- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-1150-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00868-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- UAB "Westauto"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Westauto“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas (skundą pateikęs asmuo) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21R-46 (AG-850/03-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Westauto“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-1224 atmesti.
2. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui, nuo Covid-19 nukentėjusiai įmonei, Ministro 2021 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4-99 buvo skirta 3 571,80 Eur subsidija. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Ministerijai 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. R-3120, nurodė, kad pagal Bendrovės pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (toliau – ir PVM deklaracijos) Bendrovė nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos, kritimo. Ministras 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-1224 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui nurodė grąžinti išmokėtą subsidiją bei sumokėti palūkanas ir delspinigius. LAGK skundžiamu Sprendimu Įsakymą panaikino.
2.2. Atsakovo nuomone, LAGK netinkamai vertino Priemonės „Subsidijos nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė) lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio15 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, subsidijų paraiškų vertinimo (subsidijų skyrimo) procesą bei tvarką.
2.3. Atsakovas, remdamasis Aprašo nuostatų analize, nurodė, kad VMI, siekdama nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus dėl apyvartos kritimo (ne mažiau nei 30 proc.), gali atsižvelgti tik į šiame papunktyje nurodytų dokumentų sąrašą, kuris yra baigtinis. Kitų dokumentų, be kita ko, ir pareiškėjo pateiktų duomenų, kad jis pardavė nekilnojamąjį turtą, VMI negalėjo vertinti.
2.4. Teisės aktai nenustatė galimybės bet kuriai iš Priemonės įgyvendinimo procese dalyvaujančių institucijų savo nuožiūra atlikti kitos institucijos funkcijas, perimti jos kompetencijai pavestus klausimus. Būtent VMI yra įgaliota vertinti pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, o tuo atveju, jei pareiškėjas neatitinka šių reikalavimų, pagal kompetenciją priimti sprendimą netenkinti subsidijų paraiškos. VMI sprendimas dėl pareiškėjų netinkamumo yra savarankiškas apskundimo ir vertinimo objektas, pareiškėjai turi teisę apskųsti minėtus sprendimus.
2.5. Įsakymas, atsakovo teigimu, yra motyvuotas ir pagrįstas, paremtas aktualiomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, teisės aktais.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atsakovo skundą su juo sutiko ir prašė jį patenkinti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Įsakyme nurodyta, kad sprendimas dėl išmokėtos subsidijos grąžinimo priimamas atsižvelgiant į VMI 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. R-3120 „Dėl subsidijų grąžinimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) ir 2021 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. R-4841 „Dėl papildomos informacijos dėl uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ (toliau – ir Raštas Nr. 2), kuriame nurodoma, kad VMI nustatė, jog pagal pareiškėjo pateiktus PVM deklaracijų duomenis jo apyvartos pokytis nesiekia Aprašo 14.1 papunktyje nurodyto apyvartos kritimo dydžio.
3.2. Rašte Nr. 2 nurodyta, kuo vadovavosi VMI, kokiais duomenų šaltiniais naudojosi apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, pateikti išsamūs skaičiavimai. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad apskaičiuojant jos vidutinės mėnesio apyvartos pokytį buvo naudojami išimtinai tik mėnesinių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (formų FR0600) duomenys. Vien aplinkybė, kad VMI raštuose nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo įvykdyto nekilnojamojo turto sandorio reikšmės apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, negali būti vertinama kaip sutrukdžiusi pareiškėjui suvokti, kodėl jo atžvilgiu priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, kadangi pareiškėjas buvo informuotas, jog teisės aktai nesuteikia VMI galimybės vadovautis kitų, nei išvardyti Aprašo 14.1 papunktyje, šaltinių informacija.
3.3. VMI nesutiko, kad pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, neturėtų būti laikomos ūkinės veiklos pajamomis ir todėl neturėtų būti įtraukiamos į vidutinės mėnesio apyvartos skaičiavimus, nes Aprašo 14.1 papunktyje nustatytas reikalavimas vertinti visas pareiškėjo ūkinės veiklos pajamas, neišskiriant pagrindinės ir nepagrindinės veiklos. Aprašo 14.1 papunktyje taip pat nustatytas reikalavimas remtis PVM deklaracijų duomenimis. Remtis kitais duomenų šaltiniais leidžiama tik tuo atveju, jei pareiškėjas teikia kitokias, nei mėnesines PVM deklaracijas, arba iš viso neprivalo teikti PVM deklaracijų. PVM deklaracijose netipiniai / vienkartinio pobūdžio sandoriai nėra išskiriami, todėl Aprašo nuostatos nesuteikia teisės tokių sandorių neįtraukti į skaičiavimus. VMI negalėjo pati nuspręsti, kokios rūšies pajamos gali būti vertinamos atliekant vidutinės mėnesio apyvartos pokyčio skaičiavimus. Aprašo 49 punktas įpareigoja VMI atlikti pareiškėjų pateiktų duomenų atitikties Aprašo reikalavimams kontrolę, o ne suteikia teisę pačiai, nesant tam teisinio pagrindo, spręsti, kaip kiekvienu atveju turėtų būti atliekami vidutinės mėnesio apyvartos skaičiavimai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovo skundą patenkino ir: 1) panaikino LAGK Sprendimą; 2) pareiškėjo Bendrovės skundą dėl Ministro 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-1224 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Bendrovė, vadovaudamasi Aprašu, 2021 m. sausio 26 d. VMI pateikė nuo Covid-19 nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini).
5.2. Ministras 2021 m. vasario 10 d. priėmė įsakymą Nr. 4-99, kurio priedo 182 punktu pareiškėjui skirta 3 517,80 Eur subsidija. Apie tai pareiškėjas tą pačią dieną informuotas per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ (toliau – ir ,,Mano VMI“).
5.3. VMI 2021 m. gegužės 20 d. informavo pareiškėją, kad buvo atlikta pareiškėjo patikra, kurios metu nustatyta, kad pagal pateiktas PVM deklaracijas pareiškėjas per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 (toliau – ir Nutarimas Nr.1226) 6.1 papunktyje ir Apraše apibrėžtą laikotarpį nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinės mėnesinės apyvartos kritimo. Pareiškėjo paprašyta per 10 darbo dienų peržiūrėti jo pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad jose yra klaidų, jas ištaisyti, bei patikslintą (-as) PVM deklaraciją (-as) pateikti VMI įprastine tvarka.
Šalies argumentai
5.4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pažymėjo, kad mėnesio apyvartos (iš pagrindinės veiklos) kritimas lyginamais laikotarpiais buvo didesnis nei 30 proc., taip pat paaiškino, jog vidutinės mėnesio apyvartos augimas matomas dėl to, kad 2021 m. sausio mėnesį pareiškėjas dėl sunkios finansinės padėties pardavė ilgalaikį turtą (nepagrindinės veiklos pajamos). Patvirtino, kad vidutinė mėnesio apyvarta iš jo vykdomos pagrindinės veiklos nukrito net 78 proc., todėl pareiškėjas reikšmingai nukentėjo nuo Covid-19 pandemijos sukeltų sunkumų. Prašė atsižvelgti į minėtą papildomai pateiktą informaciją.
5.5. VMI, atsakydama į 2021 m. gegužės 24 d. paklausimą, 2021 m. birželio 20 d. raštu informavo, kad VMI, kaip vykdančioji institucija, savo kompetencijos ribose vertina pareiškėjų atitikimą Aprašo reikalavimams, tačiau negali priimti sprendimų dėl Apraše nustatytų reikalavimų kitokio traktavimo ir mokesčių mokėtojų individualių vertinimų VMI nuožiūra.
5.6. VMI Raštu Nr. 1 Ministerijai pateikė mokesčių mokėtojų sąrašą, kurie po VMI kreipimosi nepatikslino PVM deklaracijų duomenų ir kurių apyvartos pokytis nesiekia Aprašo 14.1 papunktyje nurodyto apyvartų kritimo dydžio. Šiame sąraše buvo nurodyta ir pareiškėjas.
5.7. Ministras, vadovaudamasis Aprašo 50 punktu ir VMI 2021 m. liepos 9 d. rašto duomenimis, 2021 m. liepos 19 d. priėmė įsakymą Nr. 4-799, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti išmokėtą subsidiją kartu su palūkanomis.
5.8. LAGK Panevėžio apygardos skyrius, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo, 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21RA-140 (AG4-103/22-2021) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą Ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-799 3.17 papunkčio dalį, kuria pripažįstamas netekusiu galios priedo 182 punktas, pažymėdama, kad skundžiamas įsakymas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje numatytų reikalavimų.
5.9. VMI Raštu Nr. 2 informavo Ministeriją ir pareiškėją, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems skirtos subsidijos turi būti sugrąžintos. Pažymėjo, kad Aprašo 14.1 papunktis nustato vienodą pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarką visiems pareiškėjams, taip pat įpareigoja VMI, atliekant pareiškėjų atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, remtis PVM deklaracijose pateikiamais duomenimis. Paaiškino, kad PVM deklaracijų duomenimis pareiškėjo vieno mėnesio apyvarta laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. išaugo 72 proc., kas reiškia, jog pareiškėjas netenkino Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo.
5.10. Ministras skundžiamu 2021 m. lapkričio 24 d. Įsakymu: 1) nustatė, kad: 1.1) pareiškėjas per 14 kalendorinių dienų privalo grąžinti išmokėtas subsidijas, kurių bendra suma – 3 517,80 Eur; 1.2) pareiškėjas moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas; 1.3) pareiškėjas moka 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; 2) pakeitė Ministro 2021 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 4-99 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo Covid19 nukentėjusioms įmonėms“ ir pripažino netekusiu galios priedo 182 punktą.
5.11. Bendrovė, nesutikdama su Ministro Įsakymu, 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė skundą LAGK, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą. Sprendime LAGK pažymėjo, kad iš VMI Raštuose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau kartu – ir Raštai) nurodytos informacijos matyti, jog juose nebuvo vertinamos visos pareiškėjo pateiktos aplinkybės (t. y. raštuose neužsimenama, kad pareiškėjas pardavė nekilnojamąjį turtą ir (ar) tai, kad buvo vertintas pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. pateiktas paaiškinimas dėl pokyčio), taip pat nurodyta bendro pobūdžio informacija Ministerijai, tačiau nėra objektyviai, detaliai bei išsamiai paaiškinta, dėl ko toks sprendimas buvo priimtas bei kokie dokumentai vertinti. Atsižvelgdama į tai LAGK konstatavo, kad pareiškėjui nėra aiškus Įsakymo priėmimo motyvas, kadangi nėra išsamiai bei motyvuotai paaiškinta, kuo remiantis ir kokius dokumentus vertinant buvo nuspręsta priimti tokį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Aprašo (6, 12, 14.1–14.3, 15–17, 33, 51–54 p.) nuostatas, taip pat byloje nustatytas aplinkybes ir Sprendime nurodytus argumentus, pažymėjo, kad iš Įsakymo turinio matyti, kad jame remiamasi ne tik Aprašo 50, 51 ir 56 punktų nuostatomis, bet ir VMI Raštais, kurie iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais. Teismas pažymėjo, kad Rašte Nr. 2 VMI išsamiai paaiškino, kokiais Aprašo punktais vadovavosi atlikdama pareiškėjo atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, kokiais duomenų šaltiniais naudojosi apskaičiuodama vidutinės mėnesio apyvartos pokytį bei pateikė išsamius skaičiavimus.
7. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Raštuose nepasisakyta dėl pareiškėjo sudarytos nekilnojamojo 2021 m. sausio 21 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties, jos reikšmės apskaičiuojant vidutinės mėnesio apyvartos pokytį, negali būti vertinama kaip esminis trūkumas, dėl kurio pareiškėjui tapo neaiškus Įsakymo priėmimo motyvas. Teismas pabrėžė, kad Aprašo 14.1 papunktyje nurodyta sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotus duomenis (informaciją). Apskaičiuojant pareiškėjo vidutinės mėnesio apyvartos pokytį buvo naudojami išimtinai tik mėnesinių PVM deklaracijų duomenys. Taip pat Rašte Nr. 2 VMI informavo pareiškėją, jog atsižvelgiant Aprašo 14.1 papunkčio nuostatas, VMI, atlikdama atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą, yra įpareigota remtis mėnesinėse PVM deklaracijose pateiktais duomenimis. Atlikus pareiškėjo patikrą buvo nustatyta, jog jis netenkino Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl ne mažesnio nei 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad VMI nebuvo būtina papildomai motyvuoti, dėl kokių priežasčių vertinant Paraišką nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. rašte nurodytus paaiškinimus, jog jis pardavė nekilnojamąjį turtą.
8. Teismas vertino, kad Aprašo 14.1 papunktyje yra nustatytas reikalavimas vertinti visas pareiškėjo ūkinės veiklos pajamas, neišskiriant pagrindinės ir nepagrindinės veiklos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad operacijos nekilnojamuoju turtu yra priskirtos prie pareiškėjo vykdomų ūkinių veiklų. Todėl teismas konstatavo, kad VMI pareiškėjo gautas pajamas pardavus nekilnojamąjį turtą pagrįstai priskyrė prie gautų pajamų iš pareiškėjo vykdytos ūkinės veiklos ir jas įtraukė į skaičiavimus, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytos sąlygos.
9. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, kad Raštuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Aprašo 49 punktą VMI yra tinkamas subjektas pareiškėjo patikrai, siekiant nustatyti, be kita ko, ar pareiškėjas nukentėjo nuo Covid-19 pagal visus svarbius duomenis atlikti. Patikros metu buvo įvertinta būtent individuali pareiškėjo finansinė situacija subsidijos suteikimo aspektu, rezultatai buvo išdėstyti tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai Raštuose.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, nes jame nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, t. y. vadovaujantis Aprašo 50, 51, 56 punktais ir atsižvelgiant į Raštus. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas ir VMI nustatytos faktinės aplinkybės Bendrovei turėjo būti žinomos ir suprantamos, todėl, teismo vertinimu, Įsakymas neturi esminių motyvavimo trūkumų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad LAGK netinkamai vertino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai panaikino Įsakymą.
III.
11. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti LAGK Sprendimą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į subsidijos skyrimo tikslus (kad net ir sėkmingai veikiančios įmonės, gerai pasirengusios rizikai, būdingai įprastai jų veiklai, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis gali patirti tokių didelių sunkumų, kad jų gyvybingumas gali sumažėti) bei aplinkybę, kad skiriant subsidijas nėra vertinamas pareiškėjų turimas turtas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pasirengęs rizikai, t. y. turėjo turto (nekilnojamojo turto forma ar, po jo pardavimo, pinigų forma), nereiškia, jog priemonė padėti įmonei įveikti Covid-19 sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą pareiškėjui negalėjo būti taikoma.
12.4. Taip pat pareiškėjas VMI nebuvo pateikęs neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos (duomenų), nenuslėpė informacijos, turinčios reikšmės sprendimo dėl subsidijos skyrimo priėmimui, atitinkamai pareiškėjui negalėjo būti taikomos Įsakymo pagrindu nurodomos Aprašo 50 ir 56 punktų nuostatos.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
14. Ministerija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad VMI, vertindama pareiškėjo pajamų pokytį, turėjo vadovautis ne tik pareiškėjo pateiktomis mėnesinėmis PVM deklaracijomis. Šiuos argumentus pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas, o Bendrovės nurodytas Aprašo 35 punktas yra taikomas mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijų neteikiantiems asmenims. Pareiškėjas mėnesines PVM deklaracijas teikė, todėl šis punktas jam netaikomas.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas.
14.4. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apskaičiuojant pareiškėjo pajamų pokytį neturėjo būti vertinamos pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo. Aprašo 14.1 papunktyje nustatytas reikalavimas vertinti visas pareiškėjo ūkinės veiklos pajamas, neišskiriant pagrindinės ir nepagrindinės veiklos. Teismas teisingai pastebėjo, kad operacijos nekilnojamuoju turtu yra priskirtos prie pareiškėjo vykdomų ūkinių veiklų, taigi, VMI Bendrovės gautas pajamas pardavus nekilnojamąjį turtą pagrįstai priskyrė prie gautų pajamų iš pareiškėjo vykdytos ūkinės veiklos ir jas įtraukė į skaičiavimus. Pareiškėjas pats juridinių asmenų registrui nurodė, kad verčiasi operacijomis nekilnojamuoju turtu. Apelianto nurodytame Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ūkinė veikla – įvairi gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Tęstinumo šioje sąvokoje nėra, o Bendrovės nurodyta teismų praktika priimta bylose aiškinant individualios veiklos sąvoką ir nėra aktuali nagrinėjamu atveju.
Šalies argumentai
14.5. Pareiškėjas klaidingai nurodo subsidijos skyrimo tikslus, kadangi Priemonės tikslas –padėti įmonei įveikti koronaviruso (Covid-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą (Aprašo 11 p.), o pagal Aprašą remiama veikla – įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) (Aprašo 12 p.). Bendrovė neįrodė, kad jos likvidumui buvo iškilęs pavojus.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui nurodyta sugrąžinti jam išmokėtą subsidiją bei sumokėti palūkanas ir delspinigius, teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat byloje skundžiamas LAGK Sprendimas, kuriuo minėtas Įsakymas buvo panaikintas.
18. Pirmosios instancijos teismas panaikino LAGK Sprendimą bei pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo nurodytus argumentus.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
22. Apraše nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinkančios nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal priemonę „Subsidijos nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra nuo Covid-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės deklaracijose (formose FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.
23. Aprašo 50 punkte reglamentuota, kad VMI ir (ar) viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir LVPA) nustačius, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją (duomenis) ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitiko Aprašo 14, 16–18 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų, arba nustačiusios, kad subsidija panaudota Aprašo 25 punkte draudžiamiems mokėjimams, arba gavusios informacijos iš pareiškėjo per „Mano VMI“ dėl skirtos subsidijos atsisakymo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja Ministeriją. Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo informacijos iš VMI ir (ar) LVPA gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
24.1. Pareiškėjas VMI 2021 m. sausio 26 d. pateikė nuo ,,Covid-19“ nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką, pagal kurią Ministras 2021 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 4-99 182 punktu skyrė subsidiją. Ministras skundžiamu 2021 m. lapkričio 24 d. Įsakymu Nr. 4-1224 įpareigojo pareiškėją grąžinti 3 517,80 Eur išmokėtos subsidijos bei sumokėti palūkanas ir delspinigius, Įsakymu taip pat buvo pakeistas Ministro 2021 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 4-99, pripažįstant netekusiu galios priedo 182 punktą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, su šia išvada sutinka.
26. Pagal Aprašo 14.1 punktą, įmonės vidutinė vieno mėnesio apyvarta (jos sumažėjimas) vertinamas pagal PVM deklaracijose deklaruotus duomenis. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pats įtraukė ginčo sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo į PVM deklaracijas. Bendrovės „Mano VMI“ portale 2021 m. gegužės 20 d. buvo patalpintas VMI pranešimas, kuriame Bendrovė buvo informuota, kad pagal pateiktas PVM deklaracijas, ji nepatyrė ne mažesnio nei 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo, nurodyta, kad Bendrovės vykdyta / vykdoma pagrindinė veikla buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d., todėl Bendrovės vidutinis mėnesinis apyvartos kritimas vertinamas tik dviejų mėnesių laikotarpiu. Pareiškėjo buvo prašoma pakartotinai įvertinti PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatytos klaidos, jas ištaisyti bei pateikti patikslintas PVM deklaracijas. Atsakydamas į šį pranešimą pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. informavo VMI, kad Bendrovės apyvartos augimas lyginamaisiais mėnesiais matomas dėl to, kad 2021 m. sausio mėnesį Bendrovė pardavė ilgalaikį turtą (ne pagrindinės veiklos pajamos), kurį buvo nuspręsta parduoti susidarius sudėtingai finansinei situacijai, kai Bendrovės vykdyta pagrindinė veikla nuo 2020 m. gruodžio 16 d. buvo apribota, taip pat teigė, kad vidutinė mėnesinė apyvarta iš įmonės vykdytos pagrindinės veiklos nukrito 78 proc. Taigi, pareiškėjas netikslino PVM deklaracijų, o VMI, vertindama Bendrovės atitiktį Aprašo 14.1 punkto reikalavimui, privalėjo jomis remtis. Nustačius, kad Bendrovės vidutinės vieno mėnesio apyvartos kritimas nesiekė 30 proc., priešingai – išaugo 72 proc., pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1 punkto nuostatų paramai gauti. Detalūs skaičiavimai pateikti VMI Rašte Nr. 2, kuriuo buvo vadovaujamasi priimant skundžiamą Įsakymą. Atitinkamai, kadangi Bendrovė, remiantis aktualiais ir VMI įvertintais duomenimis, neatitiko Aprašo 14.1 punkto reikalavimų, šiuo aspektu Įsakymas negali būti pripažintas nepagrįstu ar neteisėtu.
27. Tačiau pareiškėjas ginčija Įsakymą, be kita ko, tuo aspektu, kad nekilnojamąjį turtą pardavė siekdamas išvengti sudėtingos ekonominės situacijos, o nekilnojamojo turto pardavimas nebuvo jo pagrindinė veikla. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau padarytas išvadas bei byloje nustatytas aplinkybes, su šiais argumentais nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Bendrovės nurodytos veiklos yra: prekyba automobiliais, jų atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, automobilių techninė priežiūra ir remontas; automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas; kita didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučių bei restoranų paslaugos; viešasis maitinimas; pramogų organizavimo paslaugos; medienos gaminių gamyba; reklama, operacijos nekilnojamuoju turtu, automobilių bei įvairių reikmenų nuoma, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams. Taigi, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Bendrovė verčiasi ir nekilnojamojo turto operacijomis. Aplinkybė, kad tai galbūt nėra jos pagrindinė veikla, nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, atsižvelgiant taip pat į tai, kad ginčo nekilnojamojo turto sandoris buvo įtrauktas į PVM deklaracijas.
28. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad Bendrovei turėjo būti skiriama subsidija, atsižvelgiant į Priemonės tikslą (padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms įveikti koronaviruso (Covid-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, Aprašo 11 p.). Šiuo aspektu pastebėtina, kad, nors pareiškėjas teigė, kad parduodamas ginčo nekilnojamąjį turtą siekė išvengti neigiamų finansinių pasekmių ir kad Bendrovė itin nukentėjo nuo Covid-19, pareiškėjas nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (pvz., kad iš turto pardavimo sandorio gautos lėšos buvo skirtos padengti Bendrovės įsiskolinimams ir (ar) įsipareigojimams, darbuotojų algoms ar pan.) nei atsakydamas į VMI 2021 m. gegužės 20 d. pranešimą, nei teisminio proceso metu. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė nekilnojamuoju turtu nesiverčia, parduotas nekilnojamasis turtas nebuvo apskaitytas kaip Bendrovės prekė, pardavimo sandoris buvo pavienis, iš jo pareiškėjas negavo jokio pelno, kadangi byloje nebuvo pateikti jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai, o iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos lėšos buvo įtrauktos į Bendrovės teikiamas PVM deklaracijas.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas – visų šių nuostatų, priimant apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo laikomasi, todėl ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktą įrodymų ir teisinio reguliavimo vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Ministras teisėtai įpareigojo grąžinti pareiškėjui suteiktą subsidiją, kadangi Bendrovė neatitiko Aprašo 14.1 punkto nuostatų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino LAGK Sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.