Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1457 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), projektui parengti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso 0,2000 ha ploto Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorija“. Žemės sklype pareiškėjo vardu yra įregistruoti pastatai: ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pirmos grupės nesudėtingi statiniai, kurių užstatymo plotas svyruoja nuo 10 kv. m. iki 42 kv. m.

2.2. Norėdamas nugriauti šiuos nedidelius pastatus ir vietoje jų pastatyti keturis dvibučius, jis 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos žemės sklype projektui parengti (toliau – ir Specialieji reikalavimai). Atsakovas 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (18.8) ATPS1-337 (toliau – ir Raštas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad, nors Žemės sklypas yra kitos paskirties su naudojimo būdu „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos“, tačiau jame galiojantis Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu (toliau – ir Detalusis planas), numato tik sodybinio užstatymo gyvenamą teritoriją. Rašte paaiškino, kad sodybinis užstatymas reiškia, kad tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype.

2.3. Pareiškėjas Raštą apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2D-4028 minėtą raštą pripažino neteisėtu, o 2020 m. kovo 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-324(16.29) įpareigojo Administraciją per 20 d. d. pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Palangos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) su prašymu panaikinti Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-324(16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 priėmė sprendimą Savivaldybės prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjui iš Administracijos priteisė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios patirtos nagrinėjat administracinę bylą. Savivaldybė teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 Savivaldybės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 1 d. sprendimą.

2.4. Savivaldybė, vykdydama administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo ir 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą. Savivaldybė Sprendime nurodė jau kitą nei Rašte atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvą, nors pati situacija per bylinėjimosi laikotarpį nesikeitė.

2.5. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 „Dėl Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9¹ punkte nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai specialieji reikalavimai neišduodami, t. y. statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima (9¹.1 p.); statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima (9¹.2 p.); projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka (9¹.3 p.). Savivaldybė skundžiamame Sprendime atsisakymo išduoti Specialiuosius reikalavimus priežastį nurodė, kad neaiškios galiojančio Detaliojo plano reglamentų sąsajos, nes nėra pažymėtos ar susietos su konkrečiu sklypu, todėl nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, todėl Savivaldybė siūlo Žemės sklypui inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir iš naujo nusistatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodytų statinių statyba toje teritorijoje galima tiek pagal teisės aktus, tiek pagal galiojantį Detalųjį planą, o tai reiškia, jog Savivaldybė neišdavė Specialiųjų reikalavimų pažeidžiant teisės aktus, t. y. Aprašo 9¹ punkto nuostatas, nes jose nėra tokio specialiųjų reikalavimų neišdavimo pagrindo kaip neaiškūs Detaliojo plano sprendiniai.

2.6. Palyginus Detaliojo plano grafinius sprendinius (žr. 2 pav.) su tekste (žr. 3 pav.) esančiais sutartinių ženklų paaiškinimais, matyti, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri jau yra priskirta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip mažaaukščių pastatų teritorija, t. y. esama gyvenamoji sodyba. Pagal Detaliojo plano aiškinamojo rašto 8 punktą, Žemės sklype naujų ir rekonstruojamų pastatų aukštingumas numatomas iki 2 aukštų (iki 12 m.), o esamų pastatų tūris yra didinamas tik RSN leistinose ribose. Iš Detaliojo plano grafinių sprendinių (juose esančių sutartinių ženklų), matyti, kad iki 12 m. aukštingumas yra numatomas tik G2 teritorijoms, kas reiškia, kad Žemės sklypui yra taikomas naudojimo reglamentas, pažymėtas indeksu G2. Detalusis planas galioja neterminuotai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d.), jis nenuginčytas ir Savivaldybė privalo juo vadovautis (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d.). RSN nebegalioja, tačiau galioja jį pakeitęs teisės aktas, numatantis vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams užstatymo ir kitus normatyvus, tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005), kuris taikomas tiesiogiai ir tiek, kiek detaliuosiuose planuose nėra apibrėžtas ir neaiškiai apibrėžtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos reglamentas.

2.7. Teismų, anksčiau nagrinėjusių šį ginčą, išvados, jog Detaliojo plano sprendiniuose nėra pažymėtos reglamentų sąsajos su konkrečiu sklypu ar kvartalo dalimi, nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, įskaitant ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, liečia būtent Savivaldybės nurodytą sodybinį užstatymą, todėl teismai ir konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo kategoriškai teigti, kad Žemės sklypui taikytinas sodybinio užstatymo teritorijos tvarkymo režimas. Taigi, nėra jokių kliūčių Savivaldybei neišduoti Specialiųjų reikalavimų.

2.8. Vertinant skundžiamo Sprendimo turinį, matyti, kad jame nėra nurodyta konkrečių Detaliojo plano sprendinių, kurie keltų kokių nors neaiškumų dėl jų taikymo ar būtų nesuderinami su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar prašymas netenkinamas, nes Žemės sklype tokia statyba negalima, ar Detaliajame plane trūksta kažkokio konkretaus užstatymo reglamento, dėl kurio negalėtų būti išduoti Specialieji reikalavimai. Jei veiklos (statybų) vykdymas nėra galimas dėl nepakankamų užstatymo rodiklių Detaliajame plane, tai Sprendime turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokių konkrečių rodiklių trūksta ir kodėl šiuo atveju negali būti taikomas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005. Nors Spendime ir plačiai pacituotos Privalomojo nurodymo nuostatos bei teismų, nagrinėjusių šį ginčą, išvados, tačiau jos nesusietos su Sprendime nurodytomis naujomis atsisakymo išduoti Specialiuosius reikalavimus priežastimis, taip pat su pareiškėjo teisių ir pareigų apimtimi (siūlymu inicijuoti Detaliojo plano koregavimą). Sprendimo turinys yra abstraktus, neaiškus, netikslus, todėl nesuprantamas. Iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl pareiškėjas turėtų savo lėšomis taisyti Savivaldybės galbūt padarytas klaidas, t. y. inicijuoti ir savo lėšomis finansuoti Detaliojo plano koregavimą.

2.9. Sprendime nurodyta, kad, jeigu detaliajame plane nustatyti teritorijose naudojimo reglamento parametrai norimai vykdyti statybai netinka arba detaliajame plane nėra nustatyto vieno ar kelių teritorijos naudojimo reglamentų parametrų, Teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka ir atvejais tokie detalieji planai turėtų būti keičiami arba koreguojami. Savivaldybė padarė šią išvadą, nesiremdama jokia teisės norma, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu, ji atmetė pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą. Be to, liko neaišku, kodėl Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintas Detalusis planas iki šiol buvo sėkmingai taikomas kitų asmenų požiūriu, t. y. pagal jį buvo formuojami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami žemės sklypai, kurie buvo užstatomi pastatais, tačiau tik vienintelio pareiškėjo atžvilgiu Detaliojo plano sprendiniai yra neaiškūs, netaikytini ir koreguotini.

2.10. Tokie Sprendimo neaiškumai lemia tai, kad jis priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame nėra išdėstyti konkretūs faktiniai ir teisiniai pagrindai), todėl tai yra nesuderinama ir su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, faktinės aplinkybės nesusietos su Aprašo 9¹ punktu. Nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, Sprendimas neatitinka pagrindinių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neinformavęs visuomenės ir kaimyninių sklypų savininkų siekia pasistatyti ne vieną, bet keturis dvibučius gyvenamuosius namus. Teritorijų planavimo įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad kitos pagrindinės žemės pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Sprendime yra nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kad reikalavimai neišduodami vadovaujantis Aprašo 9¹.2 punktu, nes statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir kitus galiojančius aktus konkrečiame žemės sklype negalima. Pagal Detalųjį planą sprendiniai yra neaiškūs, nėra galimybės nustatyti ir aiškiai suprasti, kuris detaliojo plano lentelėje pateiktas režimas taikomas konkrečiam sklypui, todėl buvo atsisakyta išduoti Specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Niekur nėra numatyta savivaldybės prievolė rengti privačių asmenų privataus turto detaliuosius planus. Teisinė sistema funkcionuoja taip, kad sklypo savininkas turi teisę inicijuoti ir finansuoti jo valdomos teritorijos detaliojo plano rengimą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 244 punkte yra numatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir finansavimo. Pasiūlymai dėl detaliojo plano keitimo ar koregavimo teikiami vadovaujantis pasiūlymo teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju yra galiojantis Detalusis planas, kuriuo vadovaudamasi Administracija negali išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti.

6.2. Statybos konkrečiame žemės sklype galimybė nustatoma vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais: detaliojo plano, jeigu jis yra parengtas ir galiojantis, savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas – kai teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Administracija atsisakė pareiškėjui išduoti Specialiuosius reikalavimus, vadovaudamasi Aprašo 9¹.2 punktu, kuriame nurodyta, kad statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima.

6.3. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl Detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (galiojusių Detaliojo plano rengimo metu) 60 punkte buvo nustatyta, kad rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalo vadovautis teritorijų planavimo normų sąvadu. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje (galiojusio Detaliojo plano rengimo metu) buvo apibrėžta, kad teritorijų planavimo normų sąvadas – Vyriausybės, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų priimtų teisinių aktų, taisyklių, metodikų, rekomendacijų, techninių normų bei reikalavimų, nustatančių pagrindinius funkcinius ir specialius aplinkos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, techninius, architektūros, urbanistikos ir kitus reikalavimus visiems teritorijų planavimo ir projektavimo sprendiniams, sistema. Normų sąvadą tvarko, rengia spaudai ir jo sisteminį rinkinį išleidžia Statybos ir urbanistikos ministerija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtas)) savivaldybių funkcijos – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas).

6.4. Detaliojo plano rengimo metu galiojo Lietuvos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos (RSN 151-92) „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (toliau – ir RSN). RSN 1.2 punkte buvo nurodyta, kad sodybą sudaro juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Detaliojo plano brėžinio matyti, kad pareiškėjo Žemės sklypas Detaliojo plano rengimo metu nebuvo užstatytas jokiais statiniais, todėl negalėtų būti laikomas sodyba. Penki nesudėtingosios kategorijos pastatai žemės sklype pastatyti tik 2010 metais. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje taip pat nustatyta, kad sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija mano, kad pareiškėjas negalėtų remtis Detaliojo plano aiškinamojo rašto 8 punktu, kuris nustato reglamentus esamoms gyvenamoms sodyboms ir tuo pagrindu teigti, jog žemės sklypui yra taikomas naudojimo reglamentas, pažymėtas indeksu G2.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

8.1. Ginčas byloje kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-1457, kuriuo atsakovas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir atmetė jį motyvuojant, kad Specialiųjų reikalavimų negalima išduoti, nes Detaliajame plane nėra aiškūs ir konkrečiai nustatyti teritorijos naudojimo reglamentų parametrai bei buvo pasiūlyta inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.

8.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 25/898 nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui nuosavybės teise perėjo pagal 2019 m. spalio 21 d. Dovanojimo sutartį Nr. JD-5838.

8.3. Inspekcija 2020 m. kovo 24 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-324 (16.29) įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti V. M. 2019 m. gruodžio 12 d. skundą iki 2020 m. balandžio 24 d. Jame nurodyta, kad pagal naudojimo būdą, pobūdį gyvenamoji teritorija suskirstyta į daugiaaukščių statinių teritoriją ir mažaaukščių pastatų teritoriją. Pagal spalvinį žymėjimą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, o gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas – sodybinis užstatymas, grafiškai Detaliajame plane atskiru spalviniu žymėjimu nėra pažymėtas. Bendruoju atveju, esant galiojančiam detaliajam planui, statyba turi būti vykdoma vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu arba gali būti rengiamas galiojančio plano keitimas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl žemės sklypo užstatymo galimybių pagal Detaliojo plano sprendinius reikėtų vertinti buvusį užstatymą Detaliojo plano tvirtinimo metu.

8.4. Savivaldybė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Privalomąjį nurodymą. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4607-583/2020 priėmė sprendimą ir atmetė Savivaldybės prašymą. Savivaldybė 2020 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimą Nr. eI3-4607-583/2020 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 Savivaldybės apeliacinį skundą atmetė bei paliko galioti minėtą teismo sprendimą.

8.5. Savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą, 2022 m. kovo 24 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą ir atsisakė jį tenkinti bei neišdavė Specialiųjų reikalavimų. Savivaldybė nurodė, kad Specialiųjų reikalavimų išduoti negali, kadangi Detaliajame plane nėra aiškūs ir konkrečiai nustatyti teritorijos naudojimo reglamentų parametrai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir nusistatyti teritorijos naudojimo reglamentus.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus Detaliojo plano brėžinius ir grafinius ženklus Žemės sklypo teritorija patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Detalusis planas yra pakankamai išsamus ir detalus. Byloje kilo neaiškumų dėl teritorijos tvarkymo režimo lentelės, kuri nėra grafiškai susieta su atitinkamais konkrečiais sklypais ar teritorija. Pagal bendrai paimtą Kvartalo Nr. 10 žymėjimo reikšmę nurodyta, kad žemės sklypai neskaidomi, jų didinimas nenumatomas, užstatymo tankis nedidinamas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 „Dėl Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 5 lentelę, kurioje nurodomas pagrindinės tikslinės žemės paskirties naudojimo būdai ir pobūdžiai sodybinis užstatymas, sodybinis užstatymas buvo žymimas ženklais G1 arba G3, o pagal vėlesnius pakeitimus nuo 2001 m. sausio 3 d. žymimas tik G1. Šventosios gyvenvietės detaliojo plano grafiniais ženklais sklypas, (duomenys neskelbtini), pažymėtas G3, kaip sodybinio užstatymo žemės sklypas. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtinto RSN-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ sodyba lingvistiniu-teisiniu aspektu apibrėžtina, kaip juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.

11. Teismas pažymėjo, kad Detalusis planas buvo patvirtintas 2000 metais, todėl analizuojant jį, teisinį žemės sklypo reguliavimą bei jį keitusius aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius dokumentus, turimos informacijos apie Žemės sklypą nepakanka ir esami duomenys nėra išsamūs, kad būtų galima atlikti pareiškėjo pageidaujamus statybos veiksmus Žemės sklype ir pradėti naujus statybos darbus, t. y. nugriauti ūkinį pastatą su priklausiniais ir vietoje jo pasistatyti keturis dvibučius namus – gyvenamuosius pastatus ir poilsio patalpas prie jų.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepaneigė fakto, nepateikė įrodymų, jog Detaliojo plano dokumentai yra aiškūs ir neginčytini, kad būtų galima pradėti pareiškėjo planuojamas statybas. Atvirkščiai, skunde pareiškėjas pats teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Detaliojo plano sprendiniai yra neaiškūs ir nekonkretizuoti. Iš topografinių ženklų bei grafinio žemės sklypo atvaizdavimo brėžiniuose sudėtinga įvertinti ir nustatyti pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo būdą, taip kaip jį reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir specialieji architektūros reikalavimai.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, pasirinko netinkamą jų įgyvendinimo procedūrą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neatsisakė atlikti veiksmų, o, atvirkščiai, nustatė privalomąjį reikalavimą dėl detaliojo plano. Teritorijų planavimo įstatyme 17 straipsnyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detaliojo plano organizatoriai yra žemės savininkai ir naudotojai. Savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą.

14. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, jog jis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo teisės normos, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškėjui užkirstų kelią kreiptis į atitinkamas valdžios įstaigas dėl reikalingų veiksmų ar dokumentų planuojamoms statyboms gauti.

15. Teismas nenustatė Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Netenkinęs reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti Specialiuosius reikalavimus.

16. Teismas nurodė, kad ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

III.

17. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, reikalaujančius bylą išspręsti teisingai, tuo teismas pažeidė standartą, jog teismo sprendimas turi būti teisingas ir teisėtas bei skaidrus ir pakankamai motyvuotas. Teismas taikė teisės normas, kurios yra nesusijusios su ginčo esme arba yra nebegaliojančios.

18.2. Aprašo 9¹ punkte nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai specialieji reikalavimai neišduodami. Atsakovas Sprendime atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus priežastį nurodė, kad neaiškios galiojančio Detaliojo plano reglamentų sąsajos, nes nėra pažymėtos ar susietos su konkrečiu sklypu, todėl nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, todėl siūlė inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir iš naujo nusistatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Kadangi atmetimo pagrindas nėra susijęs nei su vienu atvejų, nurodytų Aprašo 9¹ punkte, laikytina, kad statinių statyba toje teritorijoje galima tiek pagal teisės aktus, tiek pagal galiojantį Detalųjį planą. Atsakovas Sprendime tarsi teigia, jog Detalusis planas yra neaiškus, todėl jo galiojimas yra abejotinas. Teismas besąlygiškai pritarė atsakovo pozicijai, o pareiškėjai kategoriškai su tuo nesutinka.

18.3. Tiek iš atsakovo paaiškinimų, tiek iš pirmosios instancijos teismo teiginių neįmanoma suprasti, ar, jų nuomone, Detalusis planas yra galiojantis, ar ne. Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje neatsakė į esminį klausimą, t. y. nepasisakė dėl Detaliojo plano galiojimo, todėl susidarė įspūdis, kad teismas pripažįsta, jog Detalusis planas lyg ir galiojantis, tačiau jį vis vien reikia koreguoti ir tai turi daryti ne atsakovas, o pareiškėjas. Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad Detalusis planas yra galiojantis, pareiškėjas tam pritaria, byloje nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę.

18.4. Palyginus Detaliojo plano grafinius sprendinius (žr. 1 pav.) su tekste (žr. 2 pav.) esančiais sutartinių ženklų paaiškinimais, matyti, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas (pobūdis) nekeičiami ir paliekami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą matyti, kad pareiškėjo Žemės sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl Detaliojo plano sprendiniai aiškintini kaip nekeičiantys esamos žemės naudojimo paskirties ir būdo, o tai reiškia, jog Žemės sklypas yra skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nieko nepasisakydamas dėl šių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.

18.5. Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo lentelės 16 eilutės matyti, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodyti būtent tokie statiniai ir būtent vienbučių statinių statybai buvo prašoma išduoti specialiuosius reikalavimus, todėl bent vieno tokio pastato statybai atsakovas privalėjo išduoti Specialiuosius reikalavimus, o ne nurodyti, kad reikia keisti Detaliojo plano sprendinius.

18.6. Pagal teismų praktiką bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami nuosavybės turėtojo naudai. Jeigu Detaliajame plane nėra aiškaus ribojimo Žemės sklype statyti keturių vienbučių gyvenamųjų namų, tai tokių ribojimų atsakovas neturėtų išsigalvoti, nes bet kuriuo atveju būtų sunku pagrįsti savo sprendimo teisėtumą, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju čia viešojo intereso nėra. Teismas kilusius tam tikrus neaiškumus su Detaliojo plano sprendiniais dėl pareiškėjo nuosavybės ribojimo turėjo spręsti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika ir byloje atsakyti į klausimus, ar apribojimai pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype statyti keturis vienbučius gyvenamus namus nagrinėjamu atveju yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus. Jei teismas ir būtų nustatęs, kad minėtu aspektu tokie pareiškėjo nuosavybės ribojimai būtini, turėjo spręsti, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, paisė proporcingumo principo, tačiau teismas šiuo aspektu apskritai nieko nepasisakė, o tai rodo, jog teismas atliko savo pareigas labai formaliai, nesiekdamas teisingai išspręsti ginčą ir apginti Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų saugomą vertybę (teisę į nuosavybę).

18.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Detalusis planas buvo patvirtintas 2000 metais, todėl analizuojant jį, teisinį žemės sklypo reguliavimą bei jį keitusius aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius dokumentus darytina išvada, kad turimos informacijos apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepakanka ir esami duomenys nėra išsamūs, kad būtų galima atlikti pareiškėjo pageidaujamus statybos veiksmus žemės sklype ir pradėti naujus statybos darbus, t. y. nugriauti ūkinį pastatą su priklausiniais ir vietoje jo pasistatyti keturis dvibučius namus – gyvenamuosius pastatus, ir poilsio patalpas prie jų. Teismas, darydamas tokią išvadą, ignoravo skunde nurodytas aplinkybes, jog RSN nebegalioja, tačiau galioja jį pakeitęs teisės aktas, numatantis vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams užstatymo ir kitus normatyvus, tai STR 2.02.09:2005, kuris taikomas tiesiogiai ir tiek, kiek detaliuosiuose planuose nėra apibrėžtas ir neaiškiai apibrėžtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos reglamentas. Teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nieko nepasisakė.

18.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš topografinių ženklų bei grafinio žemės sklypo atvaizdavimo brėžiniuose sudėtinga įvertinti ir nustatyti pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo būdą, taip kaip jį reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir specialieji architektūros reikalavimai. Pareiškėjas pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymas, o tuo labiau specialieji architektūros reikalavimai, išduoti savivaldybės specialisto, nereguliuoja nei žemės sklypų naudojimo paskirties, nei būdo, ir jau vien tokios teismo išvados rodo, kad teismas nesuprato nei ginčo esmės, nei ginčo teisinio reguliavimo. Teismas galėjo pasivadovauti prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022, t. y. kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į esamą mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, jog Detalusis planas nekeičia nei šio Žemės sklypo naudojimo paskirties, nei būdo, todėl jo būdas yra ne sodybinio užstatymo, o vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų teritorijos.

18.9. Teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog pareiškėjas nepaneigė fakto, nepateikė įrodymų, kad Detaliojo plano dokumentai yra aiškūs ir neginčytini, kad būtų galima pradėti jo planuojamas statybas. Pareiškėjas pažymi, kad būtent atsakovas, priėmęs Sprendimą, ribojantį pareiškėjo nuosavybės teises, turėjo pagrįsti, kad Detaliojo plano sprendiniai yra neaiškūs, kad jais vadovautis negalima. Be to, turėjo pagrįsti, kodėl, būdamas Detaliojo plano organizatorius ir asmuo, kuris suderino bei patvirtino šį Detalųjį planą, nuo 2000 metų nesiėmė jokių priemonių, kad ištaisyti savo klaidas. Teisės aktai nenumato galimybės žemės savininkams ir naudotojams tapti kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų (tame tarpe ir detaliųjų planų) planavimo organizatoriams, o teismas vadovavosi labai senomis Teritorijų planavimo įstatymo redakcijomis, kai tokią teisę žemės sklypų savininkai ir naudotojai turėjo.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendime paminėjo RSN tuo aspektu, kad rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą pagal tuo metu galiojusį RSN sklype galima buvo statyti tik vieną gyvenamąjį namą su priklausiniai, t. y. lygiai taip pat kaip yra reglamentuota šiuo metu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalį žemės sklype, skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

20.2. Administracijos Sprendime yra nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kad reikalavimai neišduodami vadovaujantis Aprašo 9¹.2 punktu, nes statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatomas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; leidžiamasis pastatų aukštis; leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis; leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas; galimi užstatymo tipai, statinių statybos zona, riba ir linija. Pagal Detalųjį planą visi minėti sprendiniai yra neaiškūs, nes nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris Detaliojo plano lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui.

20.3. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad Reglamentų lentelė nėra grafiškai susieta su konkrečiais kvartale Nr. 10 pažymėtais sklypais (teritorijos dalimis), t. y. grafiškai nėra pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi, taip pat nėra konkretaus žymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas (G3, G2, Kl, R1.2, Rl.l) taikytinas konkrečiam žemės sklypui (teritorijos daliai). Teismai taip pat nustatė tokį patį prejudicinį faktą (žr. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Nr.eI3-4607-583/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 31 p.).

20.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam trukdoma naudotis nuosavybe. Esanti teisinė padėtis (status quo) nesikeičia ir niekas pareiškėjo teisių neriboja, bet, siekiant vykdyti naujas statybas, tai turi būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka ir skaidriai, nepažeidžiant ir nepabloginant trečiųjų asmenų teisių. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jam buvo tik pasiūlyta inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, kurio metu būtų nustatyti pareiškėjo teritorijos naudojimo reglamentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 244 punkte yra numatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo. Pasiūlymai dėl detaliojo plano keitimo ar koregavimo teikiami vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu.

20.5. Nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju Detaliajame plane kitaip nenustatyta, o Detaliojo plano sprendiniai ir rodikliai yra visiškai neaiškūs ir prieštaringi. Neginčytina, kad prieš 25 metus rengtam planui (planavimo pradžia 1996 m. gegužės 6 d.) trūksta aiškumo ir apibrėžtumo, todėl pareiškėjas turi teisę inicijuoti Detaliojo plano pakeitimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

21. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, atmetė skundo reikalavimus.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes, anot pareiškėjo, šis teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (žr. šios nutarties 18.4 punktą), kad bent vieno tokio pastato statybai atsakovas privalėjo išduoti specialiuosius reikalavimus (žr. šios nutarties 18.5 punktą). Pabrėžtina, kad reikalavimas turi būti konkretus, pareiškėjas Žemės sklype, kurio plotas yra 0,2000 ha, prašo įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti. Pabrėžtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalį žemės sklype, skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Todėl Administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti. Dėl tų pačių argumentų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Administracijos Sprendimo.

25. Visi kiti pareiškėjo argumentai nėra tokio reikšmingumo ir svarbos, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisingumu.

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.