- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-4874-861/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30378-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Mototoja“
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mototoja“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Mototoja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. 204,07 EUR (704,60 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-27 autoįvykio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis SCION TC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo. Paaiškino, jog ieškovas už suteiktas paslaugas atsakovui 2012-07-11 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 385,74 EUR (1 331,87 Lt) sumai. Kadangi minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, už kurį atsakovui turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, ieškovas automobilio remonto darbus taip pat derino su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, atsakovui suteikus remonto paslaugas, suremontuotas automobilis buvo perduotas atsakovui, taip pat buvo perduota atliktus darbus patvirtinanti PVM sąskaita – faktūra, kuriuos atsakovas priėmė ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar jų kainos nereiškė. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui pagal atsakovui pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo tik 181,67 EUR (627,27 Lt), tuo tarpu likusi 204,07 EUR (704,60 Lt) suma buvo įvardinta kaip nesusijusi su įvykiu, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog 204,07 EUR (704,60 Lt) suma atsakovui jau buvo išmokėta kitos jo patirtos žalos Nr. 1189292 pagrindu, todėl trečiasis asmuo pakartotinai atsisakė ją sumokėti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iš viso priėmė paslaugų už 385,74 EUR (1 331,87 Lt), o AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 181,67 EUR (627,27 Lt), tai atsakovas ieškovui liko skolingas 204,07 EUR (704,60 Lt). Paminėjo, jog ieškovas nebuvo sudaręs jokių papildomų susitarimų su atsakovu ar AB „Lietuvos draudimas“, kuriais būtų panaikinta ar kitaip modifikuota atsakovo pareiga pilnai sumokėti ieškovui už atliktus darbus, todėl 204,07 EUR (704,60 Lt) sumą, kurios atsakovo pavedimu neapmokėjo trečiasis asmuo, sumokėti ieškovui privalo atsakovas. Nurodė, jog atsakovas pripažino 385,74 EUR (1 331,87 Lt) skolą, kadangi pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą draudimo išmoką sumokėti ieškovui, taip pat savo parašu patvirtino jam pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, t. y. kad priėmė atliktų darbų rezultatą ir dėl to neturi jokių pretenzijų, be to, atsakovas ieškovui nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių vėluoja sumokėti visą atsakovui suteiktų paslaugų kainą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo (b. l. 51-54).
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. į ieškovo ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo galėjo arba išmokėti draudimo išmoką tiesiogiai atsakovui, arba atsakovas galėjo kreiptis į trečiojo asmens rekomenduojamą autoservisą, kuris sutaisytų automobiliui padarytą žalą, taigi, atsakovas pasirinko, kad jo automobilis būtų taisomas trečiojo asmens rekomenduojamame autoservise. Paaiškino, jog tą pačią dieną atsakovas nuvežė ir paliko apgadintą automobilį ieškovui, automobilio taisymo darbai ir jų apimtys, darbų sąmata, kaina, kiekis su atsakovu niekada nebuvo derinti, ieškovas tiesiogiai bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu, suderino atliekamų darbų kiekį, apimtis ir kainą. Nurodė, kad atsakovui susisiekus su ieškovu, pastarasis informavo, kad remonto darbai užtruko, kadangi draudikas labai ilgai derino darbų sąmatą, galiausiai 2012-07-11 ieškovas susisiekė su atsakovu ir informavo, kad atsakovas gali atvykti atsiimti sutaisyto automobilio. Nurodė, jog atsakovas nuvyko pas ieškovą, pasirašė PVM sąskaitą – faktūrą, kadangi visi darbai buvo tiesiogiai derinti ieškovo su trečiuoju asmeniu, ir atsakovui nekilo jokių abejonių, kad patirtos išlaidos bus atlygintos draudiko, kuris pripažino įvykį draudžiamuoju. Be to, 2012-07-17 pranešimu „Apie nuostolių atlyginimą“ Nr. 1278420/862989 trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad buvo apskaičiuota 385,74 EUR (1 331,87 Lt) nuostolių suma, kuri bus išmokėta ieškovui, t. y. trečiasis asmuo patvirtino, kad visą už atliktus darbus sumą perves tiesiogiai ieškovui, tačiau 2012-07-19 pranešimu Nr. 1278420/862989 draudikas informavo atsakovą, kad vis dėlto atsisako išmokėti dalį išmokos, nes už tam tikrus automobilio sugadinimus atsakovui jau buvo išmokėti pinigai 2011-07-20 užregistruotoje žaloje Nr. 1189292. Paaiškino, jog 2012-08-01 draudikas atsiuntė papildomą pranešimą „Apie nuostolių atlyginimą“ Nr. 1278420/862989, iš kurio matyti, kad 2012-07-17 draudikas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 385,74 EUR (1 331,87 Lt), 2012-07-18 Draudikas priėmė sprendimą neišmokėti ieškovui minėtos sumos, o 2012-08-01 draudikas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 181,67 EUR (627,27 Lt), kas patvirtinta, kad draudikas nuolat keitė savo priimamus sprendimus. Pažymėjo, kad gavęs draudiko pranešimą apie tai, jog ieškovui bus išmokėta tik dalis patirtų išlaidų, atsakovas telefonu nedelsiant susisiekė su ieškovu ir ieškovas patikino, kad išlaidų apmokėjimo klausimas yra išimtinai susijęs tik su ieškovu ir draudiku, o atsakovui dėl to rūpintis nereikia. Nurodė, kad 2012-12-14 atsakovas papildomai kreipėsi į trečiąjį asmenį su skundu „Dėl nuostolių atlyginimo“, tačiau po minėto skundo pateikimo nei trečiasis asmuo, nei ieškovas nesusisiekė su atsakovu, nepateikė jokių paaiškinimų ir neprašė, kad atsakovas atlygintų ieškovo nuostolius, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovas išsprendė kilusį ginčą su trečiuoju asmeniu, todėl atsakovas už ieškovo patirtus nuostolius nėra atsakingas (b. l. 63-67).
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ištyrus visas eismo įvykio aplinkybes ir nustačius, jog įvykis yra draudžiamasis, draudikui buvo numatyta pareiga išmokėti draudimo išmoką, o atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su eismo įvykiu ir yra tiesioginė eismo įvykio pasekmė. Paaiškino, jog draudikas atlygino visas realias ir pagrįstas išlaidas, susijusias su minėtu eismo įvykiu. Nurodė, kad atsakovas 2011-07-12 taip pat buvo patyręs eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas tas pats automobilis, draudikas, tirdamas šį eismo įvykį, atliko žalos vertinimo bei nuostolių sureguliavimo procedūras ir apskaičiavo, jog nuostolio suma yra 204,07 EUR, tačiau išskaičius besąlyginę išskaitą atsakovui buvo atlyginta 117,76 EUR suma ir šį faktą patvirtina 2011-07-20 pranešimas apie nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, kad draudiko ekspertai, atlikę šių eismo įvykių bei jų metu patirtų automobilio sugadinimų tyrimą, nustatė, jog į remonto sąmatą įeina ir tie automobilio sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-07-12 įtariant sukčiavimą, žalos byla buvo perduota Žalų procesų valdymo ir kontrolės skyriui, o atlikus tyrimą nustatyta, kad sugadinimai, deklaruoti kaip 2012-06-27 eismo įvykio padarinys, iš tikro buvo padaryti kito eismo įvykio metu ir už juos jau yra atlyginta. Taip pat paaiškino, kad iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog A. L. transporto priemonės apžiūros metu ieškovo atstovui nurodė, kad dėl 2012-06-27 eismo įvykio remontuojamos dalys yra priekinis sparnas ir priekinės durys, o ieškovas tokius darbus ir atliko. Pažymėjo, kad atsakovas grafoje „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ nenurodė, kad priekinės durys jau buvo sugadintos ir nesuremontuotos, kadangi 2011-07-12 eismo įvykio metu patirta žala jau buvo atlyginta, todėl draudikui nekyla pareiga antrą kartą mokėti už tuos pačius sugadinimus (b. l. 88-89).
Šalies argumentai
2015-05-05 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir nepranešė apie du sugadinimus (b. l. 103-104).
Atsiliepimas
2015-05-05 teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad nieko nenuslėpė, papildomų darbų neužsakė, o sąmatos su juo niekas nederino. Nurodė, jog kas vyko toliau, yra ne atsakovo reikalas, kadangi tai turėjo spręsti trečiasis asmuo su ieškovu tarpusavyje. Paaiškino, jog apie 2011 m. įvykį ieškovui nepranešė, apžiūros akto neskaitė, o visi atsakovo automobilio remonto reikalai yra ne jo rūpestis, jokių dokumentų jis neskaitė, juos pasirašė, kur nurodė ieškovo darbuotojai. Pažymėjo, kad atsakovo išsilavinimas yra ekonomikos aukštasis (b. l. 103-104).
2015-05-05 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovo ieškinį. Papildomai paaiškino, kad atsakovo išsilavinimas patvirtina, jog jis suvokė tiek sutarties, tiek savo parašo svarbą, pasirašydamas PVM sąskaitą – faktūrą, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nesuprato, jog turi sumokėti susidariusią skolą (b. l. 103-104).
2015-05-05 teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad yra ieškovo priėmėjas – sąmatininkas. Paaiškino, jog atsakovas parodė sugadinimus, buvo surašytas sugadinimų protokolas, sąmata buvo suderinta su trečiuoju asmeniu ir trečiasis asmuo gerokai vėliau paaiškino, jog eismo įvykiai dubliuojasi. Nurodė, kad liudytojui abejonių dėl sugadinimų nekilo, kadangi sugadinimai buvo toje pačioje vietoje. Paaiškino, jog grafa „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ yra pildoma, kada yra akivaizdu, kad pažeidimai yra ne ten pat arba, kai matosi, kad kažkas suremontuota, grafa „Ką remontuoti“ yra pildoma iš kliento paaiškinimų (b. l. 103-104).
2015-05-05 teismo posėdžio metu liudytojas T. A. parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų techninės grupės vadovas. Pažymėjo, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu 2012 m., tuomet atsakovas kreipėsi į ieškovo autoservisą, nurodė sugadinimus, buvo sudaryta ir patvirtinta darbų sąmata, o vėliau trečiojo asmens duomenų bazėje buvo rasta ankstesnė atsakovo žala (2011 m.). Nurodė, kad abiem automobilių apgadinimo atvejais yra ta pati lokacija, tik pirmu atveju buvo užkliūta, nubraukta, antruoju – įvažiuota ir antrojo karto sugadinimai apima bei uždengia pirmojo karto sugadinimus, abejais atvejais buvo sugadinta ta pati detalė, tik skirtingos jos sugadinimo vietos, detalė po pirmojo sugadinimo keista ir remontuota nebuvo. Paaiškino, jog abiejų įvykių skirtumai matosi nuotraukose: antruoju atveju buvo sugadintas tik sparnas, pirmuoju – ir sparnas, ir durelės (b. l. 103-104).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2012-06-27 autoįvykio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis SCION TC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo ir ieškovas, suteikęs paslaugas, už suteiktas paslaugas atsakovui 2012-07-11 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 385,74 EUR (1 331,87 Lt) sumai (b. l. 3). Kadangi minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, už kurį atsakovui turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, ieškovas automobilio remonto darbus taip pat derino su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovui suteikus remonto paslaugas, suremontuotas automobilis buvo perduotas atsakovui, taip pat buvo perduota atliktus darbus patvirtinanti PVM sąskaita – faktūra, atsakovas automobilį priėmė, PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar jų kainos nereiškė. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui pagal atsakovui pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo tik 181,67 EUR (627,27 Lt), tuo tarpu likusi 204,07 EUR (704,60 Lt) suma buvo įvardinta kaip nesusijusi su įvykiu, kadangi ši suma atsakovui jau buvo išmokėta kitos jo patirtos žalos, kurios registracijos Nr. 1189292, pagrindu (b. l. 5, 6, 81, 82, 90-94). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo automobilis buvo suremontuotas už 385,74 EUR (1 331,87 Lt), o AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 181,67 EUR (627,27 Lt), atsakovas ieškovui liko skolingas 204,07 EUR (704,60 Lt). Ieškovo teigimu, atsakovas pripažino susidariusią skolą, kadangi pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą draudimo išmoką sumokėti ieškovui, taip pat savo parašu ant jam pateiktos PVM sąskaitos – faktūros patvirtino, kad priėmė atliktų darbų rezultatą ir dėl to neturi jokių pretenzijų, be to, atsakovas ieškovui nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių vėluoja sumokėti visą atsakovui suteiktų paslaugų kainą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo.
Dėl skolos priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl automobilio remonto darbų apmokėjimo, t. y. ginčas kilo iš rangos sutarties (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1872-823/2013). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 204,07 EUR (704,60 Lt) dydžio skolą už atliktus automobilio remonto darbus, tuo tarpu atsakovas nesutinka ir teigia, jog pareiga atlyginti minėtą skolą kyla ne jam, o jo automobilio draudikui – trečiajam asmeniui. CK 6.664 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.664 str. 1 d.).
Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė teismui 2012-07-11 PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje išvardyti atlikti darbai ir naudotos detalės (b. l. 3) ir trečiojo asmens 2012-08-01 Pranešimą apie nuostolių atlyginimą Nr. 1278420/862989 (b. l. 5), kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo, ieškovui sutaisius atsakovo automobilį, atlygino jam 181,67 EUR (627,27 Lt) dydžio atsakovo patirtą žalą dėl įvykusio draudiminio įvykio, o likusios dalies už suteiktus automobilio remonto darbus neatlygino, kadangi paaiškėjo, jog atsakovo automobiliui jau buvo atlyginta 204,07 EUR (704,60 Lt) žala, pripažinus 2011-07-12 eismo įvykį draudiminiu (žalos registracijos Nr. 1189292) (b. l. 81), taigi, ieškovas įgijo teisę reikalauti pagal rangos sutartį sumokėti už atliktus darbus iš atsakovo. Atsakovas su ieškovu nesutinka ir teigia, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos pripažinus įvykį draudiminiu, trečiasis asmuo turėjo atsakovui išmokėti draudimo išmoką, o pripažinus, jog ieškovas turi teisę į jo prašomos skolos priteisimą, rangos sutarties šalimi – užsakovu, turinčiu sumokėti skolą, turėtų būti pripažintas trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.
Pažymėtina, jog CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Nagrinėjamu atveju, trečiajam asmeniui atlikus žalos ekspertizę, paaiškėjo, kad 2011-07-12 užfiksuoti atsakovo automobilio sugadinimai yra identiški sugadinimams, kurie buvo nurodyti kaip atsiradę 2012-06-27 eismo įvykio metu (b. l. 90-92), todėl akivaizdu, jog atsakovas, palikdamas automobilį ieškovo autoservise ir nurodydamas automobilio sugadinimo vietas, buvo nesąžiningas. Remiantis trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais matyti, jog A. L. transporto priemonės apžiūros UAB „Mototoja“ atstovo metu nurodė, kad dėl 2012-06-27 eismo įvykio buvo remontuojamas automobilio priekinis sparnas ir automobilio priekinės durys, ieškovas tokius darbus ir atliko. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad grafoje „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ atsakovas nenurodė, jog priekinės durys jau buvo sugadintos ir nesuremontuotos (b. l. 93). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų techninės grupės vadovas T. A. pažymėjo, jog abejais automobilių apgadinimo atvejais yra ta pati sugadinimų lokacija, tik pirmuoju atveju buvo automobiliu buvo užkliūta, nubraukta, o antruoju – įvažiuota ir antrojo karto sugadinimai apima bei uždengia pirmojo karto sugadinimus, taigi, abejais atvejais buvo sugadinta ta pati detalė, tik skirtingos jos sugadinimo vietos ir detalė po pirmojo sugadinimo keista ar remontuota nebuvo. Abiejų įvykių skirtumai matosi teismui pateiktose automobilio nuotraukose: antruoju atveju buvo sugadintas tik sparnas, pirmuoju – ir sparnas, ir durelės (b. l. 90, 91). Kadangi 2011-07-12 eismo įvykio metu patirta žala jau buvo atlyginta, trečiajam asmeniui, t. y. draudikui, nekilo pareiga antrą kartą mokėti draudimo išmokos atsakovui už tuos pačius sugadinimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog trečiojo asmens ir ieškovo nesieja rangos teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo išmokėjo tik draudimo išmoką, kuri priklausė atsakovui pagal įstatymą už atsakovo automobilio remontą, o rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, priimtus darbus patvirtino atsakovas, atsakovas pasirašė ir ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog trečiasis asmuo per klaidą patvirtino daugiau automobilio taisymo darbų, kadangi remiantis liudytojo UAB „Mototoja“ priėmėjo – sąmatininko R. G. parodymais matyti, kad grafa „Ką remontuoti“ yra pildoma iš kliento paaiškinimų, kas reiškia, jog atsakovas nurodė, ką ieškovas turi remontuoti, ir nuslėpė nuo ieškovo, jog automobilis jau buvo tose pačiose vietose apgadintas. Tuo tarpu šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Be to, trečiajam asmeniui išsiaiškinus apie atsakovo 2011 metais turėtą eismo įvykį ir atsakovui išmokėtą draudimo išmoką, atsakovas ir toliau geranoriškai su skola nesutiko, reiškė trečiajam asmeniu skundą (b. l. 84) ir teigė, kad skolos atlyginimas yra išimtinai ieškovo ir trečiojo asmens reikalas. Toks atsakovo elgesys taip pat suponuoja jo nesąžiningumą, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, atsakovas yra ekonomistas, kas įrodo, jog atsakovas, būdamas protingas ir išsilavinęs asmuo, turėjo domėtis, kur pasirašo ir kokias pasekmes atsakovui sukelia asmens parašas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pažeidė ne tik rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principą, bet ir draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, todėl negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti atmesti ieškovo ieškinį. Ieškovas pagrįstai neišmokėjo dalies draudimo išmokos, kadangi draudimo išmoka yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, dėl kurios šalys turi aiškiai sutarti ir kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
Taigi, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Ieškovui pateikus į bylą savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o atsakovui jokių šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikus, teismas pagrįstai sprendžia, kad ieškovas įrodė atliktų darbų faktą, jų apimtį ir skolą, kurios atsakovas nesumokėjo, o atsakovas neįrodė, kad ieškovo ir atsakovo nesieja rangos teisiniai santykiai ir kad skolą turėjo padengti trečiasis asmuo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis fiziniams asmenims nustato 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (204,07 EUR (704,60 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-09-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 583,74 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,85 EUR dydžio žyminis mokestis (b. l. 8,59), 513,65 EUR už advokato teisinių paslaugų teikimą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškinį, bei pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 27, 28, 57, 58), 49,24 EUR už procesinių dokumentų įteikimą adresatai (b. l. 56). Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teismas tokias išlaidas laiko pagrįstomis, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 513,65 EUR išlaidų už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 583,74 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str.).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (33 EUR), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl jos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Mototoja“, į. k. 110900052, naudai 204,07 EUR (du šimtus keturis eurus 7 euro ct) (704,60 Lt) dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (204,07 EUR (704,60 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-09-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 583,74 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 74 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33 EUR (trisdešimt tris eurus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.