- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1159-924/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24545-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- „LAIPTŲ STILIUS“
- Atsakovas
- N. J.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovės „LAIPTŲ STILIUS“, uždarosios akcinės bendrovės atstovui (direktoriui) Mariui Dūdai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „LAIPTŲ STILIUS“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo N. J. priešieškinį ieškovei „LAIPTŲ STILIUS“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sutarties kainos sumažinimo ir permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė „LAIPTŲ STILIUS“, uždaroji akcinė bendrovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. J. ieškovės naudai 2 259,04 Eur skolą, 356,93 Eur delspinigių, 289,62 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas N. J. priešieškiniu prašo sumažinti tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos 2014 m. birželio 28 d. sutarties kainą (sutarties 3.1 punktas) 1 180,00 Eur suma ir priteisti atsakovui iš ieškovės 658,68 Eur permoką, nes atliktų darbų trūkumų vertė viršija nesumokėtą (sulaikytą) 521,32 Eur sumą. Taip pat priešieškiniu jis prašo priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės „LAIPTŲ STILIUS“, uždarosios akcinės bendrovės atstovas dėl pareikšto ieškinio paaiškino, kad 2014-06-28 tarp šalių pasirašyta sutartis dėl laiptų pakopų gamybos, o dėl turėklų gamybos atskirai buvo suderinta su užsakovo (atsakovo) žmona E. J. ir užsakovo (atsakovo) dizainere I. V. žodžiu ir elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad avansinis mokėjimas (1448,10 Eur) buvo atliktas prieš pradedant darbus. Atsakovas turėjo atsiskaityti už pabaigtus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo bei sąskaitos - faktūros išrašymo datos. Pabaigus darbus užsakovas dingo, priėmimo - perdavimo akto nepasirašė, į telefono skambučius neatsiliepė. 2015 m. liepos 7 d. buvo elektroniniu paštu išsiųstas priėmimo - perdavimo aktas su prašymu atvykti jį pasirašyti nurodytu adresu. Akte buvo nurodyta, kad jei atsakovas per 7 kalendorines dienas neatvyks pasirašyti akto ir tokiu būdu priimti darbų (nors faktiškai darbai jau buvo įrengti pas atsakovą ir jais buvo naudojamasi), aktas bus pasirašytas ieškovo vienašališkai ir bus laikoma, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, o už juos atsakovas privalės atsiskaityti. Taip pat dar kartą buvo išsiųsti tie patys dokumentai N. J. jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) registruotu laišku. Atsakovas akto pasirašyti neatvyko.
Atsakovas N. J. su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, visų laiptų gamybos, įskaitant ir turėklų, kaina, darbų atlikimo terminai bei šalių atsakomybė buvo suderinta 2014 m. birželio 28 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad į šios sutarties kainą neįeina turėklų gamyba, atsakovui niekada nei žodžiu, nei raštu nebuvo užsiminta. Prie sutarties objekto (sutarties I dalis) yra įvardijama tik laiptų pakopos, tačiau ieškovė paaiškino, kad į šią sąvoką įeina ir turėklai, kadangi turėklai yra laiptų konstrukcijos dalis. Ieškovė neįrodė, kad turėklų gamyba buvo suderinta su užsakovo žmona E. J. ir užsakovo dizainere I. V. žodžiu ir elektroniniu paštu. Elektroniniuose laiškuose nėra užsiminta nei dėl turėklų gamybos kainos, nei dėl apmokėjimo už atliktus darbus ar darbų atlikimo terminų. Pati ieškovė nelaikė, jog tarp šalių buvo sudarytas atskiras susitarimas dėl turėklų gamybos, kadangi, jei taip būtų buvę, ieškovė būtų pateikusi atsakovui pasirašyti arba naują sutartį, arba papildomą susitarimą prie šalių sudarytos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytas atskiras rašytinis ar žodinis susitarimas dėl turėklų gamybos ir į tai, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai padidinti bene trimis kartais sutartimi sulygtą rangos darbų kainą, laikytina, kad šio ginčo objektas yra ne ieškovės ieškinyje nurodyta 3 707,14 Eur darbų atlikimo kaina, o šalių sutartimi sulygta kaina, t.y. 6 800,00 Lt (ekvivalentas eurais - 1 969,42 Eur). Kaip sutartinį avansą atsakovas ieškovei sumokėjo 3 000,00 Lt (ekvivalentas eurais - 868,86 Eur) sutarties pasirašymo momentu. Atsakovas teigė, kad ieškovė ilgą laiką visiškai nekontaktavo su atsakovu. Ieškovė sutartus darbus sutarties 4.1.2. punktu įsipareigojo atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., tačiau visiškai nepagrįstai rangos darbų atlikimo darbus užvilkino iki 2015 metų vasaros. Pažymėtina ir tai, kad, šiuo atveju, laikytina, kad atsakovas pagrįstai sumokėjo ieškovei tik už dalį atliktų rangos darbų, t. y. viso 5 000,00 Lt (ekvivalentas eurais - 1448,10 Eur), kadangi tokiu būdu atsakovas išsaugojo teisę pasinaudoti alternatyviu savo pažeistų teisių gynybos būdu - kainos mažinimu. Atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą pagrįstai bijodamas, kad pasirašius priėmimo - perdavimo aktą ir sumokėjus visą sutartimi sulygtą sumą, ieškovė dings taip ir neužbaigusi sulygtų rangos darbų (nepašalins nekokybiškai atlikto darbo defektų). Tokią išvadą atsakovui leido daryti tarp šalių susiklosčiusi praktika: ieškovė į skambučius atsakinėdavo tik periodiškai, o atsiliepusi žadėdavo, kad atvažiuos per ateinančią savaitę, tačiau ir vėl dingdavo, dėl to atsakovo paieškos ieškovės prasidėdavo vis iš naujo. Pabrėžtina, kad atsakovas ne kartą buvo paaiškinęs ieškovei, kad pasirašys priėmimo - perdavimo aktą iš karto po to, kai ieškovė pabaigs sulygtus darbus iki galo, t. y. kai ieškovė sutvarkys visus akivaizdžiai matomus atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovė piktybiškai iki šiol vengia tinkamai atlikti sutartimi sulygtą darbą. Dėl delspinigių šalys nesitarė, dėl ko atsakovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dar ir 356,93 Eur delspinigių yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ieškovo atliktų darbų kokybė iki šiol netenkina, kadangi ieškovas atsisako pataisyti atliktų nekokybiškų darbų trūkumus, neginčytina, kad prievolė mokėti atsakovui šiai dienai nėra atsiradusi. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur netesybų yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovas N. J. dėl pareikšto priešieškinio paaiškino, kad jis savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos teismo eksperto S. Z. 2016 m. balandžio 27 d. pateikta išvada, V. G. laiptų pakopų, esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), defektų nustatymo aktu, MB „SKIGA“ 2016 m. balandžio 29 d. gamybos ir darbų sąmata. Taip pat paaiškino, kad jis niekada asmeniškai nėra gavęs iš ieškovės nei 2015 m. liepos 9 d. rašto dėl darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, nei paties 2015 m. liepos 7 d. priėmimo - perdavimo akto. Ieškovė taip ir nepateikė teismui vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto. Ieškovė teismui pateikė tik 2015 m. liepos 9 d. raštą, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas vienašališkai, jeigu atsakovas neatvyks pasirašyti per nustatytą terminą darbų priėmimo – perdavimo akto. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties kaina, vadovaujantis sutarties 3.1 punktu, yra iš viso 6 800,00 Lt / 1 969,42 Eur, ir į tai, kad byloje nekyla ginčo, jog atsakovas jau yra ieškovei sumokėjęs 5 000,00 Lt / 1 448,00 Eur, atsakovas teismo prašo sumažinti šalių sutarties kainą 1 180,00 Eur suma bei priteisti iš atsakovo 658,68 Eur permoką, nes atliktų darbų trūkumų vertė viršija ieškovei nesumokėtą (sulaikytą) 521,32 Eur sumą.
Ieškovė „LAIPTŲ STILIUS“, uždaroji akcinė bendrovė su pareikštu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ji paaiškino, kad 2014 m. birželio 28 d. sutartimi šalys susitarė įrengti tik pakopas. Nurodė, kad atsakovas sumokėjo pagal šią sutartį 3 000,00 Lt. Daugiau jokių mokėjimų pagal šią sutartį nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad šių darbų etapai buvo du: pakopų gamyba ir pakopų montavimas. Atsakovo mokėjimai nebuvo išskirstyti pagal etapus, o buvo susitarta, kad už pakopų gamybą ir montavimą bus sumokama pirma įmoka 3 000,00 Lt pasirašius sutartį (ši suma ir buvo sumokėta), o 3 800,00 Lt bus sumokėta, kai bus atliktas darbas (ši suma iki šiol nesumokėta). Teigė, kad, kadangi ieškovas nebuvo pakviestas dalyvauti atliekant kokybės ekspertizę ir nebuvo pasitelkiamas abejoms šalims priimtinas specialistas, ieškovė nesutinka su ekspertų išvadomis, juo labiau, kad visi aprašyti trūkumai yra estetinio, o ne konstrukcinio pobūdžio. Paaiškino, kad atsakovas sumokėjo 2 000,00 Lt avansą už turėklų gamybą, nes reikėjo nupirkti stulpelius. Šie pinigai visiškai nesusiję su sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo sumokėti po mėnesio po sutarties Nr. 140628-5 sudarymo. Tuo metu jokie darbai pagal šią sutartį nebuvo pradėti ir tai negalėjo būti mokėjimas pagal jokius etapus. Tai buvo mokėjimas pagal žodinį susitarimą dėl turėklų įrengimo.
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014 m. birželio 28 d. ieškovė „LAIPTŲ STILIUS“, uždaroji akcinė bendrovė ir atsakovas N. J. sudarė rašytinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad: ieškovė įsipareigoja įrengti, t. y. atlikti laiptų pakopų gamybos ir montavimo darbus individualiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal su atsakovu suderintą eskizą (sutarties 1.1 punktas); pakopų įrengimo kaina (įskaitant ir medžiagas) – 1969,42 Eur (6 800,00 Lt) (sutarties 2.1 punktas); pasirašius sutartį, atsakovas ieškovei sumoka 868,86 Eur (3 000,00 Lt), o 1100,56 Eur (3 800,00 Lt) atsakovas sumoka ieškovei, kai darbas bus užbaigtas ir kokybė tenkins atsakovą (sutarties 3.1 punktas); ieškovė įsipareigoja atlikti darbus iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. (sutarties 4.1.2 punktas). Atsakovas 2014 m. birželio 27 d. sumokėjo ieškovei 868,86 Eur (3 000,00 Lt) (b. l. 26), o vėliau (maždaug po mėnesio po rašytinės sutarties pasirašymo) dar 579,24 Eur (2000 Lt).
Dėl šalių sutartinių santykių.
Byloje kilo ginčas dėl šalių sutarties sąlygų, t.y. ieškovės teigimu, 2014 m. birželio 28 d. sutartimi šalys susitarė įrengti tik laiptų pakopas, tuo tarpu atsakovas teigia, kad minėta sutartimi susitarta dėl visų laiptų gamybos, įskaitant ir turėklų, jų kainos bei darbų atlikimo terminų.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Užsakovas (atsakovas) yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo (individualiam namui skirti laiptų gamybos ir montavimo darbai) rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo šeimos buitinius poreikius, o rangovas (ieškovė) yra verslininkas – juridinis asmuo, kuris vykdo laiptų gamybos ir montavimo darbus (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju keliamas rangos darbų apmokėjimo klausimas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei – rangovui, ilgą laiką teikiančiai laiptų gamybos ir montavimo darbus, keliamos platesnio turinio pareigos. Visų pirma, ieškovė įrodinėdama šalių sutartinių santykių mastą (objektą) ir sutarties kainą, savo teiginių nepagrindė šalių sudarytu rašytiniu dokumentu, kuriame šalys būtų apibrėžusius savo santykius. Kaip matyti iš šalių pasirašytos 2014 m. birželio 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigojo įrengti, t. y. atlikti laiptų pakopų gamybos ir montavimo darbus už 1969,42 Eur (6800,00 Lt) sutarties kainą. Ieškovė jokių įrodymų, kad ši sutartis neapėmė laiptų turėklų gamybos bei montavimo nepateikė. Pažymėtina, kad rašytinę sutartį, kurią pasirašė atsakovas, ruošė pati ieškovė, ieškovės atstovas netgi negalėjo pasakyti būtent kada buvo pasiektas šalių žodinis susitarimas, kokia buvo šalių sutarta turėklų gamybos ir įrengimo kaina. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti vien tik už šiuos darbus 1737,72 Eur (6000 Lt), nors kaip pats patvirtino tokio šalių susitarimo nebuvo, tarp šalių suderinta kaina buvo – „ne mažiau kaip 5000 Lt“ bei sutiktų, kad ši suma iš atsakovo būtų priteista. Liudytoja E. J. (atsakovo sutuoktinė) patvirtino, kad tarp šalių rašytinis susitarimas buvo tiek dėl laiptų pakopų, tiek dėl jų turėklų gamybos bei montavimo, susitariant darbų kainą 1969,42 Eur (6 800,00 Lt).
Ieškovė įrodinėdama ieškinio reikalavimą į bylą pateikė elektroninio susirašinėjimo su atsakovo sutuoktine (liudytoja) laiškus, tačiau iš jų turinio taip pat nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo atskiras žodinis susitarimas dėl laiptų turėklų gamybos bei montavimo, jų kainos, ar kitų su tuo susijusių sutarties sąlygų, juolab, kad elektroninis susirašinėjimas vyko tuoj pat po rašytinės sutarties pasirašymo. Taigi minėti ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Antra, vartojimo rangos sutartyse (susitarimuose) negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo (užsakovo) padėtį. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė apie kitus (ne rašytinėje sutartyje nurodytus) žodinius šalių susitarimus dėl laiptų turėklų gamybos ir montavimo. Be to, pačios ieškovės, kaip verslininkės, neaktyvūs veiksmai, siekiant pasirašyti rašytinį susitarimą dėl visų šalių susitarimų, įvertinant bonus pater familias standartą (protingo, rūpestingo asmens) kelia abejonių dėl ieškovės ieškinyje nurodytų teiginių.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Teismo vertinimu, pagal byloje esančių įrodymų visetą, yra pagrindas spręsti, kad pagal 2014 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytą rašytinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, kad: ieškovė atliks ne tik laiptų pakopų gamybos ir montavimo darbus, bet ir laiptų turėklų, už 1969,42 Eur (6800,00 Lt) sutarties kainą (CPK 178 str., 185 str.).
Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas ieškovei pagal šalių sudarytus susitarimus yra sumokėjęs iš viso 1448,10 Eur (5000 Lt). Nors ieškovė teigia, kad 579,24 Eur (2000 Lt) buvo sumokėti pagal šalių žodinį susitarimą dėl turėklų gamybos ir montavimo, o ne pagal pasirašytą rašytinį susitarimą, kaip jau buvo minėta anksčiau, tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.
Dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų.
Atsakovas sutinka, kad pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovei nesumokėjo 521,32 Eur (1800 Lt). Atsakovo teigimu, ieškovei sumokėjo tik už dalį atliktų darbų, nes dalis ieškovės atliktų darbų yra nekokybiški, gamybos defektų šalinimo sąmata yra 1180 Eur. Todėl, atsakovo teigimu, nesumokėdamas dalies šalių sutartos darbų kainos, išsaugojo teisę pasinaudoti alternatyviu savo pažeistų teisių gynimo būdu – kainos mažinimu. Atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos 2014 m. birželio 28 d. sutarties kainą (sutarties 3.1 punktas) 1 180,00 Eur suma ir priteisti atsakovui iš ieškovės 658,68 Eur permoką, nes atliktų darbų trūkumų vertė viršija nesumokėtą (sulaikytą) 521,32 Eur sumą.
Ieškovė su priešieškinio reikalavimu nesutinka bei prašo jį atmesti. Ieškovės atstovo teigimu, pabaigus darbus (2015-06-01), užsakovas su juo visiškai nebendravo, į telefono skambučius neatsiliepė, perdavimo-priėmimo akto nepasirašė. Atsakovo teigimu, buvo priešingai, t.y. būtent ieškovės atstovas ilgą laiką visiškai nekontaktavo su atsakovu. Šias atsakovo aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojas V. P., kuris atsakovo prašymu kontroliavo užsakytų darbų vykdymo procesą, o ypač liudytoja E. J. (atsakovo sutuoktinė).
CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ieškovė 2015-07-07 surašė priėmimo-perdavimo aktą, bei jį elektroniniu paštu išsiuntė atsakovo sutuoktinei, taip pat minėtas aktas buvo išsiųstas registruotu paštu (adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovas akto nepasirašė, aktas nebuvo pasirašytas ir ieškovo vienašališkai. Atsakovas nurodo, kad registruotu paštu siųsto akto negavo, o jo sutuoktinei, kuri nėra sutarties šalis, elektroniniu paštu siųstas aktas negali būti laikomas tinkamu įteikimu. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė dėl laiptų gamybos nuolat elektroniniu paštu bendravo su atsakovo sutuoktine, t.y. ji dalyvavo darbų užsakymo bei vykdymo procese, juolab atsakovas neneigia, kad jam buvo žinoma apie elektroniniu paštu atsiųstą priėmimo-perdavimo aktą. Be to, atsakovas teigia, kad jis atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą vien dėl to, kad jo netenkino kokybė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, užsakovas be išlygų ar su išlygomis pagal įstatymą privalo priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Kadangi iki šiol nei vienos iš šalių nėra pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, abi šalys pažeidė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias atliktų darbų priėmimą. Formaliai nei ieškovė gali reikalauti atsiskaitymo, nei atsakovas turi teisę reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų defektų, kadangi tai siejama su darbų priėmimo-perdavimo pasirašymo momentu. Tačiau teismas privalo išspręsti ginčą, priešingu atveju bus pažeisti abiejų šalių interesai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal šalių susitarimą (Sutarties 3.2 p.), jeigu kokybė užsakovo netenkina, vykdytojas privalo pašalinti trūkumus. Ieškovė neneigia savo pareigos pašalinti darbų trūkumus, tačiau, ieškovės teigimu, apie darbų trūkumus (apie kelias dėmes ant laiptų pakopų) sužinojo tik iškėlus bylą teisme, o apie kitus trūkumus tik iš pateikto priešieškinio. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas atsisakydamas priimti užsakytus darbus aiškiai ir tinkamai neišreiškė visų pretenzijų dėl atiliktų darbų trūkumų, t.y., ieškovei galėjo būti neaišku būtent kokius darbų trūkumus ji turėtų pašalinti. Liudytojas V. P. nurodė iš esmės tik du trūkumus, kuriuos nurodė ieškovui pašalinti, t.y. ant pakopos buvo dėmė, o ant priešpakopio – įbrėžimas. Atsakovas netgi atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs tik vieną trūkumą – ant viršutinio laipto esančią dėmę (popierinės bylos kopijos 18 b.l.), 2016-03-15 teismo posėdžio metu nurodė daugiau trūkumų (daugiau dėmių, nesueina grindjuostės kampas (popierinės bylos kopijos 13-14 b.l.)), ir tik 2016-04-29 priešieškinyje nurodė visus darbų kokybės trūkumus (popierinės bylos kopijos 72-76 b.l.).
Kaip matyti iš kartu su priešieškiniu pateikto 2016-04-27 ekspertizės akto (šis aktas teismo vertinamas kaip ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes teismo ekspertizė nebuvo paskirta), 2016-04-29 darbų sąmatos, ieškovės atlikti darbai turi defektų. To iš esmės neginčijo ir pats ieškovės atstovas. Akcentuotina, kad nors ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu sutiko ištaisyti atsakovo nurodytus trūkumus, tačiau to per protingą terminą nepadarė, nurodydamas, kad tai galėtų padaryti tik kitų metų (2017 m.) sausio mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad jei ieškovės ketinimai ištaisyti darbų trūkumus būtų rimti ir geranoriški, jis turėjo pakankamai laiko tai padaryti bylos nagrinėjimo metu, nes apie kaip kuriuos darbo trūkumus atsakovas jau buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį (2015-12-21), o 2016-04-29 priešieškinyje atsakovas aiškiai įvardijo konkrečius trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2014 m. birželio 28 d. sutartį šalys susitarė, kad galutinis atsiskaitymas su rangovu bus vykdomas, kai darbas bus užbaigtas ir kokybė tenkins užsakovą (Sutarties 3.1. p.). Akivaizdu, kad ieškovės atliktų darbų kokybė atsakovo netenkina, atsakovo nurodyti darbų trūkumai nėra pašalinti iki šiol.
Šalių pasirašytos Sutarties 3.3. punkte numatyta, kad nesutarimus dėl kokybės spręsti, gali būti pasitelkiamas licencijuotas statybų ekspertas arba abiems šalims priimtinas specialistas, o Sutarties 4.1.3. punktu vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl savo kaltės padarytus darbo trūkumus, arba kompensuoti dėl to patirtus materialinius nuostolius, penkių metų laikotarpyje po laiptų įrengimo. Šalių susitarimo dėl pretenzijų pateikimo tvarkos ir terminų minėtoje sutartyje nėra. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyti trys galimybės užsakovui reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Sutarties 4.1.3. punkte numatyti du galimi variantai, t.y. reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (kompensuoti patirtus materialinius nuostolius). Atsakovas priešieškiniu, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo 2016-04-29 darbų defektų šalinimo sąmatoje nurodyta suma (1180 Eur) sumažinti darbų kainą.
Kaip jau buvo minėta, atsakovas, nors ir buvo pareiškęs priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo, bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad ieškovė per protingą terminą pašalintų nurodytus darbų trūkumus, tačiau ieškovė to nepadarė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, nesutikdamas mokėti likusią sumą, turi teisę įgyvendinti jam kaip vartotojui suteiktą teisę sumažinti dėl netinkamai atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad teismui atmetus priešieškinį vien dėl to, kad atsakovas priešieškiniu pirmiausiai nereikalavo ieškovės pašalinti trūkumus per protingą terminą, įvertinus bylos eigą, būtų pažeisti abiejų šalių interesai, galimai kiltų kiti teisminiai ginčai dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, pačių trūkumų nustatymo bei jų pašalinimo rezultato.
Teismui pateikta Darbų sąmata, kurioje numatyta, kad laiptų gamybos defektų šalinimas kainuotų 1180 Eur (b. l. 96), t.y. laiptų šoninės apdailos demontavimas-restauravimas-sumontavimas – 200 Eur; tvorelės demontavimo-sumontavimo darbai 400 Eur; grindjuostės pagaminimas, montavimo darbai – 200 Eur; 3 pakopų demontavimas-restauravimas-sumontavimas 300 Eur; medžiagos - 80 Eur. Ieškovė nors iš esmės ir pripažino savo darbų trūkumus, juolab, kad nepateikė jokių atsakovo aplinkybes paneigiančių įrodymų, tačiau nesutiko, kad nurodytų trūkumų šalinimas kainuotų - 1180 Eur. Turint omenyje, kad visų atsakovo užsakytų darbų kaina 1969,42 Eur (6 800,00 Lt), vien tik dėl 2016-04-27 ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo pateikta sąmata, teismo vertinimu, yra per didelė bei nepagrįsta. Teismo vertinimu, į sąmatą be pagrindo įtraukta darbų kaina dėl grindjuostės pagaminimo ir montavimo (200 Eur), kai tuo tarpu ekspertizės akte nurodytas trūkumas „netinkamai ir nekokybiškai pritvirtintas (priklijuotas) prie sienos medinis laiptų apdailos elementas (grindjuostė)“. Teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad gali būti priklijuota ta pati grindjuostė, užtepant daugiau klijų, o medžiagos šiems darbams į darbų sąmatą yra įskaičiuotos. Taip pat teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad nėra pagrindo spręsti, jog būtina demontuoti laiptų konstrukcinius elementus (laiptų šoninę apdailą, tvorelę, laiptų pakopas) vien dėl to, kad būtų pašalintos dėmės nuo laiptų pakopų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad laiptų gamybos defektų šalinimas kainuotų 1180 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas sąmatoje nurodytų nuostolių nėra patyręs, nes ieškovės atliktų darbų trūkumų savo iniciatyva nešalino, o iš karto pateikė priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo bei permokos priteisimo, tuo iš esmės prašydamas taip pat atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kiek galėtų kainuoti atliktų darbų trūkumų šalinimas. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad tokios išlaidos būtų „minimalios“, tačiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kai šalys tarėsi dėl trūkumų pašalinimo terminų, ieškovės atstovas nurodė, kad iki šių metų pabaigos dėl turimų kitų darbų to padaryti nesuspės. Kas rodo, jog atsakovo nurodytų trūkumų šalinimui reikalingos didesnės nei jo nurodytos minimalios darbo sąnaudos, jau nekalbant apie tam reikalingus specialistus, įrangą (įrankius) bei medžiagas.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos eigą, bylos šalių elgesį viena kitos atžvilgiu, bei vadovaudamasis teisingumo protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti darbų kainą 521,32 Eur, t.y. suma kuri nėra iki šiol atsakovo sumokėta ieškovei pagal 2014 m. birželio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovės ieškinį dėl 2259,04 Eur už atliktus darbus priteisimo atmesti.
Dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 356,93 Eur delspinigių. Kadangi susitarimas dėl delspinigių (netesybų) turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), o tokio susitarimo šalys nagrinėjamu atveju nebuvo sudarę, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat, Sutarties 5.9 punkto pagrindu, prašo iš atsakovės priteisti 289,62 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 5.9 punktu susitarė, kad šalis, norėdama vienašališkai be priežasties nutraukti sutartį, privalo kitai šaliai sumokėti 289,62 Eur (1000 Lt) netesybų (baudą). Tačiau nagrinėjamu atveju, 2014 m. birželio 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti bei jos nesiekiama nutraukti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo.
Be to, pagal šalių susitarimą (Sutarties 3.1 p.) atsakovas pareigą galutinai atsisakyti turėjo tik tada, kai darbas bus užbaigtas ir užsakovą tenkins kokybė. Todėl, atsakovo netenkinus ieškovės atliktų darbų kokybė, jam nebuvo kilusi ir pareiga pagal 2014 m. birželio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti likusius 521,32 Eur (1800 Lt). Taip pat pagal byloje esančius įrodymus bei teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.210 str.). Esant nurodytoms aplinkybės, abiejų bylos šalių reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal byloje pateiktus dokumentus sudaro: 65 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų: 20 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 200 Eur išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Priešieškiniu buvo reikalaujama sutarties kainą sumažinti 1180 Eur suma, priešieškinį patenkinus iš dalies, kaina buvo sumažinta 521,32 Eur suma, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 44 procentai priešieškinio reikalavimų. Kadangi atsakovas patyrė 1120 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, atsakovui iš ieškovės priteistina 492,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti tarp ieškovės „LAIPTŲ STILIUS“, uždarosios akcinės bendrovės ir atsakovo N. J. 2014 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kainą 521,32 Eur suma, ir laikyti, kad atsakovas pagal šią sutartį su ieškove yra atsiskaitęs visiškai.
Priteisti iš ieškovės „LAIPTŲ STILIUS“, uždarosios akcinės bendrovės atsakovui Nidui naudai 492,80 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.