- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1-32-659/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- I. S., A. S.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Darius Pocius, Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, A. G. agentūros „Jauki pastogė“ savininkas, gyv. Baltijos pr. 83-59, Klaipėdos m., teistas 6 kartus: 1978-06-13 LTSR Aukščiausiojo teismo, pagal LR BK 118 str. l d. 4 m. laisvės atėmimu. 1981-07-15 Klaipėdos miesto teismo, pagal LR BK 151 str. 3 d., 204 str., 147 str. 2 d., 5 m. laisvės atėmimu. 1988-09-21 Klaipėdos miesto teismo, pagal LR BK 232 str., 16 str., 232¹ str. 3 d., 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 1993-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 3 d., 131 str. 2 d., 6 m. laisvės atėmimo. 1998-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 225 str. 2 d., l m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2006-01-16 Vilniaus apygardos teismo, pagal LR BK 249 str. 2 d. (2 epiz.), 227¹str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p., 227¹ str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 227¹ str. d., 129 str. 2 d. 11 p., 227¹ str. 2 d., 129 str. l d., 5 str. 237 str. 1d. - 8 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 27 str. 2d., pripažinti pavojingu recidyvistu. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2002-11-05 iki 2006-01-16, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėtiems interesams, o būtent:
jis, 2011 m. gegužės 29 d. apie 16.00 val. bute adresu - Šilutės pl. 64-53, Klaipėda, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę prievartą - grasindamas fiziškai susidoroti - sulaužyti kojas, rankas, o jei reikės ir „užkasti“, baugindamas nukentėjusiuosius tuo, kad jis yra žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas - nuteistojo iki gyvos galvos S. G. „dešinioji ranka“, kad jis pats yra teistas už sunkius nusikaltimus, kad ant jo „kaba“ 16 neišaiškintų nužudymų, tokiu būdu panaudodamas kitokią psichinę prievartą, pareikalavo iš Igor ir A. S. sumokėti po 10 000 Lt (iš viso 20 000 Lt) už tai, kad 2011 m. gegužės 28 d. jie sumušė Vasilij ir V. S..
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. gegužės 31 d. nukentėjusiųjų motinai I. S. geranoriškai sumokėjus Vasilijui ir V. S. po 250 Lt., pastarieji pareiškė, kad niekam pretenzijų neturi ir patvirtino tai raštiškai. Tačiau A. G., žinodamas apie tai, kad Vasilijui ir V. S. buvo atlyginta žala ir jie niekam pretenzijų neturi, tęsė savo nusikalstamus veiksmus - 2011 m. birželio 13 d. apie 17-18 val. atvyko į butą adresu - Šilutės pl. 64-20, Klaipėda, iš kurio išėjusiam I. S. pareiškė, kad jis ir jo brolis A. S. privalo sumokėti 5000 Lt iki 2011 m. birželio 15 d. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus A. G. 2011 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. vėl atvyko į butą adresu - Šilutės pl. 64-20, Klaipėda, iš kurio išėjusiai I. S. pareiškė, kad jos sūnūs Igoris ir A. S. skolingi jam 5000 Lt už Vasilijaus ir V. S. sumušimą. I. S. atsakius, kad jos sūnūs tokių pinigų neturi, A. G. pareiškė, kad vis tiek ar ji, ar jos sūnūs turės sumokėti tuos 5000 Lt.
Kaltinamasis A. G. parodė, kad 2011 m. gegužės 28 d. apsilankė bute pas Sokolovus. Bute gyveno V. S., V. S. su sugyventine I. M. ir jo pusbrolis R. B.. Su jais bendravo, kaip su giminaičiais, konsultavo nekilnojamojo turto klausimais. Juos konsultavo dėl to buto, kurį po ¼ turėjo paveldėti broliai Sokolovai, o 2/4 turėjo paveldėti jų mirusio brolio našlė. Daugiau bendravo su V. S., nes V. S. kurčnebylys nuo vaikystės. Jam atėjus pasiklabėti, į butą jį įleido Ingrida ir pasakė, kad Viktoras girtas ir nepavyks jo prikelti. Bute jis kalbėjosi su I. M. ir su R. B. iki 23 val. ir vėliau išėjo namo. Ryte jam paskambino I. M. ir papasakojo, kad į butą įsiveržė gauja jaunuolių ir juos sumušė. B. V. ir Vasilijus buvo sumušti ir juos į ligoninę išvežė greitoji. Viktoras gulėjo reanimacijoje ir buvo neaišku ar išgyvens. I. M. paprašė, kad ją nuvežtų į ligoninę pas V. S.. Su I. M. važiuojant į ligoninę ji papasakojo, kad penki jaunuoliai įsiveržę į butą sumušė ją ir brolius. Keletą jaunuolių ji pažinojo, jie buvo kaimynai, kitų nepažinojo. Vienas iš kaimynų jai tris kartus trenkė į veidą ir ji nukrito. Tuomet jaunuoliai nuėjo į kambarį, kur lovoje gulėjo V. S. ir jį sumušė, spardydami. Po to, pamatę V. S., jį mušė kumščiais ir kojomis. R. B. jie nematė, todėl jis liko nenukentėjęs. Iškvietus greitąją ir policiją abu brolius išvežė į ligoninę. Viktorą paguldė į ligoninę o Vasilijų išleido gydytis į namus. Viktorą ligoninėje operavo. Jis su I. M. ir R. B. nuvažiavo į ligoninę aplankyti Viktoro, jam nupirko ligoninės reikmenų. Viktoras gulėjo lovoje su prie šono išvestu vamzdeliu. I. M. pasakojo, kad po to, kai išvažiavo greitoji, ji nuėjo į prekybos centre veikiantį gėrimų barą. Bare vienas iš lankytojų papasakojo, kad išvažiavus greitajai į barą atėjo vienas iš kaimynų ir pasakė, kad jie neitų į policiją rašyti pareiškimo, nes už padarytą žalą bus atsilyginta. Ligoninėje Viktoras su Ingrida ginčijosi ar rašyti pareiškimą policijai, ar paimti pinigus ir niekam nieko nesakyti. Viktoras buvo už tai, kad nerašyti pareiškimo, o Ingrida už tai, kad rašyti. Buvo nutarta pareiškimo nerašyti ir taikytis geruoju. Viktoras, Ingrida ir Rimas nusprendė, kad tartis dėl atlyginimo turėtų jis, kartu aptarė kokią sumą prašyti už padarytą žalą. Viktorui buvo išoperuota blužnis, todėl nusprendė reikalauti po 10 000 Lt už sužalojimus. Grįždami namo sustojo prie parduotuvės „Rimi“, ten stovėjo du vyriškiai ir Ingrida pasakė, kad vienas iš tų jaunuolių buvo įsiveržęs į butą. Priėjus prie tų jaunuolių pakalbėti vienas iš jų pasakė, kad jis niekur nebuvo išėjęs po 23 val. ir turi liudytojų. Suprato, kad jaunuolis jį priėmė kaip pareigūną ir bandė pateikti alibi. Jaunuoliui paaiškino, kad jis ne policijos pareigūnas, o A. G., ir jei jam įdomu, apie jį gali pasiskaityti internete. Vaikinui liepė surinkti visus jaunuolius, kurie buvo bute pas I. M. ir ateiti tartis. Tuo metu, kai jis kalbėjo su tuo vaikinu, kaip vėliau paaiškėjo - I. S., kartu buvo I. M. ir R. B. bei dar vienas jaunuolis, kurio jis nepažinojo. Kai grįžo į butą pas I. M. pamatė, kad V. S. vemia, todėl suprato, kad jam sutrenktos smegenys. R. B. skambino greitajai, o jis su Ingrida nuėjo į virtuvę pasiklabėti apie brolius Suchanovus, kurie gyvena kaimynystėje. Jiems bekalbant į butą atėjo keturi vyriškiai, kuriuos atsivedė I. S.. Jis liepė pasilikti tiems, kurie dalyvavo muštynėse, kitų paprašė išeiti. Bute liko Igoris ir A. S., R. B. ir I. M., R. B. tai ateidavo, tai išeidavo. Atėjusius jaunuolius išbarė dėl sukeltų muštynių, o A. S. paaiškino, kad kaimynai Sokolovai nuolat triukšmauja, neduoda ramybės, negali miegoti vaikai. I. S. nuramino ir paaiškino, kad sprendžiamas to buto pardavimo klausimas ir Sokolovai išsikraustys, be to jiems pasisekė, kad sumušti asmenys nerašė pareiškimo policijai, todėl jiems nereikės už tai sėsti į kalėjimą. Tačiau jie privalo atlyginti neturtinę žalą. Paaiškino, kad padaryta žala didelė, todėl reikės sumokėti Ingridai, Viktorui ir Vasilijui po 10 000 litų. A. S. pasakė, kad tokių pinigų neturi ir iki gruodžio mėnesio pabaigos galėtų duoti 20 000 Lt. Sutarė, kad žalą atlygins nukentėjusiesiems ir sumokės 20 000 Lt. Tuo metu virtuvėje buvo jis ir broliai Suchanovai, Ingrida buvo šalia, tačiau ne visą laiką, nes tuo metu jau buvo pas V. S. atvažiavusi greitoji. Jį apžiūrėję medikai išsivežė, o broliai Suchanovai išėjo namo. Dabar tiksliai nepamena kada, jam į mobilų paskambino jaunuolis, prisistatęs nusikalstamo pasaulio atstovu ir norėjo su juo pakalbėti. Dėl susitikimo nesusitarė, tačiau jo numerį įsivedė į telefoną. Kitą dieną paskambino vyriškis ir pasiūlė susitikti pasiklabėti dėl „pijokų“. Susitarė susitikti geležinkelio stoties bare. Bare sėdėjo du vyrai ir vienas prisistatęs Dariaus vardu pasakė, kad už sumušimą gali duoti 5000 Lt. Su Dariumi sutarė, kad bus atlyginta 5000 Lt, po 2500 Lt V. S. ir V. S. su I. M., žalą atlyginti pažadėjo iki birželio 15 d. Viktorą ir Vasilijų iš ligoninės išrašė greitai, nes jie į ligoninę papuolė girti, gegužės 31 d. Kai broliai grįžo namo, jam R. B. vėl paskambino ir pasakė, kad į butą gegužės 31 d., įsiveržė daug jaunuolių ir moteris, jie pakišo lietuviškai rašytą raštą, padavė Viktorui ir Vasilijui 500 Lt ir liepė raštą pasirašyti. Vasilijus ir Viktoras raštą pasirašė. I. M. pinigų negavo, nors jai buvo suduoti 3 smūgiai ir buvo matyti mėlynė. Sokolovams telefonu paaiškino, kad nereikėjo rašytis, nes su jais pilnai neatsiskaitė. Birželio 13 d., jis vėl atėjo į butą pas I. M. tvarkyti paveldėjimo reiklų ir ji pasakė, kad jai niekas iki šiol nesumoka pinigų už padarytą žalą. Jai pasiūlė plaukti dar dvi dienas. Ji pasakė, kad nieko nelauks ir rašys pareiškimą. Tuomet jis nuėjo pas I. S., brolių Suchanovų motiną. Duris atidarė I. S. ir jai pasakė, kad nori pakalbėti su I. S., tačiau jo nebuvo namie. Tuo metu laiptinėje pasirodė Igoris ir jis galėjo su juo pasiklabėti dėl pilnai nesumokėtos sumos už padarytą žalą. Jam pasakė jei savo žodžio neištesės, tai I. M. eis į policiją. Paaiškino, kad raštelis, kurį pasirašė V. S., yra niekinis ir abu broliai sės į kalėjimą. Po kelių dienų sužinojo, kad Sokolovams likusių pinigų niekas neatnešė. Jis vėl nuėjo pas Į. S., duris atidarė jo mama ir paklausė, ko jam reikia iš jos nepilnamečio sūnaus. Jai paaiškino, kad Igoris yra prisidirbęs, jis sumušė žmogų, tačiau į policiją niekas nesikreipė, nes buvo sutarta, kad bus atlyginta žala. Į. S. paaiškino, kad sumušti asmenys pasirašė raštelį, kad pretenzijų neturi, žala jiems atlyginta. Jai paaiškino, kad I. M. nepasirašė, nes jai žala nėra atlyginta. I. S. pasakė, kad Ingridai nemokės, todėl jis liepė I. M. eiti į policiją. Po dviejų savaičių Šilutėje jį sulaikė policijos pareigūnai ir atvežė į Klaipėdą. Automobilyje paaiškino kokie kaltinimai jam pareikšti. Tris mėnesius buvo suimtas. Būdamas suimtas susiskambinęs su pažįstamais sužinojo, kad tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, 08.00 val. iš buto buvo išvežti apklausai Ingrida, Rimas ir broliai Sokolovai. Naktį jie girtavo ir neblaivūs buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jiems buvo prigrasinta, kad jei jie neskys, kad A. G. derėjosi dėl sumos žalai atlyginti, tai jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip bendrininkai prievartaujant turtą. Jiems patarė rašyti, kad jie nieko nežino ir viską darė A. G.. Taip jam papasakojo R. B.. Kai nukentėjusiuosius paleido iš policijos, jie atėjo pas jį į darbą, tačiau tuo metu buvo tik administratorė ir vienas agentas. Jie galėtų paliudyti, kad visi keturi buvo neblaivūs. Pareigūnai juos apklausė neblaivius, iš neblaivių asmenų tyrėjai negali imti paaiškinimų ar apklausti. Iš advokato jis sužinojo, kad broliai Suchanovai kreipėsi į prokuratūrą. Su nukentėjusiaisiais buvo sutarta, kad jiems už padarytą žalą bus sumokėta po 10 000 Lt. Su Dariumi nusiderėjo iki 5000 Lt. Jam buvo pavesta dalyvauti visose derybose dėl žalos atlyginimo ir suteikti įgaliojimai. Vėliau brolių Sokolovų butas buvo parduotas ir sumokėtos visos jų skolos.
Nukentėjusysis I. S. parodė, kad jis sėdėjo kieme prie Šilutės pl. 64 namo, kai išgirdo triukšmą ir brolis Andrejus liepė nueiti į tą butą iš kur sklido triukšmas. B. S. bute pastoviai būdavo triukšmas, jie girtaudavo, po to mušdavosi, gerdavo kiekvieną dieną. Nuolat tekdavo skambinti policijai, nes jie prisigėrę mušdavosi. Nuėję į butą pas Sokolovus, juos ramino, brolis I. M. delnu sudavė du kartus į veidą. Jis nuėjęs į kambarį ten buvusiam Viktorui trenkė du kartus per veidą ir jis nukrito. Kitą dieną su draugu jam būnant prie parduotuvės „Rimi“, jį pašaukė Ingrida. Prie jo priėjęs vyras pasakė, kad jis yra A. G. ir jei jie nenori turėti problemų, tai liepė ateiti su juo pasikalbėti. Jis paskambino broliui ir jie kartu nuėjo į Sokolovų butą. Kai Sokolovų bute tarėsi dėl pinigų, V. S. atėjęs kartu su jais į butą nėjo, jis laukė laiptinėje. Virtuvėje jie kalbėjosi su A. G., jis pasakė, kad yra daug kartų teistas ir, kad jie turi susimokėti už Sokolovų sumušimą, nes vienas Sokolovas po sumušimo tapo invalidu ir guli ligoninėje, kitą tik dabar išleido iš ligoninės. Todėl už tai turės susimokėti po 10 000 Lt, jei nebus pinigų, sulaužys kojas. Brolis paėmė A. G. telefono numerį ir susitarė, kad pagalvos dėl 20 000 Lt ir vėliau paskambins. Po to, brolis paskambino pažįstamam, kuris sakė susitars su A. G.. Po 2-3 savaičių A. G. atėjo į butą ir pasakė, kad buvo susitarta dėl mažesnės sumos, t.y. dėl 5000 Lt. Žmogaus, kuris tarėsi su A. G. jis nepažįsta. Po dviejų dienų dėl 5000 Lt vėl atėjo A. G.. Apie tai sužinojo mama ir pasakė, kad jokių pinigų nemokės ir jis su mama nuėjo į policiją rašyti pareiškimo. Apie pasirašytą raštelį sužinojo iš mamos, ji sakė, kad Sokolovams buvo atsilyginta už padarytą žalą ir jie pretenzijų jie neturi. Mama sumokėjo Viktorui ir V. S. po 250 Lt. Po 2-3 dienų atėjęs A. G. pasakė, kad jie skolingi jam 5000 Lt. Jis pinigų reikalavo už brolių Sokolovų sumušimą. Pirmą kartą kai su A. G. kalbėjosi prie parduotuvės, jis grasino, tačiau kai buvo atėjęs į butą dėl 5000 Lt, negrasino. Kai antrą kartą kalbėjosi su A. G. bute, jiems buvo grasinama, kad sulaužys rankas ir kojas, jei nesumokės 5000 Lt arba pasodins 5 metams. Su A. G. jis susitiko du kartus, brolis vieną. Su A. G. bare nebuvo susitikęs pokalbiui dėl žalos atlyginimo. Dar kartą matė A. G., kai Sokolovai kraustėsi iš parduoto buto.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad neatsimena kada tikslai tai buvo. Jis su broliu Igoriu buvo kieme. I. S. bute triukšmą pasakė, kad reikia eiti pažiūrėti, kas ten vyksta ir juos nuraminti. Nuėjus į butą duris atidarė moteris ir ėmė rėkauti. Jai sudavė per veidą du kartus. Užėjus į butą, ten buvo dar du vyrai. Jiems sudavė kelis kartus ir išeidamas paklausė ar dabar raminsis. Sokolovai pastovia geria, mušasi ir triukšmauja, kai tame bute mirė moteris, ji pragulėjo mirusi visą dieną, o jie toliau girtavo. Ne kartą jiems kvietė policiją. Į butą jie atėjo raminti triukšmaujančių kaimynų. Vienam sudavė ir jis nukrito, kitam sudavė du kartus ir du kartus spyrė. Kitą dieną jis išvažiavo į kaimą ir jam paskambinęs brolis Igoris pasakė, kad vienas asmuo nori su jais susitikti, nes kitaip bus „karas“. Jis su broliu nuėjo susitikti su tuo asmeniu į Sokolovų butą. Į butą jie atėjo trise. Virtuvėje buvo A. G., jį matė pirmą kartą ir iš veido matėsi, kad jis yra sėdėjęs, pasakė, kad apie jį gali pasiskaityti internete, nes jis yra nusikalstamo pasaulio atstovo Gaidjurgio dešinioji ranka. Sakė, kad šiuo metu turi nekilnojamojo turto agentūrą, ėmė grasinti kalėjimu, jei neduosime 30 000 Lt, išsukios rankas ir kojas. Pasakė, kad ant jo kaba neišaiškintų žmogžudysčių. Pamanė, kad jis juokauja, su juo kalbėjo apie tai, kad Sokolovai nuolat girtauja ir triukšmauja. Po pokalbio paėmė A. G. telefono numerį ir išėjo. Internete patikrino informaciją apie A. G. ir paskambino pažįstamam Zigmui, A. G. kartos banditui, nes nenorėjo kreiptis į policiją. Jam davė 1000 Lt už paslaugą. Po kiek laiko jam paskambino ir paklausė, kaip reikalai. Jis pasakė, kad A. G. apramintas ir reikia atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Jo mama jau pensininkė, todėl pas Sokolovus nuėjo žmona ir pasiūlė pinigų. Jie paėmė po 250 Lt ir pasirašė, kad neturi pretenzijų, už padarytą žalą atlyginta. Po dviejų savaičių atėjo A. G. ir pareikalavo 5000 Lt, tada jis paskambino Zigmui ir Zigmas pasakė, kad reikia dar sumokėti likusius pinigus. Reiškia 5000 Lt ieškinį dėl patirto streso, jo žmona bijo išeiti į kiemą. Brolis išėjo gyventi kitur, nes išsigando A. G. grasinimų, o jis pats išvyko į užsienį dirbti, nors ir čia turėjo darbą.
Nukentėjusioji I. S. parodė, kad A. G. sutiko kieme, jis laukė prie namo durų. Paklausė, ko jam reikia. Pasakė, kad ieško Igorio ir su juo nuėjo pasiklabėti. Tą patį vakarą I. M. per balkoną šaukė, kad jos sūnus Igoris prisidirbo, primušė Viktorą dabar jam bus kalėjimas. Sūnus jai paaiškino, kad primušė Viktorą ir jis guli ligoninėje. Po to pamatė televizijos laidą, apie sumuštus kaimynus Sokolovus. Po kiek laiko Viktorą matė balkone, nebuvo jis labai sumuštas, tačiau su dukra Aleksandra nuėjo pas Viktorą ir paklausė kas nutiko. Jis pasakė, kad jam darė operaciją, nes buvo sumuštas. Jo paklausė kiek reikia sumokėti už operaciją už vaistus, jis sakė, kad nieko. Dukra paklausė ar užteks 500 Lt, jis pasakė, kad užteks. Jos su kaimyne nunešė 500 Lt ir Viktoras pasirašė ant lapo, kad pretenzijų neturi. Raštą parašė dukra. Iš pradžių Viktoras sakė, kad nieko nereikia, po to, kai pasiūlė 500 Lt pasakė, kad užteks. Raštelis su I. M. parašu pas ją, o kitas pas Ingridą. Su nukentėjusiais kalbėjo rusiškai ir jiems paaiškino, kad tai pinigai už padarytą žalą. Po to, antrą kartą atvažiavo A. G. ir ji paklausė ko jis dar nori iš jos nepilnamečio sūnaus Igorio, žalą Sokolovams atlygino, ko jis dar nori. A. G. pasakė, kad turime sumokėti 5000 Lt už tai, kad jos sūnūs sumušė „pijokus“. Ji nežinojo apie jokius susitarimus. A. G. ji išsigando ir išėjo gyventi pas draugę, nes jis kalbėjo grasinamu tonu ir sakė, kad jam turime sumokti 5000 Lt. Ji matė A. G. bendraujantį su V. S., kai jie kraustėsi iš buto. Kai atlygino Sokolovams žalą, tada A. G. pasakė apie 5000 Lt, tačiau jos vaikai tokių pinigų neturi.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2011 gegužės 28 d. sėdėjo prie namo laiptinės. Išgirdo triukšmą ir rėkavimą. Andrejus pasiūlė nueiti ir apraminti triukšmadarius. Nuėjo į butą penktame aukšte, duris atidariusi moteris ėmė šaukti, rėkauti ir Andrejus jai trenkė per veidą. Broliai nuėjo į vidų, jis pasiliko laiptinėje, po 5 minučių Suchanovai iš buto išėjo. Kitą dieną broliai jam pasakojo, kad buvo atėjęs A. G. ir reikalavo po 10 000 Lt už kiekvieną sumuštą kaimyną. B. S. sakė, kad davė kaimynams kelias „pliuchas“ ir dabar jiems grasinama susidorojimu, jie tikrai bijojo dėl grasinimų, nes iš jų reikalavo 30 000 litų.
Liudytoja A. S. parodė, kad jos broliai Igoris ir A. S. pas kaimynus Sokolovus buvo nuėję pasišnekėti dėl nuolatinio girtavimo ir pastoviai keliamo bute triukšmo. Dėl to įvyko konfliktas. Jai telefonu paskambino mama ir pasakė, kad jos broliai susimušė su kaimynais Sokolovais. Po to, atsirado A. G., kuris pradėjo juos reketuoti. Graužinis iš pradžių reketavo brolius, po to mamą. Kokios sumos reikalavo ji nežino. Brolis sakė, kad reikalaujama 10 000 litų. Apie konfliktą mamai papasakojo broliai, o mama pasakė jai. Mama buvo nuėjusi pas kaimynus penktadienį, o A. G. atsirado šeštadienį. Po kelių dienų A. G. reikalavo iš mamos pinigų už sumuštus kaimynus ir mama suprato, kad broliams bus blogai, todėl jos su mama nuėjo pas kaimynus Sokolovus su jais atsiskaityti. Su kaimynais parašė raštą, kad jie pretenzijų neturi ir davė 500 Lt. Iš pradžių jie nenorėjo imti pinigų, bet paskui paėmė. Jos broliai kaimynus sumušė, todėl jos norėjo atlyginti jiems padarytą žalą. Vienas iš sumuštų kaimynų V. S. buvo kurčnebylis, todėl jo brolis V. S. jam paaiškino, kad norime jiems atlyginti žalą. Dar prieš einant atlyginti žalą kaimynams, iš brolių ji sužinojo, kad jie yra reketuojami. Pinigų iš brolių ir mamos reikalavo A. G.. Sumos šokinėjo nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt. Po kelių dienų, kai ji atėjo pas mamą, vėl pamatė A. G., tada nusprendė eiti į policiją.
Liudytoja S. B. parodė, kad ji dalyvavo pasirašant žalos atlyginimo raštelį. Sokolovų bute pastoviai buvo triukšmaujama ir broliai Suchanovai nuėję sutramdyti tuos kaimynus, juos sumušė. A. S., eidama atlyginti kaimynams padarytą žalą, paprašė, kad ji pabūtų liudytoja. Ji, A. S., I. S. ir R. Š. nuėjo pas kaimynus atlyginti jiems padarytą žalą. Andrejus ir I. S. nėjo. Sokolovams sumokėjo 500 Lt, kodėl tokią sumą ji nežino. Raštelį parašė Aleksandra abu broliai Sokolovai pasirašė. Su kurčnebyliu Vasilijumi susikalbėjo moteris, kuri gyvena tame bute. Kaimynai suprato, kad jiems yra atlyginama žala už sumušimą. Ji dalyvavo žalos atlyginime, raštelį pasirašė virtuvėje ant atsineštų tuščių lapų. Tuo metu bute buvo broliai Sokolovai ir I. M.. I. M. pasirašė kaip liudininkė, ji pinigų nepaėmė. R. Š. taip pat kalbėjo su kurčnebyliu, tačiau nežino ar kurčnebylis suprato. Aleksandra parašė raštelius lietuvių kalba.
Liudytoja R. Š. parodė, kad dalyvavo pasirašant raštelį. Kieme atsitiktinai sutiko A. S. ir I. S. ir jos paprašė kartu nueiti į butą paliudyti, kad buvo perduoti pinigai už padarytą žalą. Bute buvo ji, I. S., A. S., S. B. ir kaimynai broliai Sokolovai bei I. M.. Kaimynams buvo paduoti 500 Lt. Apie sumušimą ji žinojo iš televizijos laidos. Pinigus kaimynai priėmė maloniai. Suprato už ką gauna pinigus, nes tuo metu jie negėrė ir buvo blaivūs. V. S. kurčnebylys, todėl V. S. pasakė, kad neapgautų „nebyliuko“. Dabar tie kaimynai iš buto išsikraustė, anksčiau tame bute nuolat buvo girtaujama ir triukšmaujama. Pasirašant raštelį, iš kambario buvo išėjęs R. B., kuris pasakė „Durniai, kam pasirašote“.
Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos buvusio sugyventinio pusbrolis ir visada jai padeda. Gegužės 28 d. ji, V. S. ir V. S. buvo sumušti. Juos sumušė bute naktį, kai jie jau miegojo. Paskambino į duris kaimynai ir juos įleidus į butą įsiveržė keturi vyrai. Du iš jų pažinojo, kiti buvo nepažįstami. Iš pradžių ji gavo smūgį nuo A. S., po to nuo I. S. ir nugriuvo. Paskui kaimynai nuėjo į kambarį kur degė šviesa ir sumušė ten buvusį Viktorą ir Vasilijų. R. B. kambario durys buvo uždarytos, jis miegojo, todėl jo nesumušė. Iš vakaro bute šventė, todėl išeidami kaimynai jai spyrė ir pasakė, kad užteks vieną kartą „baliavoti“. Tame bute gyveno apie du metus, būdavo, kad išgerdavo, bet policijos niekas nekvietė. Atsikėlusi ji nuėjo pas Viktorą, kuris gulėjo ant žemės dejavo ir negalėjo atsikelti. Viktorui iškvietė greitąją ir jį išsivežė į ligoninę. Ryte į butą užėjo pažįstamas ir pasakė, kad bare sutiko brolius Suchanovus ir jie paprašė, kad nerašytume pareiškimo policijai, nes jie atsilygins. Ji pasikvietė A. G., nes norėjo važiuoti į ligoninę aplankyti Viktoro. A. A. klausė kas nutiko, jam apie įvykį papasakojo pakeliui į ligoninę. Į ligoninę važiavo kartu su R. B. ir A. G.. Arminas su Rimu nuėjo į parduotuvę, o ji Viktorui pasakė, kad broliai Suchanovai už sumušimą atsilygins pinigais. Viktoras paklausė kiek broliai Suchanovai siūlo duoti. I. S. žadėjo kiekvienam atlyginti po 10 000 Lt, viso 30 000 Lt. I. S. pažadėjo pinigus grąžinti iki birželio galo, kai grįš iš Anglijos. Tačiau ji sakė, kad vis tiek rašys policijai pareiškimą. Po to, I. S. pasakė, kad negali duoti po 10 000 Lt, atiduos po 5000 Lt. Tačiau tų pinigų jie negavo, jiems davė 500 Lt, kaip avansą. Jokių raštelių už gautus pinigus ji nepasirašė. Dėl tų pinigų juos vis gąsdindavo abu broliai. Apie tai pasakė A. G.. Broliai buvo susitikę su A. G. ir su juo kalbėjosi. Buvo sutarta, kad broliai sumokės už sumušimą po 5000 Lt kiekvienam. Tačiau broliai davė 500 Lt, kaip avansą už vaistus, tuos pinigus atnešė namo komendantė R. Š., brolių Suchnovų mama, S. B. ir A. S.. Jos atsinešė jau parašytą raštelį, ant jo pasirašė V. S. ir V. S., nes jie nemoka skaityti, ji ant raštelio nesirašė. Kai jiems atnešė pinigus, abu broliai Sokolovai buvo blaivūs. R. B. pasirašant raštelį nedalyvavo. Po visų įvykių, vieną rytą atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivežė į policijos komisariatą apklausti. Pareigūnams papasakojo, kaip buvo tartasi dėl žalos atlyginimo dydžio. Pradžioje buvo kalbėta dėl 10 000 Lt, po to dėl 5000 Lt. Policijos komisariate ji išbuvo nuo ryto iki vakaro, tą dieną, kai ją apklausė ji buvo blaiva. Pareigūnams ji sakė, kad dėl žalos atlyginimo A. G. ėjo tartis jos prašymu. Apklausiant kriminalistai jai grasino, visur lydėjo pareigūnai, negalėjo nueiti net pavalgyti. Apklausos protokolą spausdino sekretorė. Pasirašydama protokolą jį perskaitė ir pasirašė, bet ten surašyta netiesa, taip sakė, nes jai grasino. Gąsdino jei taip nerašys, pasodins kartu su A. G. už grupinį pinigų prievartavimą. Apklausos protokole viskas neteisingai surašyta. Pradžioje protokolas teisingai surašytas, o pabaigoje ne. A. G. ji kvietė, nes jai reikėjo pagalbos, jį pažįsta seniai ir skambina jam, kai reikia pagalbos. Su A. G. pas Suchnovus nėjo, su I. S. susitiko namo kieme, kai ėjo į kiemą su šuniuku ir I. S. ją pakvietė per langą. Ji paskambino A. G. ir, kai jis atvažiavo nuėjo pas Suchanovus. Ji kartu su A. G. nėjo. A. G. tarėsi su I. S. dėl 10 000 Lt. Pasikalbėti su A. G. atėjo abu broliai Suchanovai, kartu atėję kiti jaunuoliai laukė jų už durų. Buvo tartasi dėl žalos atlyginimo pinigais, sutarta konkreti suma, kurią buvo sutarta atiduoti iki birželio pabaigos. Tačiau pinigų taip ir negavo.
Liudytojas V. S. parodė, kad jį sumušė broliai Suchanovai. I. M. atidarius buto duris įsiveržė į butą keturiese, pradžioje sumušė I. M., o po ištempę iš lovos sumušė ir jį. Tuo metu visi jau miegojo. I. S. trenkė jam į krūtinę, o A. S. spyrė. Jis užsidengė veidą ir nieko nematė, nepamena kiek laiko jį mušė, nesuprato ir už ką. Tą vakarą, kai juos sumušė jie gėrė, nes buvo gavę pensiją. Dažnai vartoti alkoholį jie neturi galimybės, nes neturi pinigų Kaimynai sumušė jį, Ingridą ir brolį Vasilijų. R. B. iškvietė greitąją. Greitoji jį išsivežė į ligoninę ir jam buvo padaryta operacija. Ligoninėje gulėjo tris dienas. Kai R. B. su A. G. atvažiavo į ligoninę jo aplankyti, jis gulėjo reanimacijoje. A. G. su R. B. nuėjo pirkti produktų, o Ingrida jam pasakė, kad broliai Suchanovai jiems žada atlyginti pinigais, todėl nusprendė pareiškimo policijai nerašyti. Dar gulėdamas ligoninėje ėjo į parduotuvę ir sutiko brolių Suchanovų mamą - I. S.. Ji klausė, kaip sveikata ir kur skauda. Po kiek laiko pas juos į namus atėjo I. S., A. S. S. B. ir komendantė R. Š.. Jos paklausė ar gali tartis dėl žalos atlyginimo, bute tuo metu buvo Ingrida ir jis su kurčnebyliu broliu Vasilijumi, visi jie buvo blaivūs. Joms pasakė, kad duotų po 10 000 Lt, tačiau jos sakė, kad tokių pinigų neturi. Susitarė, kad pradžioje sumokės 500 Lt, jiems su broliu davė po 250 Lt ir jie pasirašė raštelį. Virtuvėje jis pasirašė raštelį savo ranka lietuviškai, teksto nerašė, tik pasirašė. Pasirašė ir už brolį kurčnebylį Vasilijų. Lietuviškai skaito blogai. Nežino ar pasirašė Ingrida, jai pinigų nedavė, nes jo ir Ingridos pinigai bendri. Jam nepaaiškino už ką jis pasirašė, patikėjo atėjusių moterų žodžiais. Viskam vadovavo komendantė R. Š.. Moterys pasakė, kad atsiskaitys vėliau po 10 000 Lt, nes joms buvo svarbu, kad jie nerašytų pareiškimo policijai. Vyresnysis brolis A. S. pasakė, kad atsiskaitys, kai grįš iš Anglijos. Kai jie virtuvėje tarėsi dėl pinigų, R. B. buvo kambaryje ir nieko nematė. Moterims išėjus jis pasakė, kad mes ne taip padarėme, nes byla yra prokuratūroje, reikėjo nueiti į prokuratūrą ir pasakyti, kad tarpusavyje susitarė. A. G. taip pat sakė, kad negerai padarėme, kad pasirašėme, nes buvome sutarę dėl 10 000 Lt. Su broliais Suchanovais susitikdavo prie namo, jie žadėjo per du mėnesius atsiskaityti, tačiau pinigų jiems nedavė ir vis grasindavo. Po to supratę, kad broliai neatsiskaitys, paprašė pagalbos A. G.. A. G. pasakė broliams, kad sumokėtų kiekvienam po 5000 litų. Atėję su A. G. į parduotuvę, sutiko brolių Suchanovų mamą ir jai pasakė, kad broliai turi atsiskaityti už sumušimą ir sumokėti po 5000 litų. Viskas ir parsidėjo, kai parašė pareikimą dėl sumušimo, nes broliai Suchanovai nesutiko atlyginti žalos. Pareigūnai vieną rytą išvežė Ingridą ir Rimą apklausai, po to išvežė ir jį. Juos apklausinėjo iki 16 val., kol sulaikė A. G.. Komisariate juos apklausė, surašė protokolą, o vertėja protokolą jam išvertė. Apklausė kaip liudytojus. Pareigūnai darė spaudimą, sakė kad jei neprisipažins, bus grupinis pinigų prievartavimas. Komisariate pralaikė nuo ryto iki vakaro, visi buvo blaivūs, po apklausos nuėjo namo. Kur yra A. G. nekilnojamojo turto agentūra jis nežino. R. B. kartu su jais namo negrįžo, bet ir į agentūrą pas A. G. nėjo.
Liudytojas R. B. parodė, kad A. G. jo pusbrolis. Jo paprašė padėti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. A. G. buvo atvažiavęs vakare pas juos į svečius ir jie gėrė, negėrė tik nebyliukas, jis kitame kambaryje gyvena ir niekur nesikiša. A. G. išvažiavus jie visi nuėjo miegoti. Jis jau miegojo, kai išgirdo triukšmą, jį pažadinusi I. M. pasakė, kad V. S. ir V. S. sumušti. Viktoras sakė, kad jį sumušė kaimynas I. S.. Iškvietė greitąją ir V. S. išvežė į ligoninę, jam padarė operaciją. Ryte atėjo pažįstamas R. S. ir pasakė, kad vakare buvo sutikęs brolius Suchanovus ir jie prašė, kad nerašytų pareiškimo. Po to jis paskambino A. G. ir jis nuvežė juos į ligoninę aplankyti V. S.. I. M. ligoninėje pasiliko su V. S. pasiklabėti apie įvykį, o jis su A. G. nuėjo į parduotuvę. Kai I. S. atnešė Sokolovams už sumušimą pinigus, jo virtuvėje nebuvo. Tuo metu buvo I. M. ir namo komendantė R. Š.. Jis buvo „pachmielingas“ ir negirdėjo koks virtuvėje vyko pokalbis tarp V. S. ir I. M., tačiau girdėjo, kad I. S. atnešė 500 Lt avansą ir sakė, kad kitus pinigus atiduos vėliau. Viktoras pasirašė kažkokį raštelį, ar pasirašė nebyliukas Vasilijus, jis nežino. Matė, kad ant vieno raštelio pasirašė ir I. M.. Ji sakė, kad ant kito pasirašys, kai gaus visą sumą. Jis dar pasakęs, kam, durniai, pasirašinėjat. Tiksliai dabar negali pasakyti, kokia tai buvo suma, nes į pokalbį jis nesikišo, rodos 10 000 Lt. Iš pradžių manė, kad kaimynė atnešė visą sumą, tačiau vėliau nežinojo, kad davė tik avansą, nes matė ant raštelio parašytą 500 Lt sumą. I. M. ir V. S. jam minėjo, kokią sumą susitarė su broliais Suchanovais.
Liudytoja N. T. parodė, kad ji policijos pareigūnė ir tarnybiniame automobilyje apklausė brolius Viktorą ir V. S., I. M. ir R. B.. Ji dirba viename kabinete su tyrėju D. M.. Apklausiant šiuos asmenis prievarta jiems nebuvo taikoma. Teisme įtariamieji mėgsta keisti parodymus, sakydami, kad jiems tyrėjai darė spaudimą. Kaip liudytojai asmenys gali būti uždaromi į areštinę, tačiau sulaikomi tik įtariamieji. Klausimų dėl jų neblaivumo nebuvo. Jei matome, kad asmenys neblaivūs jų neapklausiame. Minėtų asmenų anksčiau ji nepažinojo ir nepamena, kaip asmenys buvo iškviesti į apklausą. E. G. anksčiau nepažinojo. Po apklausos liudytojai išleidžiami namo, jei kiti veiksmai su liudytojais neatliekami. Nepamena ar visi asmenys buvo paimti iš buto. Jei šaukimas į apklausą išsiunčiamas paštu, jis nėra registruojamas. Dalį apklausų atliko ji ir vėliau išėjo atostogų.
Liudytojas D. M. parodė, kad dirba viename kabinete su pareigūne N. T.. Apklausiant vieną asmenį dalyvavo pradinėje apklausos stadijoje. Apklausiant nebuvo jokio spaudimo ar neteisėtų veiksmų. Po to, jis išėjo atostogų ir nežino ką kolegos apklausinėjo. Jis apklausė pareiškėją ir vieną iš jos sūnų. Liepos mėnesį jis išėjo atostogų ir dabar neatsimena ar buvo kabinete, kai kolegė apklausė kitus asmenis. Asmenis į apklausą galima kviesti šaukimu, telefonu, pranešti į darbovietę, jei reikia važiuoti į namus. Negali pasakyti ar yra tokia praktika atvykti būti pas tyrėją 7 val. ryto.
Liudytojas A. B. parodė, kad apklausė V. S. ir kurčnebylį V. S.. V. S. pakvietė vertėją iš gestų kalbos, tačiau vertėja pasakė, kad jis gestų kalbos nemoka. Užrašė tuos parodymus, kuriuos pavyko išsiaiškinti. Parodymus kurčnebylis pats pasirašė, tai ką vertėja jam pasakė tą jis užrašė. Daugiau kurčnebylio V. S. neklausinėjo, nes nebuvo prasmės. Vėliau jis kartojo tai ką jau buvo pasakęs. Apklausė du brolius Suchanovus. Nukentėjusiųjų apklausoje nedalyvavo. Liudytojus pas tyrėją vežė operatyviniai darbuotojai tarnybiniu automobiliu. Automobilyje apklausa nebuvo atliekama. Šiaip neturi reikšmės kas tuos asmenis atvežė pa tyrėją. Tačiau galima nustatyti kas asmenis pristatė pas tyrėją, t.y. kas tą dieną dirbo. Ikiteisminį tyrimą pradėjo D. M. ir tyrėja N. T., po to jie išėjo atostogų, todėl kitus asmenis apklausė jis. Jis tyrė visą bylą, nes vienas asmuo buvo suimtas ir stengėsi kuo greičiau užbaigti tyrimą. Pažinojo.
Liudytoja L. V. parodė, kad dalyvavo vienoje apklausoje, kurioje buvo apklausiamas kurčnebylis. Jis nemokėjo gestų kalbos, nemokėjo nei lietuvių, nei rusų kalbos, todėl su juo buvo labai sunku susikalbėti. Kadangi kurčnebylys nemokėjo gestų kalbos, todėl bandė su juo susiklabėti kaip išėjo. Asmuo nurodė, kad buvo sumuštas. Jis nurodė, kad jam skauda. Po to kalbėjo apie prarastą pasą.
Liudytojas J. L. parodė, kad jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje. Jai vadovavo A. G.. Toje įmonėje dirbo nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, šiuo metu nebedirba.
Liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta I. S., I. M. ir V. S.. Pamena, kad gegužės mėnesį, vėlai vakare ėjo į parduotuvę pirkti cigarečių ir sutiko I. S.. Jis pasakė, kad tarp jo ir kaimynų įvyko incidentas. I. S. jam sakė, kad muštynės įvyko dėl nuolatinio triukšmo kaimynų bute. Sakė, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji. Jam I. S. minėjo, jei kaimynai turi kokių pretenzijų, tai jis atsilygins. I. S. jis pažįsta, nes gyvena tame pačiame rajone, todėl jis paprašė, kad jis perduotų nukentėjusiesiems, jog atsilygins už padarytą žalą. Rytą nuėjo pas Ingridą ir jai pasakė, kad Igoris žadėjo atsilyginti. I. M. pasakojo, kad juos su sugyventiniu V. S. sumušė I. S. ir jo brolis Andrejus. Į butą buvo atėję jie ir dar tys nepažįstami žmonės. Jis matė sumuštą Ingridos akį, be to ji sakė, kad V. S. išvežė į ligoninę. Rytą nuėjo pas Ingridą ir jai pasakė, kad Igoris žadėjo atsilyginti, tačiau jis nežinojo kiek jai siūlė sumokėti, jam nesakė, kad duos 10 000 litų.
Liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta I. S., V. S. ir I. M.. Gegužės mėnesį prie parduotuvės sutiko I. S., jį pažįsta, nes gyvena viename rajone. Jis pasakė, kad prisidirbo - sumušė kaimynus ir paprašė jiems perduoti, kad neliks skoloje, jiems atsilygins. Nežino, kodėl Igoris prašė pagalbos, tikriausiai dėl to, kad su nukentėjusiaisiais jis bendrauja. Kai nuėjo pas I. M. apie tai pasakyti, namuose nieko nebuvo, tačiau palaukus, po valandos grįžo A. G., I. M. ir V. S.. I. S. jis perdavė, kad gali ateiti į manus pas I. M. pasiklabėti, nes jie visi parėjo namo. Pasakė, kad nebijotų ir ateitų, nes A. G. nėra pareigūnas. R. B. jam buvo sakęs, kad ateis A. G. pasiklabėti su I. S., tačiau kokiu reikalu, nesakė. Nebuvo kalbų apie pinigus, jis nieko nežino apie žalos atlyginimą ir jam už tarpininkavimą niekas pinigų nedavė.
Iš 2011-06-28 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. G. bute Baltijos pr. 83-59, Klaipėda, buvo rastas ir paimtas raštelis dėl žalos atlyginimo Sokolovams (2t., b.l. 104-105).
Iš 2011-07-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. pateikė raštelį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams (1t., b.l. 15-16 ).
Iš 2011-07-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu pas A. G. paimtas ir I. S. pateiktas rašteliai dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 18-23).
Iš 2011-06-30 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolo matyti, kad 2011-06-30 nuo 16.30 iki 17.00 val., Klaipėdoje, Jūros g. l, Klaipėdos AVPK tarnybinėse patalpose, pokalbio su IT pareigūnu metu A. G. papasakojo apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, motyvus ir kt.( 1t., b.l. 91-95).
Kaltinamojo veika, įvykdžius nusikaltimą, yra visiškai įrodyta.
Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtai turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011).
Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumą, pavyzdžiui nesikreipdamas į teismą jėga atima iš skolininko turtą arba verčia jį įvykdyti prievolę panaudodamas prievartą. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Fizinė prievarta, tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas poveikis, tuo tarpu psichinę prievartą gali sudaryti įvairaus turinio ir intensyvumo grasinimai. Būtinas savavaldžiavimo požymis - didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Pabrėžtina, kad pagal teismų praktiką, savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio. Lietuvos A. T. savo nutartyse yra pasisakęs, kad savavaldžiavimo požymiai – didėlė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams ir psichologinio ar fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusį asmenį – yra alternatyvūs, t. y. tam, kad būtų galima spręsti, ar nusikalstama veika atitinka nusikalstamai veikai, nurodytai BK 294 straipsnyje, pakanka vieno iš nurodytų požymių buvimo. Savavaldžiavimas, padarytas naudojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį, vertintinas kaip darantis didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą, nebūtina nurodyti asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarytos didelės žalos, kai prieš asmenį siekiant įgyvendinti savo ar kito asmens tariamą teisę, panaudojama fizinė ar psichinė prievarta. Nurodymas, kad psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, būtų perteklinis ir nebereikalingas ( LAT, byla Nr. 2K-464/2007).
Turto prievartavimo atveju kaltininkas neteisėtai reikalauja perduoti jam turtą ar turtinę teisę, nesant teisiniam pagrindui, teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai apibrėžti CK 1.136 straipsnyje, panaudojant psichinę prievartą, tai turtinio pobūdžio nusikaltimas. Savavaldžiavimo atveju kaltininkas savavališkai vykdo tiek jam, tiek kitam asmeniui priklausančią tikrą ar tariamą teisę, panaudojant tiek fizinę, tiek psichinę prievartą, šis nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai. Tai esminiai skirtumai tarp turto prievartavimo ir savavaldžiavimo.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog broliai Igoris ir A. S., neapsikentę kaimynų Viktoro ir V. S. bei I. M. nuolatinio girtavimo ir bute keliamo triukšmo, juos sumušė, įsiveržę į kaimynų butą. Vėliau I. S. per pažįstamą R. S. nukentėjusiesiems perdavė, kad su jais dėl sumušimo atsiskaitys, kad jie nerašytų pareiškimo policijai. Liudytoja I. M. dėl jos ir brolių Sokolovų sumušimo pasiskundė savo pažįstamam A. G. bei paprašė jo tarpininkauti reikalaujant iš kaimynų atlyginti žalą. I. M. ir R. B. kartu su A. G. grįždami iš ligoninės, aplankę sumuštą ir po operacijos gydomą V. S., prie parduotuvės „Rimi“ sutiko stovintį I. S.. Kaltinamasis A. G. jam pasiūlė ateiti su juo pasiklabėti dėl brolių Viktoro ir V. S. bei I. M. sumušimo. I. S. kartu su broliu Andrejumi bei draugu V. S. atėjo į butą pas nukentėjusiuosius pasiklabėti su A. G.. Kaip teigė broliai I. ir A. S., pokalbis su A. G. vyko virtuvėje ir A. G., prisistatęs asmeniu daug kartų teistu, teigdamas, kad ant jo kabo daug neišaiškintų žmogžudysčių, kad jis yra nuskalstamo pasaulio atstovo Gaidjurgio dešinioji ranka bei pasiūlęs apie jį pasiskaityti internete, taip juos baugindamas, nurodė nukentėjusiesiems sumokėti po 10 000 Lt kiekvienam, teigdamas jei už nukentėjusiesiems padarytą žalą sveikatai nesumokės 30 000 Lt, jiems sulaužys kojas arba „pasodins“. Broliai I. ir A. S. pažadėjo pagalvoti dėl 20 000 Lt ir vėliau paskambinti. A. S. patikrinęs informaciją apie A. G. internete ir sužinoję apie jo kriminalinę praeitį, paskambino pažįstamam kriminalinio pasaulio atstovui Zigmui ir davęs jam už tarpininkavimą 1000 litų, paprašė kad jis suderėtų su A. G. dėl mažesnės sumos žalai atlyginti. A. G. neneigė, jog vyko derybos su asmeniu prisistačiusiu jam Dariaus vardu, kuris teigė, jog broliai Suchanovai nukentėjusiesiems broliams Sokolovams sumokės po 2500 litų, viso sumokės 5000 litų. Brolių I. ir A. S. teigimu A. G. jiems pranešė, kad buvo susitarta dėl 5000 litų. Aplinkybę, jog buvo suderėta mažesnė, t.y. 5000 litų suma žalai atlyginti, teismo posėdžio metu patvirtino, I. M. ir V. S. bei I. ir A. S. sesuo A. S.. Tačiau apie tokią sumą, reikalaujamą sumokėti kaimynams Sokolovams, sužinojusi Suchanovų mama I. S., pasakė, kad tokių pinigų jie neturi ir nemokės. Tačiau pripažino, kad kaimynams reikia atlyginti už padarytą žalą sveikatai, nes juos sumušė jos sūnūs Igoris ir Andrejus. Todėl ji, kartu su dukra A. S., S. B., R. Š., atėjusi pas nukentėjusiuosius į butą, jiems sumokėjo 500 litų, po 250 litų V. S. ir V. S., kurie pasirašė raštelį, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi ( 1t., b.l. 17). V. S. yra kurčnebylys, todėl už jį pasirašė brolis V. S.. Pasirašant raštelį dalyvavo ir I. M., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ( 1t., b.l. 17) ji nepasirašė ant raštelio, kurį teismui pateikė Į. S., nes buvo sutarta atlyginti 5000 Lt ir ji suprato, kad 500 litų yra avansas. Tačiau I. M. parašas yra ant raštelio, kuris kratos metu buvo paimtas iš A. G. buto (2t., b.l. 106). Akivaizdu, jog I. M. sako tiesą dėl to, jog sutarta atlyginti suma buvo ne 500 litų. Liudytojas R. B., taip pat tuo metu buvęs bute, kai I. S. atėjo su liudytojomis ir atnešė 500 Lt žalos atlyginimo broliams Viktorui ir V. S. pasakė, jog be reikalo jie pasirašo raštelį, kad pretenzijų neturi, nes buvo sutarta jiems sumokėti po 10 000 litų. A. G. sužinojęs, jog nukentėjusieji broliai Sokolovai pasirašė raštelį, jog pretenzijų neturi ir žala jiems atlyginta, nuėjęs pas I. S., jai grasinančiu tonu priminė, jog jie turi sumokėti 5000 litų. Faktą, jog V. S. ir V. S. buvo sumokėta po 250 litų, patvirtina ant žalos atlyginimo raštelio esantys S. B. ir R. Š. parašai bei pačių brolių Sokolovų parašai. Tačiau vertinant bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, jog broliai Suchanovai neneigia sumušę kaimynus brolius Sokolovus ir I. M. dėl nuolat jų bute keliamo triukšmo girtaujant ir žadėję jiems atlyginti padarytą žalą, kad jie nerašytų pareiškimo policijai dėl sumušimo. Dėl žalos atlyginimo dydžio jie vedė derybas su A. G. per tarpininką, kuriam sumokėjo 1000 litų. Pripažįsta, kad buvo sutarta galutinė suma 5000 litų abiems broliams Sokolovams. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad I. M. ir V. S. prašė A. G. išreikalauti iš brolių Suchanovų atlyginti jiems padarytą žalą bei tarpininkauti tariantis dėl žalos atlyginimo dydžio. Tai, kad tarpininkaujant A. G. vyko derybos dėl žalos atlyginimo dydžio, patvirtino liudytojas V. S. ir broliai Igoris ir A. S. bei liudytojai R. B. ir A. S.. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino, jog I. S. sakė atlyginsiąs žalą Sokolovams, tik neminėjo sumos. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas R. G., teigdamas, jog I. S. sakė, kad atlygins žalą Sokolovams ir Ingridai. Tačiau derybas dėl teisės į žalos atlyginimą A. G. su broliais Suchanovais vykdė neteisėtais būdais, naudojant psichologinį smurtą, t.y. grasinant sulaužyti kojas, „pasodinti“ bei giriantis kriminaline praeitimi. Šios aplinkybės įrodo, jog A. G. neteisėtais būdais, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą ar tariamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Pripažįstamos bet neįgyvendintos teisės vykdymas yra tuomet, kai kaltininko teisei adekvačią prievolę turintis asmuo neneigia prievolės egzistavimo fakto, tačiau atsisako ar delsia ją vykdyti. Vertinant visą bylos medžiagą kompleksiškai, teismas daro prielaidą, jog broliai Sokolovai turėjo teisę į žalos atlyginimą, nes jie buvo sumušti brolių Suchanovų, šį faktą patvirtina VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. A-730356 ir Nr. A-730251. Ligos istorijų duomenimis nustatyta, jog V. S. ligoninėje gydėsi nuo 2011-05-28 iki 2011-05-31 dėl galvos sumušimo. V. S. ligoninėje gydėsi nuo 2011-05-28 iki 2011-05-31 dėl buitinės traumos namuose, jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairiojo plaučio plyšimas, poodinė emfizema kairėje bei nustatytas girtumas (1t., b.l. 71,72). Šio fakto neginčija broliai Igoris ir A. S., suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, pažadėjo su nukentėjusiaisiais atsiskaityti, t.y. atsilyginti už padarytą žalą jų sveikatai. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog nebuvo pagrindo reikalauti atlyginti žalą, padarytą asmenų sveikatai neteisėtais smurtiniais veiksmais. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos priteisimas yra viena iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų, jei ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, tai priteisima visais atvejais. Todėl reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytos žalos sveikatai yra asmens teisė, tačiau ji visais atvejais turi būti ginama teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka. Turto prievartavimo atveju asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę. Šiuo atveju kaltininkas akivaizdžiai savavaldžiavo, t.y. reikalavo ne perduoti turtą, o neteisėtais būdais naudodamas psichinę prievartą realizavo kito asmens ginčijamą teisę (atlyginti padarytą žalą sveikatai) neteisėtais būdais. Pažymėtina, jog ginčijamos teisės vykdymas pasireiškia tuomet, kai kaltininko nuomone, adekvačią jo teisei prievolę turinis asmuo šios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta ją iš dalies. Broliai I. ir A. S. pripažino padarę žalą Viktoro ir V. S. sveikatai. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, žalą 500 Lt atlygino jų mama – I. S., nė nežinodama, kad jų sūnūs vedė derybas su A. G. dėl daug didesnės pinigų su mos. Be jokios abejonės, kaltinamasis, reikalaudamas iš I. Ir A. S. atlyginti padarytą žalą, tai darė nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos – nebandant pavesti tariamas savo teises iš karto apginti policijai. Nukentėjusiesiems buvo grasinta išsukinėti kojas ir rankas, užkasti, pasodinti į kalėjimą, jei jie nemokės pinigų. Tai pripažįstama psichologiniu smurtu. Taigi tokie kaltinamojo A. G. veiksmai yra būdingi ne turto prievartavimui, o savavaldžiavimui, kuris susijęs su psichinės prievartos panaudojimu, todėl kaltinamojo veika perkvalifikuojama iš BK 181 str. 1 d. į BK 294 str. 2 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, A. G. padarė vieną tyčinį, apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs. “Sodros“ duomenimis nuo 2000-02-11 įsteigė nekilnojamojo turto agentūrą, tačiau darbinė veikla truko neilgai, nes vėl nusikalto, vėliau, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, darbinę veiklą tęsė, tai įrodo teismui pateiktos su klientais sudarytos sutartys, sutartys apie naujų darbuotojų įdarbinimą. A. G. iniciatyva tęsti savo verslą rodo asmens norą keisti gyvenimo būdą. Jis, nors ir yra išsiskyręs su žmona, tačiau prisideda prie vaikų išlaikymo. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio arešto bausmę.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusysis A. S. teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių žalos jam padarymo faktą. Jis teigia, kad išsigandęs A. G. grasinimų, buvo priverstas išvykti dirbti į užsienį. Tačiau šis jo teiginys paneigtas paties duotais parodymais. Vietoj to, kad išgirdęs A. G. grasinimus, jis kreiptųsi į policijos pareigūnus, kaip tai numato įstatymas, jis pats neteisėtais būdais bandė išspręsti problemą – kreipėsi pagalbos į, anot jo paties žodžių - Graužinio laikų banditą, sumokėjo jam 1000 Lt, kad šis susitartų su Graužiniu dėl žalos dydžio sumažinimo. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. dėl A. G. veiksmų neturtinės žalos nepatyrė, o išvykimas dirbti į užsienį negali būti traktuojamas kaip išvykimas dėl grasinimų, tuo labiau, kad A. G. su juo buvo susitikęs tik vieną kartą, pats A. S. teigė, jog pagalvojo, kad A. G. juokauja, po šio susitikimo, jokių grasinimų iš A. G. nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms A. S. pareikštas 5000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios I. S. prašymas priteisti turėtas 1000 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tenkintinas pilnai, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-28 iki 2011-09-30 ir laikyti, kad A. G. bausmę yra atlikęs.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-07-04 prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. G. 345 Lt ir 10 eurų, kurie 2011-07-05 nutarimu perduoti į Klaipėdos AVPK depozitinę sąskaitą ir pinigus panaudoti civilinio ieškinio dėl proceso išlaidų atlyginimo I. S. patenkinimui.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2011-06-28 kratos metu pas A. G. Baltijos pr. 83-59, Klaipėda rastą ir paimtą raštelį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams, kuris apžiūrėtas ir saugomas bylos medžiagoje bei 2011-07-22 kratos metu pas A. G. Baltijos pr. 83-59, Klaipėda, rastą ir paimtą raštelį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams, kuris apžiūrėtas, saugomas bylos medžiagoje, palikti saugoti byloje. CD diską Nr. CD-R Nr. 30-23-1032 po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo A. G. 1000 Lt proceso išlaidų už advokato paslaugas, nukentėjusiosios I. S. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.