Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. G. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 15 d. 22.50 val. iki 2023 m. vasario 17 d. 14.04 val., t. y. 2 (dvi) paros. kurios prilyginamos 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo V. G. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl paskirtos bausmės

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

8. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. G. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam V. G. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę – teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įvertino tai, kad jis savo kaltės nepripažino, bandė kaltę perkelti kitam asmeniui, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, baudžiamuoju įsakymu, jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir skirti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir kt., akivaizdu, jog jokios įtakos jam nepadarė ir jis toliau daro nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog visos jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, kaip ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Būtent šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistasis nesprendžia problemų dėl alkoholio vartojimo, nes būtent alkoholio vartojimas ir turi įtakos naujų nusikaltimų darymui.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. G. charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog apelianto elgesys, įvertinus jį ankstesnių teistumų kontekste, leidžia manyti, kad toks V. G. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nuteistasis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia.

12. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys apie V. G. turimus socialinius ryšius, tai jog jis pakeitė savo gyvenimo būdą, savarankiškai ieškosi darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. G. sėsdamas už automobilio vairo ir suvokdamas, kad automobilį vairuoja neblaivus, suvokė, kokios yra galimos tokio jo elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių jam ar jo socialiniam gyvenimui yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

13. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atėmimo bausmės trukmė nustatyta mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo) yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas V. G. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek anksčiau aptartą V. G. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nors tokia galimybė jam ne kartą buvo suteikta, teismui tikint nuteistojo V. G. pastangomis keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą, spręsti alkoholio vartojimo problemą, neturi pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. nuteistajam V. G. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Tokios išvados nekeičia ir gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad V. G. registruotas Užimtumo tarnyboje, savarankiškai ieškosi darbo, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažametę dukrą. Tai, kad gynėjas skunde nurodo, jog nuteistasis V. G. pakeitė savo gyvenimo būdą, gailisi, padarė išvadas, nelengvina nuteistojo teisinės padėties dėl anksčiau aptartų aplinkybių. Pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti V. G. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

17. Nuteistojo V. G. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija ir nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Gynėjas prašo sutrumpinti nuteistajam V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą trumpesniam negu įstatyme numatytas šios poveikio priemonės vidurkis terminui – 2 metams.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas V. G. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. G. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

20. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad V. G. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Nuteistasis V. G. neneigė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus tiek būdamas namuose, tiek ir nuvykęs į svečius, jog dėl girtumo gerai neprisimena visų įvykio, tačiau siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, neigė vairavęs automobilį, tvirtindamas, kad automobilį vairavo kitas, kartu su juo važiavęs asmuo, nors ši nuteistojo keliama versija buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. G. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir padarė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių.

21. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. G. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, jog V. G. teisiamas pirmą kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, anksčiau nebaustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aptartos aplinkybės, atsižvelgiant ir į nuteistojo V. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog turint teisę vairuoti kelių transporto priemones V. G. turėtų realią galimybę susirasti darbą ir pilnai materialiai išlaikyti savo šeimą, nėra nulemiančios būtinybę V. G. skirti draudimą naudotis specialia teise prašomam terminui – dvejiems metams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki V. G. padarant nusikalstamą veiką ir nuteistajam buvo žinomos, t. y. V. G. aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo jo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nuteistojo V. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo V. G. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.