Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1799-414/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01878-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 12.4; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS

2016 m. sausio 4 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų J. V. ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant R. M. atstovui advokatui V. M., Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovei J. L., Kauno miesto savivaldybės atstovei S. K., S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo įrašyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodantys, kad 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. M.; panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 sprendimą Nr. cspr-170 Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Atstovas paaiškino, kad pareiškėjas R. M. yra pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kuriam priklauso 12/125 dalys pastato. Nurodytas pasato dalis pareiškėjas įsigijo 2011-08-24 dovanojimo sutartimi Nr. 2849 ir 2013-10-28 dovanojimo sutartimi Nr. 3240 iš ankstesnių savininkių R. K. ir S. Š.. Tai patvirtina 2013-11-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris buvo padarytas iš karto po 2013-10-28 dovanojimo sutarties Nr. 3240 įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Kitas pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas, kuriam priklauso likusios 904/1000 dalys pastato, yra Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė į 904/1000 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriuo 904/1000 pastato dalys pripažintos bešeimininkiu turtu ir perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Teritorinis registro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 33 straipsniu ir S. M. prašymu, priėmė 2014-05-16 sprendimą, įrašyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodančius, kad 15/1000 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M., nes 1993-03-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-1354 S. M. yra įgijęs nuosavybės teises į 0,015 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kurio faktinė buvimo vieta remiantis archyvinių nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylų duomenimis yra (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad esant nekilnojamojo turto registre įregistruotam Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimui, kuriuo pripažinta, kad ta pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis (904/1000), į kurią iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo įregistruotos niekieno nuosavybės teisės yra bešeimininkė ir perduota pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, jokie ankstesni dokumentai, kurie nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešinti iki teismo sprendimo priėmimo, nevertinant jų turinio teisingumo, negali būti trečiojo suinteresuoto asmens S. M. nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu. Mano, kad S. M., siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teisę į 15/1000 dalių ginčo pastato, visų pirma, turėtų šioje dalyje nuginčyti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-18 sprendimą dėl 904/1000 pastato-sandėlio dalies pripažinimo bešeimininkiu turtu ir nuosavybės teisės perdavimo Kauno miesto savivaldybei. Tai įmanoma padaryti tik atnaujinus procesą minimoje civilinėje byloje. Remdamasis nurodytais argumentais, mano, jog registro duomenų patikslinimas, padarytas atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014-05-16 sprendimu, pažeidžia teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų teisėtus interesus ir įsiteisėjusio teismo sprendimo galią, todėl turi būti panaikintas.

Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad nuosavybės teisė į 15/1000 dalių sandėlio S. M. vardu buvo įregistruota 2014-05-16, gavus 2014-05-14 S. M. prašymą paaiškinti, kokiu pagrindu buvo išregistruotos jo nuosavybės teisės į ūkini pastatą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant minėtą prašymą buvo nustatyta, kad 1993-03-19 pirkimo - pardavimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. įsigyto 0,015 dalių medinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys užfiksuoti kitoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta 1993-03-19 pirkimo -pardavimo sutartyje reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties 2000-11-13 perrašant buto Nr. 6 ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), duomenis į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, adresu (duomenys neskelbtini), nesant nustatytų ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas buto Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte tik įrašė informaciją apie S. M. įgytas 0,015 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Patikslinus registro duomenis, t.y. įrašius S. M. nuosavybės teises į 0,015 dalių sandėlio, atsakovas 2014-05-20 raštu Nr. (3.1.6)KAS-1225 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti prašymą/sutikimą dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių Sandėlio dalių sumažinimo, nes patikslinus įrašus Nekilnojamojo turto registre, visų sandėlio bendraturčių nuosavybės teisių į sandėlį dalių suma viršija vienetą, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius 2014-06-06 raštu Nr. 60-2-660 informavo, kad Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl nuosavybės teisės dalių į minėtą pastatą sumažinimo. Pažymėjo, jog 2015-07-28 buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas panaikinti S. M. nuosavybės teisės Įregistravimą į 15/1000 dalių, todėl šis pareiškėjo atstovo prašymas nagrinėjimui pagal kompetenciją buvo persiųstas Centriniam registratoriui, kuris 2015-08-24 sprendimu Nr. csprl-170 paliko galioti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, nurodančius, kad 15/1000 dalių sandėlio nuosavybės teise priklauso S. M.. Pabrėžė, kad pareiškėjas, 2015-07-28 prašyme vadovaudamasis Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, prašė panaikinti S. M. nuosavybės teisės įregistravimą į 15/1000 dalių sandėlio, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad priimant ginčijamą 2014-05-16 sprendimą buvo padaryta techninė klaida ar, kad registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Kauno miesto savivaldybės atstovė prašė skundą tenkinti. Ji paaiškino, kad pastatas-sandėlis (duomenys neskelbtini) (buvęs žymėjimas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui ir Kauno miesto savivaldybei. Nuosavybės teisės įgijimo į pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindai buvo dovanojimo sutartys ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10940-528/2008. Šiuose dokumentuose nurodytos kiekvienam priklausančios pastato dalys, kurių suma lygi 1 (vienetui), tai patvirtina, kad minėtiems bendraturčiams priklauso visas pastatas. Be to, iš Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant 904/1000 pastato-sandėlio dalių pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimą buvo nustatyta, jog šio pastato 96/1000 dalys tuo metu nuosavybės teise priklausė dviem fiziniams asmenims - 19/1000 dalių R. K., 77/1000 dalys – S. Š., o apie likusių 904/1000 dalių savininkus duomenys nekilnojamojo turto registrui nepateikti. Todėl 904/1000 dalys pastato pripažintos bešeimininkiu turtu ir nuosavybės teise perduotos Kauno miesto savivaldybei. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant minėtą 2008 m. bylą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, Kauno miesto savivaldybė atliko visus būtinus veiksmus ir procedūras, kad išsiaiškintų visus galimus siekiamo pripažinti bešeimininkiu turto savininkus. Tame tarpe kreipėsi į atsakovą, kuris 2006-10-17 raštu Nr. 1686429 informavo, kad dokumentai dėl 904/1000 minėto pastato dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nepateikti. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2006-09-18 raštu Nr. 09-1-00616-06 taip pat informavo Kauno miesto savivaldybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 96/1000 priklauso privatiems asmenims, o 904/1000 yra bešeimininkės. Įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-10940-528/2008, atsakovas įregistravo 904/1000 sandėlio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise. Įrašas galioja nuo 2009-01-07. Registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Tačiau 2014-05-20 raštu (3.1.6) KAS-1225 atsakovas informavo, kad Nekilnojamojo turto registre fiziniam asmeniui įregistravo 15/1000 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu išaiškėjusiems faktams ir prejudiciniams teismo sprendimu nustatytiems faktams bei pažeidžia kitų turto bendraturčių teises. Pabrėžė, kad atsakovas anksčiau įvykdęs teismo sprendimą, kuriame aiškiai konstatuotos pastato dalys, šiai dienai, priešingai teismo sprendimui, įregistruodamas dar vieną ginčo objekto bendraturtį, pažeidžia minėtas teisės normas, nes nesilaikydamas galiojančiu teismo sprendimu nustatytų ginčo objekto dalių, įregistravo papildomą dalį trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip padidindamas ginčo objektą iki 1.015 dalių, kas prieštarauja elementariai logikai.

S. M. prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad yra įsigijęs nuosavybės teises į 0,015 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurio faktinė buvimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

Skundas tenkintinas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kuriam priklauso 12/125 dalys pastato. Nurodytas pasato dalis pareiškėjas įsigijo 2011-08-24 dovanojimo sutartimi Nr. 2849 ir 2013-10-28 dovanojimo sutartimi Nr. 3240 iš ankstesnių savininkių R. K. ir S. Š. (b.l. 4-13). Tai patvirtina 2013-11-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris buvo padarytas iš karto po 2013-10-28 dovanojimo sutarties Nr. 3240 įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Kitas pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas, kuriam priklauso likusios 904/1000 dalys pastato, yra Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė į 904/1000 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriuo 904/1000 pastato dalys pripažintos bešeimininkiu turtu ir perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko dabartinių įrašų matyti, kad teritorinis registro tvarkytojas, vadovaudamasis Registro įstatymo 33 straipsniu ir S. M. 2014-05-14 prašymu, priėmė 2014-05-16 sprendimą, įrašyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodančius, kad 15/1000 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M., nes 1993-03-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-1354 S. M. yra įgijęs nuosavybės teises į 0,015 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, atsakovas įregistruodamas dar vieną ginčo objekto bendraturtį, t.y. S. M., o Centrinis registratorius 2015-08-24 sprendimu Nr. csprl-170 palikdamas galioti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis padidino ginčo objektą iki 1.015 dalių.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014-05-16 nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimo, kuriuo nurodyta, kad 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. M., teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad remiantis 1993-03-19 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3-1354 S. M. nusipirko dviejų kambarių butą Nr. 6 ir 0,015 dalių medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 1993-03-19 Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo atlikta nurodyto nekilnojamojo turto teisinė registracija. 2000-11-13 perrašant buto Nr. 6 ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto kadastro dokumentų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nesant nustatytų ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų, įrašas apie tai, kad S. M. priklauso 0,015 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) buvo atliktas privatizuoto buto Nr. 6, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais nustatyta, kad nagrinėjant S. M. 215-05-14 prašymą dėl daiktinių teisių į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) išregistravimo, nors nuo 2000-11-13 duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registrą informacija nebuvo nei keista, nei panaikinta, paaiškėjo, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nustatyti kitoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tokia išvada buvo padaryta iš archyvinių nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylų duomenų. Tuo remiantis atsakovas ir Centrinis registratorius sprendė, kad 1993-03-19 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3-1354 S. M. yra įgijęs nuosavybės teises į 0,015 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurio faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatomis atsirado pagrindas patikslinti registro įrašus.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2015-07-28 buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas panaikinti S. M. nuosavybės teisės įregistravimą į 15/1000 dalių, todėl šis pareiškėjo atstovo prašymas nagrinėjimui pagal kompetenciją buvo persiųstas Centriniam registratoriui, kuris 2015-08-24 sprendimu Nr. csprl-170 paliko galioti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, nurodančius, kad 15/1000 dalių sandėlio nuosavybės teise priklauso S. M.. Centrinis registratorius rėmėsi tuo, kad nepateikta jokių įrodymų, kad priimant ginčijamą 2014-05-16 sprendimą buvo padaryta techninė klaida ar, kad registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Registro įstatymas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 str.).

Registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų; techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Pagal šias Registro įstatymo nuostatas, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad 2014-05-16 nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas buvo atliktas dėl to, kad nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys neatitiko registravimui pateiktų dokumentų. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas buvo atliktas 2014-05-16, tačiau įrašo galiojimas nurodytas nuo 1993-03-19.

Esminis klausimas byloje yra tai, ar 1993 -03-19 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-1354, kuria S. M. nusipirko dviejų kambarių butą Nr. 6 ir 0,015 dalių medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) mieste galėjo būti pagrindas padaryti 2014-05-16 nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimą, kuriuo nurodyta, kad 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. M..

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems nekilnojamojo turto registro duomenims nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti, o Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos.

Kadangi S. M. nuosavybės teisė į 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota (padarytas nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas) 1993-03-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-1354 pagrindu, kurioje nėra duomenų apie 0,015 dalių medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalų numerį, skirtingi ūkinio pastato adresai, yra pagrindas konstatuoti, jog padarytas nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo patikslinti. Pabrėžtina, jog būtent 2014-05-16 nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas paneigė įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10940-528/2008 nustatytus faktus, padidino ginčo objektą iki 1.015 dalių ir padidino bendrasavininkų skaičių.

Minėta, jog pagrindo padaryti 2014-05-16 nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimą nebuvo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2014-05-16 sprendimu nepagrįstai registre padarė įrašą, kuriuo kuriuo nurodyta, kad 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. M.. Tiek Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014-05-16 sprendimas, tiek Centrinio registratoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 sprendimas Nr. cspr-170, kuriuo patvirtintas atsakovo sprendimo teisėtumas, laikytini neteisėtais ir naikintini.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo įrašyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodantys, kad 15/1000 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. M..

Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 sprendimą Nr. cspr-170 Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.