Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės (toliau –Institucija) tyrėjas 2013-05-21 surašė P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: dvi keptuves 98 Lt. vertės, tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 50 straipsnyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-06-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino Institucijai. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nustatyti esminiai trūkumai, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats pašalinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimas naikinamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs Institucijos skundo motyvus nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad teismui pateikta bylos medžiaga turi akivaizdžių trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik formalių, neesminių bylos medžiagos trūkumų buvimas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.

LR ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista aiškiai, protokole nurodytos aplinkybės paremtos kitais rašytiniais duomenimis: pardavėjos-kasininkės paaiškinimu (prašymu) bei aktu dėl pavogtų daiktų vertės, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens adresas nelaikytinas esminiu trūkumu, kadangi P. K. savo paaiškinime Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui savo adresą nurodė – (duomenys neskelbtini). Visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo pateikta apylinkės teismui, o tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog P. K. nurodytu adresu negyvena, taip pat nėra pagrindas bylą grąžinto protokolą surašiusiai Institucijai.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą institucijai motyvuoja tuo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas pagal LR ATPK 50 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, vadovaujantis LR ATPK 272 straipsniu, yra būtinas, todėl nesant galimybės nustatyti jo gyvenamąją vietą ir iškviesti į posėdį byla turi būti grąžinama Institucijai, surašiusiai protokolą. LR ATPK 272 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad nagrinėjant LR ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio 3 dalyje, 186¹ , 186² , 186⁴ , 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas būtinas, yra bendra norma. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas išvengti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia galėtų išvengti administracinės atsakomybės vengdamas atvykti į teismą ar pasislėpdamas, numatė išimtį iš bendrosios taisyklės nurodydamas, kad jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paaiškėjus, kad P. K. nurodytu adresu negyvena, teismas priėmė nutartį jį atvesdinti, tačiau iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo matyti, jog nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini) esančių nakvynės namų, P. K. ten nebegyvena, o kita jo gyvenamoji ar buvimo vieta nežinoma, dėl ko atvesdinti P. K. į posėdį nėra galimybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išnaudojęs visas LR ATPK 272 straipsnyje numatytas priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surasti, esant aiškioms administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėms ir pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neginčijant savo kaltės, turėjo teisę pasinaudoti LR ATPK 272 straipsnyje įtvirtinta išimtimi iš bendrosios taisyklės ir bylą išnagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju teismas, grąžindamas bylą protokolą surašiusiai Institucijai, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimą P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.