- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- eI3-3421-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00868-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Westauto“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą (pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Westauto“, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21R-46 (AG-850/03-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, o pareiškėjos UAB ,,Westauto“ (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Komisija netinkamai vertino Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė) lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas, subsidijų paraiškų vertinimo (subsidijų skyrimo) procesą bei tvarką, kas lėmė nepagrįstas išvadas bei atitinkamai nepagrįsto Komisijos Sprendimo priėmimą.
Paaiškina, kad Aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal Priemonę, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas. Pažymi, kad nei Aprašu, nei kitais šių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nėra nustatyta galimybė keisti funkcijas tarp institucijų, t. y. bet kuriai iš Priemonės įgyvendinimo procese dalyvaujančių institucijų savo nuožiūra atlikti bet kurios kitos institucijos funkcijas, perimti jos kompetencijai pavestus klausimus. Atkreipia dėmesį į Aprašo nuostatas, reglamentuojančias konkrečių institucijų funkcijas subsidijų paraiškų vertinimo procese bei jų pagal kompetenciją priimamus sprendimus.
Nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčiu sąlyga, ar pareiškėjo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc., nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Be to, Aprašo 34 punkte nustatyta, kad jeigu Aprašo 14.1 papunktyje nurodytą sąlygą VMI įvertina, remdamasi subsidijų paraiškoje deklaruotais prognozuojamais duomenimis (informacija), VMI atitiktį Aprašo 14.1 papunkčio sąlygai patikrina pakartotinai, remdamasi pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis (informacija). Jeigu VMI nustato, kad, remiantis VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis (informacija), pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, pareiškėjas gautą subsidiją turi grąžinti Aprašo 51–54 punktuose nustatyta tvarka.
Pažymi, kad VMI, siekdama nustatyti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, gali atsižvelgti tik į Aprašo 14.1 papunktyje nurodytų dokumentų sąrašą, kuris yra baigtinis, todėl į jokius kitus dokumentus VMI, vertindama pareiškėjos atitiktį aprašo nustatytiems reikalavimams, negalėjo atsižvelgti, tame tarpe ir į pareiškėjos pateiktus duomenis, kad ji 2021 m. sausio 21 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pardavė nekilnojamąjį turtą. VMI raštuose yra pažymima, kad ji, siekdama įvertinti, ar pareiškėja atitinka Apraše nustatytus reikalavimus (tame tarpe ir Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus), atsižvelgė tik į pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų duomenimis.
Ministerijos nuomone, Įsakyme yra išpildomas motyvuotumo reikalavimas, nes jame nurodomi Įsakymo priėmimo pagrindai bei faktinė aplinkybė, kad VMI paraiškos vertinimo metu nustatė, jog pagal pareiškėjos pateiktus PVM deklaracijų duomenis pareiškėjos apyvartos pokytis nesiekia Aprašo 14.1 papunktyje nurodyto apyvartos kritimo dydžio, t. y. įvertino, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytos sąlygos. Be to, Įsakyme yra pateikiama nuoroda į VMI raštus, kurie papildo Įsakyme nurodytus motyvus, įskaitant ir tai, kad VMI atliko paraiškos vertinimą atsižvelgdama į Aprašo reikalavimus, tame tarpe ir Aprašo 14.1 punkte nustatytą sąlygą, kad VMI, siekdama nustatyti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, gali atsižvelgti tik į Aprašo 14.1 papunktyje nurodytų dokumentų sąrašą. Teigia, kad VMI raštuose neturėjo pareigos papildomai motyvuoti, dėl ko vertinant paraišką nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2021 m. gegužės 24 d. rašte nurodytus paaiškinimus, jog ji pardavė nekilnojamąjį turtą, nes VMI raštuose aiškiai ir nedviprasmiškai jau yra nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 14.1 punkte nurodytus reikalavimus, VMI vertindama paraišką gali atsižvelgti tik į šiame papunktyje nurodytus dokumentus, t. y. vertinant pareiškėjos paraišką VMI galėjo atsižvelgti tik į jos mėnesines PVM deklaracijas. Šią aplinkybę VMI papildomai paaiškino savo 2021 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 3-4841, nurodydama, kad Aprašo 14.1 papunktis įpareigoja VMI atliekant pareiškėjų atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateikiamais duomenimis.
Apibendrindama Ministerija nurodo, kad nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, jog Įsakyme nėra išpildomas motyvuotumo reikalavimas, t. y. nėra paaiškinta, dėl ko, vertinant pareiškėjos 2021 m. sausio 26 d. pateiktą paraišką, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2021 m. gegužės 24 d. pateiktus paaiškinimus, jog pareiškėja pardavė nekilnojamąjį turtą. Pažymi, jog visos skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Ministro priimtas Įsakymas yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų ir principų, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas.
Pareiškėja UAB „Westauto“ atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Kai sprendimas ir jo pagrindimas yra išdėstomi skirtinguose dokumentuose, pakanka, kad sprendime būtų nuoroda į šaltinį, remiantis kurio duomenimis buvo priimtas administracinis sprendimas. Ministro Įsakyme nurodyta, kad sprendimas dėl išmokėtos subsidijos grąžinimo priimamas atsižvelgiant į VMI 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. R-3120 „Dėl subsidijų grąžinimo“ ir 2021 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. R-4841 „Dėl papildomos informacijos dėl uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“, kuriame nurodoma, kad VMI, vadovaudamasi Aprašo 34 punktu, įvertino pareiškėjos atitikimą Aprašo 14.1 papunktyje nurodytai sąlygai ir nustatė, kad pagal pareiškėjos pateiktus PVM deklaracijų duomenis jos apyvartos pokytis nesiekia Aprašo 14.1 papunktyje nurodyto apyvartos kritimo dydžio, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytos sąlygos.
Pažymi, kad rašte Nr. R-4841 nurodyta, kokiais Aprašo punktais vadovavosi VMI, atlikdama pareiškėjos atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, kokiais duomenų šaltiniais naudojosi apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, pateikti išsamūs skaičiavimai, jame taip pat pažymėta, kad Aprašo 14.1 papunktis įpareigoja VMI atliekant pareiškėjų atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateikiamais duomenimis. VMI nuomone, pareiškėja buvo tinkamai informuota, kad apskaičiuojant jos vidutinės mėnesio apyvartos pokytį buvo naudojami išimtinai tik mėnesinių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (formų FR0600) duomenys. Atkreipia dėmesį, kad VMI, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VMI sutinka su Ministerijos teiginiu, kad VMI, siekdama nustatyti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, gali atsižvelgti tik į Aprašo 14.1 papunktyje nurodytų dokumentų sąrašą, kuris yra baigtinis. Į jokius kitus dokumentus VMI, vertindama pareiškėjos atitiktį Aprašo nustatytiems reikalavimams, negalėjo atsižvelgti, įskaitant ir į pareiškėjos pateiktus duomenis, kad ji 2021 m. sausio 21 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vien ta aplinkybė, kad VMI raštuose nėra pasisakoma dėl pareiškėjos įvykdyto nekilnojamojo turto sandorio reikšmės apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, negali būti vertinama kaip sutrukdžiusi pareiškėjai suvokti, dėl ko jos atžvilgiu priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, kadangi pareiškėja buvo informuota, jog teisės aktai nesuteikia VMI galimybės vadovautis kitų, nei išvardyti Aprašo 14.1 papunktyje, šaltinių informacija.
Pažymi, kad nesutinka, jog pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, neturėtų būti laikomos ūkinės veiklos pajamomis ir todėl neturėtų būti įtraukiamos į vidutinės mėnesio apyvartos skaičiavimus, nes Aprašo 14.1 papunktyje numatytas reikalavimas vertinti visas pareiškėjo ūkinės veiklos pajamas, neišskiriant pagrindinės ir nepagrindinės veiklos. Aprašo 14.1 papunktyje taip pat numatytas reikalavimas remtis PVM deklaracijų duomenimis, taigi remtis kitais duomenų šaltiniais leidžiama tik tuo atveju, jei pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas arba iš viso neprivalo teikti PVM deklaracijų. PVM deklaracijose netipiniai/vienkartinio pobūdžio sandoriai nėra išskiriami, todėl Aprašo nuostatos nesuteikia teisės tokių sandorių neįtraukti į skaičiavimus.
Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 49 punktas, pagal kurį VMI ir LVPA iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdama įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai nukentėjo nuo COVID-19 pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis, nereiškia, kad VMI gali pati nuspręsti, kokios rūšies pajamos gali būti vertinamos atliekant vidutinės mėnesio apyvartos pokyčio skaičiavimus. Aprašo 49 punktas įpareigoja VMI atlikti pareiškėjų pateiktų duomenų atitikties Aprašo reikalavimams kontrolę, o ne suteikia teisę pačiai, nesant tam teisinio pagrindo, spręsti, kaip kiekvienu atveju turėtų būti atliekami vidutinės mėnesio apyvartos skaičiavimai, nes visiems pareiškėjams vienodą pajamų pokyčio apskaičiavimo tvarką nustato Aprašo 14.1 papunktis.
Laikosi pozicijos, kad Įsakymas, atsižvelgiant į tai, kad jame pateiktos nuorodos į VMI raštus, kuriuose pareiškėjai išsamiai paaiškinta, kodėl ji neatitinka Aprašo reikalavimų ir kokiais duomenų šaltiniais remiantis tai buvo nustatyta, yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl sutinka su Ministerijos skundu ir mano, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (21R-46 (AG-850/03-2021) teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų, taip pat Komisijos bylos Nr. AG-850/03/2021 medžiagos matyti, kad pareiškėja, vadovaudamasi Aprašu, 2021 m. sausio 26 d. VMI pateikė nuo ,,COVID-19“ nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką Nr. GSUB-10053 (toliau – ir Paraiška).
VMI 2021 m. gegužės 20 d. per ,,Mano VMI“ informavo pareiškėją, kad, siekiant įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų) atitikimą VMI informacinėse sistemose esantiems duomenims, buvo atlikta pareiškėjos patikra, kurios metu nustatyta, kad pagal pateiktas PVM deklaracijos (FR0600 formas) pareiškėja per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 6.1 papunktyje ir Apraše apibrėžtą laikotarpį nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo. Pareiškėja paprašyta per 10 darbo dienų peržiūrėti jos VMI pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad PVM deklaracijoje (-ose) yra klaidų, jas ištaisyti, bei patikslintą (-as) PVM deklaraciją (-as) pateikti VMI įprastine tvarka. Pareiškėja taip pat buvo įspėta, kad praėjus nurodytam terminui jos duomenys bus įvertinti pakartotinai ir, jei pareiškėjai nebus nustatytas privalomas, ne mažesnis kaip 30 proc. vidutinis mėnesinis apyvartos kritimas, VMI apie pareiškėjos neatitikimą Aprašo kriterijams informuos Ministeriją.
Pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. per ,,Mano VMI“ pateikė paklausimą (paaiškinimą) ,,Dėl pranešimo apie įmonės subsidijų paraišką“, kuriame pažymėjo, kad mėnesinis apyvartos (iš pagrindinės veiklos) kritimas lyginamais laikotarpiais buvo didesnis nei 30 proc., taip pat paaiškino, jog vidutinės apyvartos augimas matomas dėl to, kad 2021 m. sausio mėnesį pareiškėja dėl sunkios finansinės padėties pardavė ilgalaikį turtą (nepagrindinės veiklos pajamos). Patvirtino, jog vidutinė mėnesinė apyvarta iš pareiškėjos vykdomos pagrindinės veiklos nukrito net 78 proc., kas įrodo, jog pareiškėja reikšmingai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų. Prašė atsižvelgti į minėtą papildomai pateiktą informaciją, kuomet duomenys bus vertinami pakartotinai.
VMI, atsakydama į 2021 m. gegužės 24 d. paklausimą, 2021 m. birželio 20 d. raštu ,,Dėl atsakymo į paklausimą“ informavo pareiškėją, kad VMI, kaip vykdančioji institucija, savo kompetencijos ribose vertina pareiškėjų atitikimą Aprašo reikalavimams, tačiau negali priimti sprendimų dėl Apraše nustatytų reikalavimų kitokio traktavimo ir mokesčių mokėtojų individualių vertinimų VMI nuožiūra.
Ministras, vadovaudamasis Aprašo 50 punktu ir VMI 2021 m. liepos 9 d. rašto duomenimis, 2021 m. liepos 19 d. priėmė įsakymą Nr. 4-799 ,,Dėl išmokėtų subsidijų sumų susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 4-99 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti jai išmokėtą subsidiją kartu su palūkanomis.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu įsakymu, Komisijos Panevėžio apygardos skyriui 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundą ,,Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-07-19 įsakymo Nr. 4-799 panaikinimo iš dalies“, prašydama panaikinti Įsakymo 3.17 punkto dalį, kuria pripažįstamas netekusiu galios priedo 182 punktas.
Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21RA-140 (AG4-103/22-2021) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-799 3.17 papunkčio dalį ta apimtimi, kuria pripažįstamas netekusiu galios priedo 182 punktas, pažymėdama, kad skundžiamas įsakymas neatitiko VAĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų.
Pareiškėja, nesutikdama su Ministro Įsakymu, Komisijai 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė skundą ,,Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-11-24 įsakymo Nr. 4-1224 panaikinimo“, prašydama panaikinti Ministro Įsakymą. Skunde atkreipė dėmesį, kad priimant Įsakymą nebuvo pašalinti motyvuotumo trūkumai, dėl kurių Komisijos sprendimu buvo panaikintas ankstesnis Ministro įsakymas. Taip pat nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja buvo pasirengusi rizikai, t. y. turėjo turto, kurį sunkumų metu galėjo parduoti, nereiškia, kad priemonė padėti įmonei įveikti COVID-19 sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą pareiškėjai negalėjo būti taikoma. Nurodė, kad nors VMI savo poziciją iš esmės grindžia Aprašo 14.1 papunkčiu, kuriame nurodoma, jog apyvartos sumažėjimas nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis, tačiau tai vienareikšmiškai nereiškia, kad pagrindu turi būti imama bendra visų deklaruotų pajamų suma, todėl, pareiškėjos nuomone, VMI formaliai įvertino pareiškėjos PVM deklaracijų duomenis, neanalizuodama konkrečios pareiškėjos atžvilgiu susiklosčiusios faktinės situacijos.
Atsakovė nesutinka su Komisijos Sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skiriamos vadovaujantis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo nuostatas Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą (11 punktas). Pagal Aprašą remiama veikla – įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) (12 punktas).
Aprašo 6 punkte nurodytos institucijos, kurios dalyvauja įgyvendinant Priemonę ir atlieka atskiras, Aprašo V, VI ir VII skyriuose nustatytas, funkcijas – Ministerija, VMI, viešoji įstaiga LVPA, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“. Aprašo V skyriuje reglamentuojama kvietimo teikti subsidijų paraiškas procedūra, Aprašo VI skyriuje – subsidijų paraiškų vertinimas, o VII skyriuje – baigiamosios nuostatos, susijusios su atsakomybe už subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą, subsidijų susigrąžinimu, reikalavimais Ministro sprendimui dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo ir kita.
Pažymėtina, kad pagal Aprašą kiekviena institucija vykdo tam tikras funkcijas subsidijų paraiškų vertinimo procese bei pagal kompetenciją priima sprendimus. VMI, gavus subsidijų paraišką, yra pavesta įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1, 14.2 arba 14.3 papunkčiuose, taip pat Aprašo 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus ir apskaičiuoti galimos skirti subsidijos dydį (Aprašo 33 punktas). Jeigu Aprašo 14.1 papunktyje nurodytą sąlygą VMI įvertina, remdamasi subsidijų paraiškoje deklaruotais prognozuojamais duomenimis (informacija), VMI atitiktį Aprašo 14.1 papunkčio sąlygai patikrina pakartotinai, remdamasi pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose (formos FR0600) deklaruotais duomenimis (informacija). Jeigu VMI nustato, kad, remiantis VMI pateiktose mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotais duomenimis (informacija) pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, pareiškėjas gautą subsidiją turi grąžinti Aprašo 51–54 punktuose nustatyta tvarka (Aprašo 34 punktas).
Aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad pagal priemonę galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Kaip ir minėta, ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.
Vadovaujantis Aprašo 56 punktu, jei nustatoma, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo dėl subsidijos skyrimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą finansavimą su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. sausio 26 d. VMI pateikė Paraišką. Gavusi pareiškėjos Paraišką VMI nustatė, jog pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, įsigaliojus Nutarimui buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčiu, jos apyvartos kritimą VMI apskaičiavo pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotus duomenis. Pagal kuriuos buvo nustatyta, kad pareiškėja per ataskaitinį laikotarpį (pareiškėjos vidutinės mėnesio apyvartos pokytis buvo vertinamas, lyginant laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. duomenis su atitinkamo laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) nepatyrė ne mažiau kaip 30 proc. vidutinio mėnesio apyvartos kritimo. Iš pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų turinio matyti, jog PVM deklaracijoje už 2019 m. gruodžio mėnesį ji nurodė, kad gavo 65 716 Eur pajamų, PVM deklaracijoje už 2020 m. sausio mėnesį – 37 682 Eur, PVM deklaracijoje už 2020 m. gruodžio mėnesį – 8 129 Eur, PVM deklaracijoje už 2021 m. sausio mėnesį – 169 765 Eur. Pareiškėjos vidutinė vieno mėnesio apyvarta laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo 51 699 Eur, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., t. y. lyginamuoju laikotarpiu, pareiškėjos vidutinės mėnesio apyvartos pokytis buvo 72 proc.
Kaip ir minėta, pareiškėja nesutikdama su minėtu įsakymu kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių, kuris 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21RA-140 (AG4-103/22-2021) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymo 3.17 papunkčio dalį ta apimtimi, kuria pripažįstamas netekusiu galios priedo 182 punktas bei įpareigojo atsakovę priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų teisės aktų, VAĮ ir Aprašo reikalavimus bei LVAT praktikoje pateikiamus išaiškinimus. Atsižvelgdama į minėtame Komisijos sprendime padarytas išvadas VMI Raštu Nr. 2 informavo pareiškėją bei Ministeriją apie tai, kokias teisės aktais remiantis ir kokius skaičiavimus atlikus buvo prieita išvados, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų, bei atitinkamai buvo priimtas Įsakymas, kuris, pareiškėjai pateikus skundą Komisijai, skundžiamu Sprendimu buvo panaikintas.
Pažymėtina, jog Komisija Sprendimu pripažino, kad VMI, būdama atsakinga už subsidijų paraiškų pagrįstumo kontrolės įgyvendinimą, susipažinusi su Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21RA-140 (AG4-103/22-2021), Rašte Nr. 2 nepaaiškino, ar buvo vertintas pareiškėjos 2021 m. gegužės 24 d. pateiktas paaiškinimas dėl pokyčio, kurį sukėlė pareiškėjos 2021 m. sausio 21 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad nėra aiškus Įsakymo, kuris buvo priimtas remiantis Aprašo 50, 51, 56 punktais bei VMI Raštais Nr. 1 ir Nr. 2 motyvas, kadangi nėra išsamiai bei motyvuotai paaiškinta, kuo remiantis ir kokius dokumentus vertinant buvo nuspręsta priimti tokį sprendimą.
Kaip matyti Įsakymo turinio, jame remiamasi ne tik Aprašo 50, 51 ir 56 punktų nuostatomis, bet ir VMI Raštais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais. Įvertinus Rašto Nr. 2, kuris buvo priimtas jau po Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. spalio 13 d. sprendimo turinį, matyti, kad jame VMI, atsižvelgdama į Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimą, išsamiai paaiškino, kokiais Aprašo punktais vadovavosi atlikdama pareiškėjos atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, kokiais duomenų šaltiniais naudojosi apskaičiuodama vidutinės mėnesio apyvartos pokytį bei pateikė išsamius skaičiavimus.
Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad VMI raštuose nėra pasisakoma dėl pareiškėjos sudarytos nekilnojamojo 2021 m. sausio 21 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties, jos reikšmės apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, negali būti vertinama kaip esminis trūkumas, dėl kurio pareiškėjai tapo neaiškus Įsakymo priėmimo motyvas. Kaip ir minėta, Aprašo 14.1 papunktyje nurodyta sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis (informaciją). Apskaičiuojant pareiškėjos vidutinės mėnesio apyvartos pokytį buvo naudojami išimtinai tik mėnesinių PVM deklaracijų (formų FR0600) duomenys. Rašte Nr. 2 VMI informavo pareiškėją, jog atsižvelgiant Aprašo 14.1 papunkčio nuostatas, VMI yra įpareigota atliekant atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateiktais duomenimis. Atlikus pareiškėjos patikrą pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis (informaciją) buvo nustatyta, jog pareiškėja netenkino Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl ne mažesnio nei 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo VMI, Aprašo 14.1 papunktyje numatytas reikalavimas vertinti visas pareiškėjo ūkinės veiklos pajamas, neišskiriant pagrindinės ir nepagrindinės veiklos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, buvo nustatyta, kad UAB ,,Westauto“ nurodytos veiklos yra: prekyba automobiliais, jų atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, automobilių techninė priežiūra ir remontas; automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas; kita didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučių bei restoranų paslaugos; viešasis maitinimas; pramogų organizavimo paslaugos; medienos gaminių gamyba; reklama, operacijos nekilnojamuoju turtu, automobilių bei įvairių reikmenų nuoma, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams. Atsižvelgiant į tai, jog operacijos nekilnojamuoju turtu yra priskirtos prie pareiškėjos vykdomų ūkinių veiklų, darytina išvada, jog VMI pagrįstai pareiškėjos gautas pajamas pardavus nekilnojamąjį turtą priskyrė prie gautų pajamų iš pareiškėjos vykdytos ūkinės veiklos ir jas įtraukė į skaičiavimus, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėja netenkina Aprašo 14.1 papunktyje nustatytos sąlygos dėl ne mažiau kaip 30 proc. apyvartos sumažėjimo, nulemto priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis.
Kadangi Aprašo 14.1 papunktis įpareigoja VMI, atliekant pareiškėjų atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateikiamais duomenimis, o kaip minėta VMI, vykdydama Aprašo 34 punkto nuostatas, nagrinėjamu atveju būtent tai ir atliko, visiškai nepagrįstais laikytini Komisijos argumentai, jog VMI neįvertinus pareiškėjos papildomai nurodytų aplinkybių dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pareiškėjai tapo neaiškus Įsakymo priėmimo motyvas bei kokie dokumentai buvo vertinami. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI raštuose yra nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 14.1 papunktyje nurodytus reikalavimus, VMI vertindama paraišką gali atsižvelgti tik į šiame papunktyje nurodytus dokumentus, t. y. vertinant pareiškėjos paraišką VMI galėjo atsižvelgti tik į jos mėnesines PVM deklaracijas. Šią aplinkybę VMI papildomai paaiškino Rašte Nr. 2, nurodydama, kad Aprašo 14.1 papunktis įpareigoja VMI atliekant pareiškėjų atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateikiamais duomenimis, todėl sutiktina su atsakove, jog VMI nebuvo būtina papildomai motyvuoti, dėl kokių priežasčių vertinant Paraišką nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2021 m. gegužės 24 d. rašte nurodytus paaiškinimus, jog ji pardavė nekilnojamąjį turtą.
Byloje nėra ginčo, kad VMI raštuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikti duomenys yra neteisingi. Pagal Aprašo 49 punktą Inspekcija yra tinkamas subjektas pareiškėjos patikrai, siekiant nustatyti, be kita ko, ar pareiškėja nukentėjo nuo COVID-19 pagal visus svarbius duomenis atlikti. Patikros metu buvo įvertinta būtent individuali pareiškėjos finansinė situacija subsidijos suteikimo aspektu, rezultatai buvo išdėstyti tiek pareiškėjai, tiek Ministerijai VMI raštuose. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbus yra raštuose nurodytų VMI nustatytų aplinkybių turinys, dėl kurio, kaip minėta, ginčo nėra.
Pagal Aprašo 50 punkto nuostatas Ministras vertina, ar VMI išvada dėl pareiškėjos neatitikties Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimams yra pagrįsta. Aprašas vertinimą sieja su pareiškėjos pateiktos neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos (duomenų) pateikimu ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitikties Aprašo 14 punkte nustatytiems reikalavimams.
LVAT praktikoje yra pabrėžiama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Ministro priimtas Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, nes jame nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, t. y. vadovaujantis Aprašo 50, 51, 56 punktais ir atsižvelgiant į VMI raštus Nr. 1 ir Nr. 2. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas ir VMI nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai UAB „Westauto“ turėjo būti žinomos ir suprantamos iš VMI raštų turinio, todėl, teismo vertinimu, Ministro Įsakymas neturi esminių motyvavimo trūkumų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija skundžiamu Sprendimu netinkamai vertino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai panaikino Ministro Įsakymą, todėl atsakovės skundas tenkintinas visiškai, Komisijos Sprendimas naikintinas ir ginčas išspręstinas iš esmės, t. y. pareiškėjos UAB ,,Westauto“ skundas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21R-46 (AG-850/03-2021).
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Westauto“ skundą dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-1224 ,,Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB ,,Westauto“, susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-02-10 įsakymo Nr. 4-99 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo““ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.