- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-877-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08682-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., Pajūrio
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-877-826/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-08682-2014-2)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. balandžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys R. Z., Pajūrio kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras G. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų ir prašė įpareigoti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarą G. B. atlikti notarinį veiksmą, t. y. perduoti Hipotekos registrui duomenis apie įkeisto daikto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkeitimo pabaigą. Pareiškėjas nurodo, kad 2012-01-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir R. Z. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo įkeistas R. Z. turtas, įskaitant ir automobilį KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-19 nutartimi automobilis, registruotas R. Z. vardu, buvo konfiskuotas kaip jos padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis. 2014-04-23 konfiskuotas automobilis buvo realizuotas už 46 300 Lt, perduodant jį pareiškėjui A. R., o gautos lėšos buvo pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarą G. B. dėl automobilio įkeitimo sandorio išregistravimo. Notaras 2014-07-08 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo manymu, konfiskuoto turto, kuris yra įkeistas, realizavimas savaime reiškia, jog įkeitimo objektas žūsta, todėl kartu pasibaigia ir turto įkeitimas. Prašymas dėl hipotekos pabaigos registravimo gali būti pateikiamas bet kurio CK 4.224 str. 3 d. nurodytų asmenų ir be kitų įkeitimo sandorio šalių ar dalyvių valios išreiškimo. Hipotekos kreditoriaus teisės turi būti realizuojamos procese, inicijuotiname CK 4.198 str. 4 d., 4.219 str. l d. pagrindu. Įkeitimo objektas – automobilis (duomenys neskelbtini)turto perdavimo–priėmimo akto Nr. (28.8-08-4)-330-2013 ir 2014-04-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. 003027 pagrindu buvo modifikuotas į įkeisto daikto vertę – 46 300 Lt, kurią pareiškėjas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas gali būti tenkinamas iš įkeisto daikto vertės, kuria 46 300 Lt pinigų forma šiuo metu disponuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarą G. B. atlikti notarinį veiksmą, t. y. perduoti Hipotekos registrui duomenis apie įkeisto daikto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkeitimo pabaigą; taip pat priteisė iš R. Z. ir Pajūrio kredito unijos po 129,46 Eur bylinėjimosi išlaidų A. R.. Teismas konstatavo, kad iš esmės ginčas kyla iš to, ar už automobilį gauti pinigai turi būti pervesti R. Z. kreditoriui – Pajūrio kredito unijai, ar turi likti valstybės nuosavybe. Teismas padarė išvadą, kad automobilis (duomenys neskelbtini)buvo konfiskuotas, todėl civilinės teisės prasme laikytinas žuvusiu, o atitinkamai ir kreditoriaus sutikimas išregistruoti jo įkeitimą nėra tikslingas. Kreditoriaus sutikimas, kuris nėra reglamentuotas įstatymo, reikšmingas tik tuo atveju, kai kreditoriui reikia įsitikinti, ar daiktas iš tikrųjų žuvo. Įkeitimo teisė šiam daiktui yra pasibaigusi, kadangi įkeitimo teisė yra išvestinė teisė ir negali egzistuoti be paties daikto, iš kurio ši teisė atsiranda. Įkeitimas nėra nuosavybės teisė, o tik kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus skolininkui iš įkeisto daikto pirmiau už kitus kreditorius. Daikto įkeitimo atveju šio daikto pardavimas teisės aktais nėra draudžiamas, o daikto konfiskacijos atveju įkeitimas daiktui baigiasi. Savo esme daikto pardavimas yra jo teisinio sunaikinimo viena iš formų. Įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos registre, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip. Įkeitimo teisė seka paskui daiktą, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, tačiau ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Atsižvelgdamas į šią teisės normą teismas padarė išvadą, kad įkeitimo teisė daikto konfiskavimo atveju paskui daiktą neseka, kadangi valstybė daiktą perima. Ginčo dėl teisių į įkeistą daiktą objektas yra 46 300 Lt, gauti pardavus nurodytą automobilį, bet ne pats automobilis, tačiau šis ginčas nesusijęs su pareiškėju, nes pareiškėjas pagal įkeitimo sandorį nėra nei skolininkas, nei kreditorius, o automobilio įsigijimo sandoris negali būti laikomas pareiškėjo sudarytu laidavimo įkeistu daiktu sandoriu, kadangi pareiškėjas tokio sandorio neturėjo tikslo sudaryti. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad notaras neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jo interesai nėra priešingi pareiškėjo interesams, kadangi notaro tik buvo prašoma atlikti notarinį veiksmą ir tai yra jo įstatymų suteikta funkcija. Atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą, notaras jokios naudos nepatyrė, be to, notaro veiksmai iš esmės pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Šioje byloje priešingi yra tik pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų R. Z. ir Pajūrio kredito unijos interesai, dėl to iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Z. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, o tuo atveju, jeigu nutartis būtų palikta nepakeista, prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš notaro. Nurodė, kad teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konfiskuotą daiktą vertino kaip žuvusį civilinės teisės prasme, nes tokiu būdu hipotekos kreditoriui užkertamas kelias gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto. Nurodo, kad pagal CPK 755 str. tik tada, kai kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto ir vėliau konfiskuoto turto, tokį turtą galima realizuoti. Kadangi kreditoriui VMI nepervedė iš pareiškėjo už jam parduotą automobilį gautų lėšų, pareiškėjas negalėjo kreiptis į notarą dėl hipotekos išregistravimo. VMI nepateikė jokių įrodymų, kad konfiskuotą automobilį galėjo parduoti. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje buvo skundžiami notaro veiksmai, dėl to jis ir turi atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Be to, neaišku, už kokias paslaugas ir kokia valiuta sumokėta už teisines paslaugas, pinigų paėmimo kvite taip pat nenurodytas teisinių paslaugų sutarties numeris.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Konfiskavus R. Z. priklausantį automobilį, ji neteko visų teisių į jį, o daikto konfiskavimas pagrįstai prilygintas jo žuvimui ir daiktas neatlygintinai tampa valstybės nuosavybe. Tokiu atveju įkeitimo teisė šiam daiktui baigėsi, nes įkeitimas negali egzistuoti be paties daikto. Įkeisto daikto žuvimo rizika tenka įkaito davėjui, t. y. R. Z., ir ji yra atsakinga kreditoriui už įkeitimu užtikrintų prievolių vykdymą. R. Z., siekdama, kad už konfiskuotą automobilį gautos lėšos būtų pervestos hipotekos kreditoriui, nori iš konfiskuoto daikto gauti naudos, o tai neatitinka daikto konfiskavimo už administracinės teisės pažeidimus paskirties.
Pareiškėjas A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti R. Z. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. skirtos baudos išieškant pareiškėjui. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog už teisės pažeidimus konfiskavus R. Z. automobilį, įkeistas daiktas žuvo, o hipoteka pasibaigė. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad pagal CPK 755 str. įkeistą automobilį buvo galima realizuoti tik po to, kai patenkinti kreditorių reikalavimai, nes šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma, kai vykdytini dokumentai buvo išduoti iki nutarties konfiskuoti daiktą priėmimo. Šiuo atveju jokių vykdomųjų dokumentų nėra. Pareiškėjas mano, jog CPK 755 str. nustatyta turto konfiskavimo vykdymo tvarka nepaneigia pirmosios instancijos konstatuoto fakto, jog hipoteka pasibaigė. Atskirajame skunde kvestionuojamas už konfiskuotą automobilį gautų lėšų panaudojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog R. Z. teikdama nepagrįstą atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes suvokia, kad šioje byloje ji negali ginti savo galimai pažeistų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl hipotekos pabaigos, kai įkeistas turtas – automobilis – yra konfiskuojamas kaip administracinės teisės pažeidimo įrankis. Teismas konstatavo, jog daikto konfiskavimas civilinės teisės prasme prilyginamas daikto žuvimui (CK 4.224 str. 1 d. 2 p.).
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskuotą daiktą vertino kaip žuvusį civilinės teisės prasme, nes tokiu būdu hipotekos kreditoriui užkertamas kelias gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto CPK 755 str. nustatyta tvarka. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CPK 755 str. reglamentuoja nutarties dėl turto konfiskavimo vykdymo tvarką, t. y. vieną iš išieškotų lėšų paskirstymo kreditoriams etapų. Tačiau šiuo atveju ši teisės norma netaikytina, nes byloje nesprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš konfiskuoto turto ar išieškotų lėšų paskirstymo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra konfiskuoto įkeisto turto, kuris buvo parduotas, hipotekos pabaiga. Apeliantės automobilis buvo konfiskuotas kaip administracinės teisės pažeidimo įrankis ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ji neteko visų teisių į tokį turtą, nes turtas perėjo valstybės nuosavybėn ir buvo parduotas. CK 4.224 str. 1 d. yra įtvirtintas baigtinis įkeitimo teisės pabaigos pagrindų sąrašas. Pagal CK 4.224 str. 1 d. 4 p. įkeitimo teisė baigiasi žuvus įkeistam daiktui. Jeigu daiktas, kuris yra įkeitimo dalykas, žuvo, baigiasi ir įkeitimas, nes nelieka įkeitimo objekto. Šiuo atveju apeliantės prievolių hipotekos kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas jai priklausiusiu automobiliu, tačiau po to, kai dėl padaryto pažeidimo teismo nutartimi automobilis buvo konfiskuotas, apeliantė neteko visų teisių į automobilį. O tai reiškia, kad jai priklausiusio turto, užtikrinusio jos prievolių įvykdymą, nebėra ir tai prilyginama daikto žuvimui civilinės teisės prasme. Tokiu atveju hipoteka automobiliui baigiasi, o dėl jos išregistravimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į notarą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.
Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos teisę parduoti konfiskuotą turtą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas nagrinėjamas kitoje Klaipėdos miesto civilinėje byloje Nr. 2-3310-642/2015, kurioje sprendžiamas ginčas, ar už iš pareiškėjos konfiskuotą automobilį gauta pinigų suma (46 300 Lt) turi būti pervedama į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, ar hipotekos kreditoriui, taip patenkinant jo reikalavimą.
Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje buvo skundžiami notaro veiksmai, dėl to jis ir turi atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Su tokia nuostata teismas nesutinka. CPK 443 str. 6 d. numatyta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Šiuo atveju notaras neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjo prašymo išregistruoti hipoteką notaras netenkino dėl byloje buvusio teisinio neaiškumo, o, be to, jo veiksmai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Hipoteka pareiškėjui parduotam daiktui liko įregistruota dėl to, kad apeliantė, praradusi įkeistą daiktą, hipotekos kreditoriui nepateikė kito savo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjo ir notaro suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš notaro nepriteisė. Tačiau suinteresuotų asmenų R. Z. bei Pajūrio kredito unijos ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, dėl to bylinėjimosi išlaidos iš jų priteistos pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str.).
Apeliantė taip pat nurodo, jog neaišku, už kokias paslaugas ir kokia valiuta sumokėta už teisines paslaugas, pinigų paėmimo kvite taip pat nenurodytas teisinių paslaugų sutarties numeris. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pareiškėjas 2014-08-01 pasirašė atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, 2014-10-31 surašytas paslaugų teikimo aktas, kuriame detalizuota, kokios paslaugos ir už kokią kainą buvo suteiktos pareiškėjui, 2014-10-31 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta suma 750 Lt. Už suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 2015-03-05, kai teisėta atsiskaitymo valiuta Lietuvos Respublikoje buvo euras. Dėl to pinigų priėmimo kvite Nr. 699147 nurodyta suma 217,22 buvo sumokėta eurais, kas atitinka 750 Lt. Vien tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta valiuta litai, nėra pagrindas išvadai, jog neaiški atsiskaitymo už teisines paslaugas valiuta, nes, kaip jau buvo minėta, vienintelė teisėta atsiskaitymo valiuta Lietuvoje nuo 2015-01-16 yra eurai.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė R. Z. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t. t. CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. R. Z. pasinaudojo įstatymų suteikta teise skųsti teismo procesinį sprendimą, kuris, jos vertinimu, buvo jai nepalankus. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti apeliantei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas A. R., teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė 270 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo nuo 2015-03-20, 7, 8.16 punktuose numatytos maksimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 714,5 Eur (2467 Lt) šaltinis: http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html), tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 50 proc. pareiškėjo reikalavimų (apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirąjį skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo apeliantei), todėl iš apeliantės pareiškėjui priteistina 135,00 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. Z. pareiškėjui A. R. 135,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.