- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- eI3-5039-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00592-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, administracija) 2022-03-24 sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1457; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), projektui parengti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigia, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0.2000 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas - „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorija“. Šiame Žemės sklype pareiškėjo vardu yra įregistruoti pastatai: ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pirmos grupės nesudėtingi statiniai, kurių užstatymo plotas svyruoja nuo 10 kv.m. iki 42 kv.m.
Nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas nugriauti šiuos nedidelius pastatus ir vietoj jų pastatyti keturis dvibučius, 2019-12-12 kreipėsi į atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype projektui parengti. Savivaldybė 2019-12-18 raštu Nr. (18.8) ATPS1-337, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad nors žemės sklypas yra kitos paskirties su naudojimo būdu „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos“, tačiau žemės sklype galiojantis Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, numato tik sodybinio užstatymo gyvenamą teritoriją. Paaiškino, kad sodybinis užstatymas reiškia, kad tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype". Paaiškino, kad jam detalusis planas žemės sklype leidžia statyti tik vieną dvibutį namą, o visi kiti pastatai gali būti statomi kaip priklausiniai, bet ne gyvenami pastatai.
Nurodo, kad pareiškėjas apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Mano, kad raštas nėra pagrįstas faktais, teisingiau, pagrįstas netikrais faktais, t. y. kad detalusis planas žemės sklype numato sodybinį užstatymą, teigia, kad nenurodytos konkrečios detaliojo plano nuostatos, netgi pačio detaliojo plano buvimo viešoje erdvėje vieta, todėl raštas neteisėtas iš esmės ir naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p), t. y. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. nuostatoms, reikalaujančioms individualų administracinį aktą pagrįsti faktais, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas paprašė inspekcijos panaikinti raštą bei įpareigoti savivaldybę per teisės aktais nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti jo 2019-12-12 prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype projektui parengti.
Paaiškino, jog inspekcija 2020-03-25 sprendimu Nr. 2D-4028 pripažino skundžiamą raštą neteisėtu, o 2020-03-24 privalomuoju nurodymu Nr. PN-324(16.29) įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją per 20 d. d. pakartotinai išnagrinėti 2019-12-12 pareiškėjo prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Akcentuoja, kad savivaldybė su prašymu panaikinti inspekcijos 2020-03-24 privalomąjį nurodymą Nr. PN-324(16.29) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir jame nurodė, jog privalomasis nurodymas NR.PN-324 (16.29) yra nepagrįstas, nes iš detaliojo plano bendro turinio yra pakankamai aišku, kad Žemės sklypui yra nustatytas sodybinis užstatymo tipas, t. y. mažaaukščių pastatų teritorija (G3), o pagal Laikinojo reglamento 5 lentelę, indeksu G3 yra žymimas sodybinio užstatymo būdas. Pagal laikinąjį reglamentą kitos paskirties žemės naudojimo pobūdžiai yra: G1 - sodybinio užstatymo teritorija (leidžiama statyti individualius gyvenamuosius namus), G2 - mažaaukščių statinių teritorija (leidžiama statyti statinius iki 3 aukštų), G3 kodas suteiktas daugiaaukščių statinių teritorijai, kurioje leidžiama statyti statinius virš 3 aukštų, taip pat G3 kodas - sodybinio užstatymo teritorija, kurioje leidžiami individualieji gyvenamieji namai. Todėl, savivaldybės nuomone, sodybinio užstatymo žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamasis namas, o privalomasis nurodymas naikintinas kaip nepagrįstas.
Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-12-01 administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 priėmė sprendimą savivaldybės prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjui iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisė 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios patirtos nagrinėjat administracinę bylą. Nurodo, jog savivaldybė teismo 2020-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. LVAT 2022-02-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 savivaldybės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo 2020-02-01 sprendimą nepakeistą. Teigia, kad sprendimo turinys yra abstraktus, neaiškus, netikslus, todėl nesuprantamas. Savivaldybės išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atmestas pareiškėjo 2019-12-12 prašymas, yra siejami su galimai pačios savivaldybės padarytomis klaidomis, rengiant detaliojo plano sprendinius, tačiau savivaldybė nepateikia duomenų, kad ji būtų inicijavusi savo klaidų taisymą, nenurodo, kokie detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimams ir kokiems. Akcentuoja, jog savivaldybė padarė išvadą, kad nepakanka esamų detaliajame plane teritorijos naudojimo reglamentų, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl, jos teigimu, neaiškių ir konkrečiai nenustatytų teritorijos naudojimo reglamentų parametrų, nenurodė, būtent kokių konkrečių parametrų trūkumas jai sutrukdė išduoti specialiuosius reikalavimus.
Teigia, kad sprendime nepateikti jokie objektyvūs duomenys ir motyvai, pagrindžiantys sprendime padarytas išvadas apie tai, kad detaliajame plane sprendiniai neaiškūs tiek, kad statyba apskritai žemės sklype negalima ar kad būtų panaikintas detaliojo plano galiojimas dėl jo netinkamumo. Iš sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl pareiškėjas turėtų savo lėšomis taisyti savivaldybės galimai padarytas klaidas – inicijuoti ir savo lėšomis finansuoti detaliojo plano koregavimą. Detaliojo plano rengusių ir derinusių bei tvirtinusių institucijų veiksmai, dėl kurių galimai buvo parengti neaiškūs detaliojo plano sprendiniai negali nulemti asmeniui neigiamų pasekmių atsiradimo bei jų šalinimo šio asmens sąskaita. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijų klaidų ištaisymo klausimai sprendžiami nuo jų nukentėjusių asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai tai neprieštarauja kitų individualių asmenų interesams. Mano, kad bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita. Mano, kad 2019-12-12 prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, faktinės aplinkybės nesusietos. Aukščiau nurodyti sprendimo trūkumai yra esminiai. Daro išvadą, kad sprendimas neatitinka pagrindinių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, todėl naikintinas. Pareiškėjas išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti savivaldybę išduoti specialiuosius reikalavimus, o ne dar kartą išnagrinėti jo 2019-12-12 prašymą. Teigia, kad savivaldybė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo neišduoti specialiųjų reikalavimų, tiesiog ji piktnaudžiauja valdžia ir kiekvieną kartą, iš naujo svarstydama 2019-12-12 prašymą, sukuria naujas, nei objektyviai, nei teisiškai nepagrįstas priežastis, kad tik sudaryti nepagrįstas kliūtis pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į nuosavybę, nors turėtų tarnauti žmonėms, jiems padėti įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka. Mano, kad pareiškėjas neinformavęs visuomenės, nei kaimyninių sklypų savininkų siekia pasistatyti ne vieną, bet keturis dvibučius gyvenamuosius namus. Teigia, kad teritorijų planavimo įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad kitos pagrindinės žemės pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Nurodo, kad Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 2 punkto patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindinį brėžinį ir aiškinamąjį raštą šio sklypo rodikliai yra visiškai neaiškūs, taikytinas detalusis planas darytas daugiau kaip prieš 20 metų. Teigia, kad sprendime yra nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kad reikalavimai neišduodami vadovaujantis Specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 9 (1).2 punktu, nes statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir kitus galiojančius aktus konkrečiame žemės sklype negalima. Pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą visi minėti sprendiniai yra neaiškūs, nėra galimybės nustatyti ir aiškiai suprasti, kuris DP lentelėje pateiktas režimas taikomas konkrečiam sklypui. Nurodo, kad 2020-03-24 galiojančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2 privalomajame nurodyme Nr. PN – 324 (16.29) yra konstatuota, kad Reglamentų lentelė nėra susieta su konkrečiais sklypais ar teritorijos dalimi, taip reglamentų, grafiškai nėra pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi; nėra konkretaus žymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas, taikytinas konkrečiam žemės sklypui, koks teritorijos režimas yra tvarkomas.
Nurodo, kad 2020-12-01 Regionų administracinis teismas sprendime byloje Nr. eI3-4607-583/2020 nustatė, kad sprendime bei privalomajame nurodyme pateikta išvada, kad sprendiniuose nėra pažymėtos reglamentų sąsajos su konkrečiu sklypu ar kvartalo dalimi, nėra galimybės nustatyti bei aiškiai įskaitant ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, įskaitant ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą sklypą. Nėra nurodyta kokiam žemės sklypui koks reglamentų lentelės reikalavimų taikymų nėra aiškus bei konkretus. Teigia, kad detaliojo plano sprendiniai nėra aiškūs, nesuprantama, kuris tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, todėl buvo atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus. Akcentuoja, kad pareiškėjui siūlė inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Teigia, kad niekur nėra numatyta savivaldybės prievolė rengti privačių asmenų privataus turto detaliuosius planus. Akcentuoja, kad teisinė sistema funkcionuoja taip, kad sklypo savininkas turi teisę inicijuoti ir finansuoti jo valdomos teritorijos detaliojo plano rengimą. Remiasi kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (TAR, 2014-01-06, Nr. 2014-00025) 244 punkte yra numatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys turi iniciatyvos teisę ir gali vyriausybės tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir finansavimo. Teigia, kad pasiūlymai dėl DP keitimo ar koregavimo teikiami vadovaujantis pasiūlymo teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju yra galiojantis Detalusis planas, kuriuo vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracija negali išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), projektui parengti. Pažymi, kad statybos konkrečiame žemės sklype galimybė nustatoma vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais: detaliojo plano, jeigu jis yra parengtas ir galiojantis, savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas – kai teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
Pažymi, kad Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 (galiojusių Detaliojo plano rengimo metu) 60 punkte buvo nustatyta, kad rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalo vadovautis teritorijų planavimo normų sąvadu. Remiasi TPĮ 22 straipsnyje (galiojusio Detaliojo plano rengimo metu) buvo apibrėžta, kad teritorijų planavimo normų sąvadas - Vyriausybės, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų priimtų teisinių aktų, taisyklių, metodikų, rekomendacijų, techninių normų bei reikalavimų, nustatančių pagrindinius funkcinius ir specialius aplinkos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, techninius, architektūros, urbanistikos ir kitus reikalavimus visiems teritorijų planavimo ir projektavimo sprendiniams, sistema. Normų sąvadą tvarko, rengia spaudai ir jo sisteminį rinkinį išleidžia Statybos ir urbanistikos ministerija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijos – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Ginčas byloje kilo dėl 2022-03-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.17.E) D3-1457, kuriuo atsakovė pakartotinai išnagrinėjo ieškovo 2019-12-12 pareiškėjo prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir atmetė jį motyvuojant, kad specialiųjų reikalavimų negalima išduoti, nes Detaliajame plane nėra aiškūs ir konkrečiai nustatyti teritorijos naudojimo reglamentų parametrai bei buvo pasiūlyta inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (Registro Nr. 25/898) nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui nuosavybės teise perėjo pagal 2019-10-21 Dovanojimo sutartį Nr. JD-5838.
VTPSI 2020-03-24 Nr. PN-324 (16.29) privalomajame nurodyme atsakovė įpareigota išnagrinėti iš naujo 2019-12-12 V. M. skundą iki 2020-04-24. Nurodo, kad pagal naudojimo būdą, pobūdį gyvenamoji teritorija suskirstyta į daugiaaukščių statinių teritoriją ir mažaaukščių pastatų teritoriją. Pagal spalvinį žymėjimą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, o gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas – sodybinis užstatymas, grafiškai Detaliajame plane atskiru spalviniu žymėjimu nėra pažymėtas. Bendruoju atveju, esant galiojančiam detaliajam planui, statyba turi būti vykdoma vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu arba gali būti rengiamas galiojančio plano keitimas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl žemės sklypo užstatymo galimybių pagal Detaliojo plano sprendinius reikėtų vertinti buvusį užstatymą Detaliojo plano tvirtinimo metu.
Savivaldybė su prašymu panaikinti privalomąjį nurodymą nesutiko ir kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 priėmė sprendimą ir atmetė pareiškėjos prašymą. Savivaldybė 2020-12-01 teismo sprendimą Nr. eI3-4607-583/2020 apskundė LVAT 2022-02-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 Savivaldybės apeliacinį skundą atmetė bei paliko galioti teismo sprendimą Nr. eI3-4607-583/2020 nepakeistą.
2022-03-24 Savivaldybė vykdydama teismo sprendimą Nr. eI3-4607-583/2020 išnagrinėjo pareiškėjo 2019-12-12 prašymą ir atsisakė jį tenkinti bei neišduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti. Savivaldybė specialiųjų reikalavimų išduoti negali, kadangi Detaliajame plane nėra aiškus ir konkrečiai nustatyti teritorijos naudojimo reglamentų parametrai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini), inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir nusistatyti teritorijos naudojimo reglamentus.
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismų praktika, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias normas (teisėjų 2009 m. rugsėjo 2 d. pasitarime) nurodo, kad 1983 metais vykusioje Europos Tarybos ministrų, atsakingų už regioninį planavimą, konferencijoje buvo priimta Europos regioninio (teritorinio) planavimo chartija 2 (dar žinoma kaip Toremolinos chartija). Šiame dokumente buvo pateiktas vienas iš pirmųjų teritorijos planavimo apibrėžimų, pagal kurį teritorijų planavimas – geografinė ekonominės, socialinės, kultūrinės ir ekologinės visuomeninės politikos išraiška. Pats teritorijų planavimas pagal šią Chartiją tuo pačiu metu yra mokslinė disciplina, administracinė procedūra ir valstybės politika, kuria siekiama darnaus regionų vystymosi ir konkrečios teritorijos tvarkymo pagal bendrą strategiją. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Pažymėtina, kad remiantis ATPK 3 str. 2 d. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar įstatymo papildomasis teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje pridėti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano brėžiniai ir grafiniai ženklai, patvirtinti Palangos miesto tarybos 2000 kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sklypas (duomenys neskelbtini) remiantis grafiniais ženklais, matyti, kad minėto žemės sklypo plano teritorija įeina į mažaaukščių pastatų teritorija, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad 2000-03-21 Palangos miesto sprendime Nr. 38 patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas yra pakankamai išsamus ir detalus. Byloje kilo neaiškumų dėl teritorijos tvarkymo režimo lentelės, kuri nėra grafiškai susieta su atitinkamais konkrečiais sklypais ar teritorija. Pagal bendrai paimtą Kvartalo Nr.10 žymėjimo reikšmę nurodyta, kad žemės sklypai neskaidomi, jų didinimas nenumatomas, užstatymo tankis nedidinamas. Pagal LR aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymą Nr. 402 patvirtintą Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 5 lentelę, kurioje nurodomas „pagrindinės tikslinės žemės paskirties naudojimo būdai ir pobūdžiai sodybinis užstatymas nurodo, kad sodybinis užstatymas buvo žymimas ženklais G1 arba G3, o pagal vėlesnius pakeitimus nuo 2001-01-03 žymimas tik G1. Šventosios gyvenvietės detaliojo plano grafiniais ženklais sklypas, (duomenys neskelbtini) pažymėtas G3, kaip sodybinio užstatymo žemės sklypas. 1992-12-15 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 243 patvirtinto RSN-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, sodyba lingvistiniu – teisiniu aspektu apibrėžtina, kaip juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.
Vadovaujantis statybos įstatymo 7 ir 8 straipsniu nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taipogi, teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turi aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirtos techninio vertinimo įstaigos, kurios yra Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, atitinkantys aplinkos ministro nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo, darbuotojų kompetencijos, bendros administracinės tvarkos, turėtinų priemonių ir įrenginių, būtinų statybos produktų eksploatacinėms savybėms tose produktų srityse, kurioms paskirta įstaiga, vertinti, reikalavimus. Pagal specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiosios saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros išdavimo Nr. D1-22 tvarkos aprašą 9 (1).2 pnkt. Bei remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d., kurioje numatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, kuriame turi būti nustatyta teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai, leidžiamasis pastatų aukštis, leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis, leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose, galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija. Tuo tarpu Šventosios detalusis planas buvo patvirtintas 2000 metais, todėl analizuojant jį, teisinį žemės sklypo reguliavimą bei jį keitusius aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius dokumentus darytina išvada, kad turimos informacijos apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepakanka ir esami duomenys nėra išsamūs, kad būtų galima atlikti pareiškėjo pageidaujamus statybos veiksmus žemės sklype ir pradėti naujus statybos darbus, t.y. nugriauti ūkinį pastatą su priklausiniais ir vietoj jo pasistatyti keturis dvibučius namus - gyvenamuosius pastatus, ir poilsio patalpas prie jų.
Pareiškėjas nenuneigė fakto, nepateikė įrodymų, kad detaliojo plano dokumentai yra aiškūs ir neginčytini, kad būtų galima pradėti jo planuojamas statybas. Atvirkščiai, savo skunde, pareiškėjas pats teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad detaliojo plano sprendiniai yra neaiškūs ir nekonkretizuoti. Iš topografinių ženklų, bei grafinio žemės sklypo atvaizdavimo brėžiniuose, sudėtinga įvertinti ir nustatyti pareiškėjo žemės sklypo naudojimo būdą, taip, kaip jį reguliuoja LR Teritorijų planavimo įstatymas ir specialieji architektūros reikalavimai.
Atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas siekdamas įgyvendinti savo teises pasirinko netinkamą jų įgyvendinimo procedūrą. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo rašte neatsisako atlikti veiksmų, o, atvirkščiai, nustato privalomąjį reikalavimą dėl detaliojo plano. Teritorijų planavimo įstatyme 17 str. numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (LVAT 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-343/2014). Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detaliojo plano organizatoriai yra žemės savininkai ir naudotojai. Savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, Pažymėtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo savininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Teisėjų kolegija įvertinusi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-03-24 sprendimo Nr. (4.17.E)-D3-1457 turinį, pripažįsta, jog minėtas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija, nustatė, kad pareiškėjas neįvardijo teisės normos, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškėjui užkirstų kelią kreiptis į atitinkamas valdžios įstaigas dėl reikalingų veiksmų ar dokumentų planuojamoms statyboms gauti. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas raštas negali būti vertinamas kaip sprendimas uždraudžiantis ar užkertantis kelią pareiškėjui atlikti planuojamas statybas bei kitus reikalingus veiksmus. Pažymėtina, kad administracija veikė teisės aktų įgaliojimų ribose, taip užtikrindama tinkamą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra. Atsakovės 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. (4.17. E)-D3-1457 nepažeidė asmens teisių ir teisėtų interesų, todėl negali būti naikinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. (4.17. E)-D3-1457 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio statybos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), projektui parengti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 872,50 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šiuo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti atsakovės 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįsti, todėl ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.