų laikotarpį, kai tuo tarpu atliktas už įsigytą automobilį mokėjimo pavedimas liudija, jog paskutinė įmoka buvo ieškovo sumokėta atsakovui (duomenys neskelbtini), o per šį laikotarpį jokių pretenzijų bei nusiskundimų atsakovui iš ieškovo pusės pareikšta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus savaitei po transporto priemonės įsigijimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog joje yra nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, pažymėjus, kad nebuvo įvykių, kuriuose, jie nežinomi. apgadinta. Svarbu pažymėti, kad kiti smulkūs defektai, kurie nebuvo aptarti sutartyje, bylos duomenimis buvo atskleisti ir žinomi, dėl to sumažinta kaina. Nors nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau pirkėjas pasinaudojo teise daiktą atidžiai įvertinti (CK 6.328 straipsnis). Savo ruožtu šios bylos atveju matyti, kad prieš sudarydamas daikto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas būtent ir pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta teise bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Ieškovas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, domėjosi perkamo daikto technine būkle, apžiūrėjo skelbime automobilio nuotraukas, apžiūrėjo jį natūroje ne tik pats, bet ir pasitelkęs giminaitį, turintį analogišką transporto priemonę, ja važiavo, išbandė, patikrino autoservise. Ieškovas turėjo visas galimybes ją įvertinti ir tik tuomet spręsti pirkti daiktą, ar nepirkti. Akivaizdu, kad ieškovą tenkino perkamo daikto kokybė, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų trūkumų, be aptartų smulkių defektų, kurie nesietini su ginčo esme ir dėl kurių šalys geruoju susitarė, būtent dėl šių priežasčių ieškovas priėmė sprendimą autotransporto priemonę įsigyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ginčo dėl to nėra, kad ieškovas prieš įsigyjant dešimties metų senumo automobilį pasitikrino jo techninę būklę servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo patikrinta perkamo automobilio išorinė ir vidaus komplektacija, važiuoklė, padangos, stabdžiai ir žibintai, atlikta aplinkosauginė patikra, dėl smulkių defektų, kuriuos šalys vizualiai matė ir po atliktos patikros sužinojo, atsakovas sutiko sumažinti automobilio kainą nuo skelbiamos 6 000,00 Eur iki 5 800,00 Eur, tai ieškovui tiko ir buvo priimtina. Taigi, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninė būklė buvo ne tik ieškovo bei jo giminaičio apžiūrėta ir išbandyta, bet atlikta ir profesionali patikra specializuotoje įmonėje. Dėl išankstinės automobilio patikros specializuotame servise sutiko abi ginčo šalys, dėl to ieškovas sumokėjo 20,00 Eur. Bylos duomenimis ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, pats asmeniškai automobiliu pravažiavo apie 100 kilometrų, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, bylos duomenimis matyti, kad prieš pačiam ieškovui įsitikinant dėl įsigyjamo daikto tinkamumo, parduodama transporto priemonė buvo apžiūrėta ir išbandyta ieškovo dėdės, kaip patarančio asmens, turinčio analogiško modelio automobilį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Automobilis pasitikėjimo pagrindu buvo perduotas ieškovui sumokėjus pavedimu tik nedidelę dalį (600,00 Eur) šalių sulygtos pardavimo kainos, kurios likusi dalis buvo pervesta šalių sutarimu po keleto dienų, o būtent (duomenys neskelbtini), automobiliui jau būnant ieškovo žinioje. Per laikotarpį nuo pradinės įmokos sumokėjimo iki visiško atsiskaitymo už transporto priemonę ieškovas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, nesiūlė grąžinti netinkamos kokybės automobilį, neprašė daugiau sumažinti pardavimo kainą ir pan. Priešingai, likusi didžioji dalis kainos buvo pilnai sumokėta ieškovo atsakovui iki tol nepareiškus jokių pretenzijų dėl netinkamos daikto kokybės. Todėl, esant šioms aplinkybėms, vertinant, kad automobilio sankabos nusidėvėjimas, lemiantis tokį gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, darytina išvada, kad atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, kurių pats nepastebėjo iki jo perdavimo ieškovui, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir pirkimo-pardavimo sutartyje, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, su ieškovu aptardamas smulkmenas, dėl kurių buvo sumažinta parduodamo automobilio kaina ir dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Bylos duomenimis neįrodyta, kad minėti gedimai, dėl kurių šalinimo nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą, ir, kurių nepašalinus negalima tolimesnė automobilio eksploatacija, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu ir, kad jie buvo pardavėjo sąmoningai buvo nuslėpti. Todėl šiuo atveju įsigyto naudoto automobilio gedimo rizika, buvus techniškai tvarkingai transporto priemonei, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu naudotis pagal paskirtį, teismo vertinimu, tenka pačiam ieškovui.

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

2019 m. birželio 7 d. nutartimi teismui atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovui ir atsakovui buvo pavesta pateikti papildomus įrodymus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 112-115). Teismo iniciatyva užklausus UAB „(duomenys neskelbtini)“ šis pateikė raštą, kuriame nurodė, jog įmonės vadybininkas automobiliui užsakė šias detales – smagračių komplektą ir išimamą guolį pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas automobilį Audi A4 detalių keitimas ir (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita-faktūra už atliktas paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 124-125). Ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų gavimo apie (duomenys neskelbtini) ieškovo pateikto automobilio techninės būklės įvertinimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 129). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 20,00 Eur (duomenys neskelbtini) mokėjimo kvitą už automobilio techninės būklės patikrą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 134). Atsakovo atstovė teismui pateikė įrodymus apie sankabos smagračio ir jo gedimų požymius (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 148), kur nurodyta, jog smagračio gedimą galima atpažinti iš nemalonių automobilio garsų, ypač kai atleidinėjama sankaba, sunku perjungti pavarą, važiuojant automobiliu jaučiama didelė vibracija. Taip pat atsakovo atstovė pateikė duomenis apie tai, jog smagračio kaina yra nuo 170,00 Eur iki 345,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 147, 154). Atsakovo atstovė taip pat teismui pateikė ieškovo ir atsakovo susirašinėjimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 149-153), iš kurio matyti, jog ieškovas rašė atsakovui apie atsiradusį automobilio defektą, prašė grąžinti pinigus už jo remontą arba siūlė grąžinti automobilį pardavėjui. Atsakovas nesutiko, nurodė, kad nei vienas iš šalių, nei ieškovo pasirinktas servisas nieko negirdėjo, tačiau atsakovas nurodė ieškovui, kad bėdą spręs kartu. Tačiau vėliau automobilio pardavėjas pradeda teigti, jog pagal sutartį jis yra atsakingas tik už paslėptus variklio defektus, važiuoklę, kurią ieškovas pasitikrino savo pasirinktame servise, už stabdžių darbą, saugumo prietaisus, už išmetamųjų dujų sistemą ir už paslėptus defektus, kurių atsakovas teigė neslėpęs, nes jų nebuvo.

Bylos duomenimis matyti, kad automobilio Audi A4, gamybos metai – (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija Lietuvoje (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), apžiūra galioja iki (duomenys neskelbtini). Šio automobilio rida pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metu buvo fiksuota (duomenys neskelbtini) km., kiek kilometrų nuo jo įsigijimo iki pastebėjo trūkumus, ieškovas pravažiavo, paaiškinti negalėjo, nes nežino, juolab, kad minėta transporto priemonė ieškovui pasikreipus į teismą buvo jo paties perleista trečiajam asmeniui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašė krovinio važtaraštį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išminamam guoliui ir sankabos komplektui 831,20 Eur sumai, kuris atsakingų asmenų nepasirašytas. Tokie duomenys, apart automobilio markės, nenurodyti ir įmonės, atlikusios remonto darbus, užsakyme bei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje 866,00 Eur sumai, taip pat nenurodžius ir kitų ieškovo transporto priemonę identifikuojančių duomenų, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl būtent šiai transporto priemonei užsakytų detalių ir atliktų remonto darbų, t. y., kad jos buvo panaudotos būtent ieškovo iš atsakovo ieškovo įsigyto automobilio defektų šalinimui.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta dokumente – patikra perkant, buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11), už ką ieškovas D. F. sumokėjo 80,15 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra 80,15 Eur sumai nėra sietina su ginčo dalyku, todėl, teismo vertinimu, esminė įrodomosios reikšmės neturi. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19-20) matyti, jog automobiliui Audi A4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), užsakytos kada prekės yra dviguba sąvarža, išmetimo dujų recirkuliacinis vožtuvas, kvadratinis žiedas. Prekių kaina su PVM sudaro iš viso 308,69 Eur, tačiau šių išlaidų priteisti ieškovas neprašo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atsakovas neigia pardavimo momentu žinojęs, kad automobilio sankaba yra defektuota, teismo vertinimu, nėra įrodyta nei tai, kad atsakovas iki parduodamas automobilį apie smagračio (sankabos mazgo) mechanizmo defektą žinojo, nei tai, kad toks defektas automobilyje iš viso buvo automobilio pardavimo metu. Ieškovas, įsigydamas automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ėmėsi pakankamų veiksmų, kad automobilio techninė būklė būtų įvertinta profesionalo, kad automobilis būtų patikrintas kompetentingų asmenų, jis su pateikta informacija sutiko, pretenzijų neturėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovas nupirko naudotą dešimties metų senumo, pardavimo momentu techniškai tvarkingą automobilį, kurio pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), o rida siekė (duomenys neskelbtini) km., kiek po įsigijimo iki neva tai atsiradusių gedimų nuvažiavo ieškovas, jis nenurodė, tokie duomenys neužfiksuoti ir PVM sąskaitoje faktūroje. Būtent todėl, teismo vertinimu, ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Teismo vertinimu visa tai rodo, kad automobilio pardavimo metu gedimų, kurių pašalinimo išlaidų kompensavimo reikalauja ieškovas, nebuvo, jie atsirado nuo natūralaus dėvėjimosi arba vairavimo ypatumų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas negali būti atsakingas už gedimus.

Nors ieškovas nurodė kad atsakovas yra profesionalus pardavėjas, tačiau teismo posėdyje tokių aplinkybių nepatvirtino, apie tai jam nėra tiksliai žinoma, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo verslą automobilių pardavimo srityje, kaip patvirtino atsakovas teismo posėdyje šia transporto priemone naudojosi savo poreikių tenkinimui apie dvejus metus, ką patvirtina ir registracijos dokumentais pateikti byloje, jos pardavimo tikslas sietinas su gyvenamosios vietos pasikeitimu ir per dideliais gabaritais, todėl pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra verslininkas, byloje nėra. Byloje neįrodytas faktas, jog atsakovas nuolat verčiasi automobilių prekyba, siekdamas pelno, pasak jo paties, dirba tolimų reisų vairuotoju, todėl apie transporto priemonės technines charakteristikas turi supratimą. Be to, ieškovas nei pats teikė, nei prašė teismo išreikalauti kitus įrodymus apie atsakovo darbinę veiklą. Taigi, visi aptarti požymiai rodo, kad automobilių pardavimas nėra atsakovo verslas ar profesija, todėl šiuo atveju ieškovui negali būti taikoma didesnė įstatyminė apsauga kaip ji būtų taikoma pripažinus automobilio pirkimo – pardavimo sutartį vartojimo sutartimi (CK 6.350 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir byloje esančių įrodymų visumą, ieškovui byloje neįrodžius, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptais trūkumais, kurie atsirado iki automobilio perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, negalima daryti išvados, jog aplinkybė, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo nupirkimo, yra labiau tikėtina nebuvus jų, negu buvus. Be to, įvertinus faktą, kad pardavėjas nėra profesionalus pardavėjas (verslininkas), atsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl automobilio per didelės kainos teismas plačiau nepasisako, nes sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia ir abiems nagrinėjamu atveju priimtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šiuo atveju, atsakovas pateikdamas teismui procesinius dokumentus, prašė priteisti iš ieškovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vertinant tai, jog teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą bei pagrindimą, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje turėjo 5,04 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, tačiau ieškovui D. F. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30-31), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. F. paskaičiuota 490,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 162). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Vertinant tai, jog ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.