- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-464-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00236-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Laisvydas Zederštremas Civilinė byla Nr. 2S-464-267/2013 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00236-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
N U T ARTIS
2013 m. birželio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. prašymą suinteresuotam asmeniui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su prašymu suinteresuotam asmeniui V. V., prašydamas nustatyti nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskeltini), nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, pakeičiant 2012 m. sausio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškėjas, įvertinęs paaiškėjusias dukters nepriežiūros aplinkybes, į vaiko motinos elgesį – nenorą perduoti vaiką teismo nustatyta tvarka bendravimui su tėvu, dėl to atliekamą net ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su juo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – tam, kad nedelsiant pats galėtų pasirūpinti dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013-03-27 nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas nurodė, kad tiek iš prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų duomenų, tiek ir iš visos bylos medžiagos darytina išvada, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl vaiko nepriežiūros ar nesaugių vaiko gyvenimo sąlygų, o tuo pačiu, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti mergaitės teisės ir teisėti interesai. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjas E. V. neįrodė būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko būtų pagrindas nedelsiant vaiką apgyvendinti pas mergaitės tėvą – pareiškėją E. V., o iš pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo manyti, kad nepilnametės G. V. mama V. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje negalės užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų ar mergaitei kils kokios nors grėsmės jos interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-03-27 nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas, 2013-03-06 parsivežęs dukrą į namus, pamatė, jog dukra neprižiūrėta, nemaudyta, nenukarpytais nagais, purvinomis panagėmis, nešvariomis ausimis, seniai neskalbtais apatiniais ir viršutiniais rūbeliais. Kad V. V. nesudaro dukrai normalių vystymosi sąlygų patvirtina ir tai, kad ji ignoruoja gydytojų rekomendacijas su dukra lankytis pas logopedą. V. V. su dukra apsigyvenus V. V. tėvų namuose, dukra yra visiškai izoliuota nuo tėvo, nuo brolių ir sesers, nuo senelių iš tėvo pusės, neturi galimybių bendrauti su bendraamžiais. Mano, kad V. V. visiškai nesirūpina ir neprižiūri dukros. Taip pat mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad V. V. piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes konfliktiškais būdais siekia įgyvendinti savo tariamas teises ir savo elgesiu daro žalingą įtaką dukrai, ir tai yra pagrindas pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, kurioje prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su pareiškėju, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad vaiko motina nepaiso vaiko noro ir interesų, neleidžia pareiškėjui matytis su dukra, o pati ja rūpinasi netinkamai.
Visų pirma, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo byloje V. V. nesudaro galimybių pareiškėjui matytis su nepilnamečiu vaiku, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai keisti mažamečio vaiko gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra, tai patvirtina ir byloje esantys Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas su atsakove (priedo prie bylos Nr. SK 11-744/2013 69 l., 71–73 l.).
Be to, laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas mažamečiui vaikui, nuolat gyvenusiam su motina ir, nors ir dėl pareiškėjo deklaruojamos vaiko motinos kaltės, retai bendravusiam su tėvu, gali sukelti itin sunkių emocinių išgyvenimų. Pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, t. y. vaiko amžių, dabartines gyvenimo sąlygas, būtų neproporcinga priemonė siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir iš esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą. Be to, byloje yra duomenys, kad pareiškėjas, padedant Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, bendrauja su dukra, todėl net ir esant galimai palankiam pareiškėjui galutiniam teismo sprendimui, tokio sprendimo vykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu. Dėl to teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo metu nėra būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su motina dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.
Pažymėtina, kad tai, ar pareiškėjo prašymo reikalavimai pagrįsti, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su pareiškimo dalyku, nepasisako.
Kadangi už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti mokamas 100 Lt žyminis mokestis, o apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą iš jo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Lt žyminį mokestį valstybei.