Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kaptarna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Oldvila“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Kaptarna“ pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. rytą atsakovo direktorius nesugebėjo užvesti automobilio ir, išsikvietęs pagalbą, pristatė automobilį Daevvoo Lanos v./n. (duomenys neskelbtini) ieškovui bei paprašė nustatyti gedimą ir pateikti išvadą apie galimybę jį suremontuoti. 2011 m. rugsėjo 1 d. ieškovo UAB „Oldvila“ direktorius K. V. atidavė automobilio raktelius ir pareiškė, kad automobilis sutvarkytas, jokių kalbų apie darbų kiekį ir kainas nebuvo. Kadangi UAB „Oldvila“ nepateikė detalaus atliktų darbų sąrašo, atsarginių detalių įsigijimo kainų, atsakovas siūlė UAB „Oldvila“ sumokėti remonto kainą, atitinkančią protingumo kriterijų. Pagal protingumo kriterijus atliktų darbų maksimali kaina gali būti 1500 Lt, kadangi automobilio dalies remonto kaina negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso automobilio kainos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas tarp šalių kilęs dėl automobilio remonto darbų apmokėjimo, t.y. ginčas kilęs iš rangos sutarties. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija rangos sutarties su ieškovu sudarymo fakto, taip pat nekelia klausimo dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nurodo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka spręsti, kad visi ieškovo nurodyti remonto darbai realiai buvo atlikti, be to, teigia, kad sutarties šalims nesusitarus dėl darbų ir medžiagų kainos, ji turėtų būti nustatoma vadovaujantis CK 6.198 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, pasisakys dėl šių apelianto argumentų.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė teismui 2011 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą – faktūrą, kurioje išvardyti darbai ir naudotos detalės (b.l. 4). Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad sąskaitoje nurodyti variklio galvutės remonto darbai yra apmokėjimas už UAB „Chonas“ atliktus remonto ir patikrinimo darbus bei variklio galvutės nuvežimą ir parvežimą, o sąskaitoje nurodytas „variklio remontas“ reiškia ieškovo atliktus darbus – galvutės nuėmimą, statymą, paskirstymo diržo, įtempėjų, hidrokompensatorių, tarpinių, riebokšlių keitimą (b.l. 32). Ieškovas taip pat yra pateikęs į bylą UAB „Chonas“ sąskaitą už galvutės remonto darbus bei atkliktų darbų aktą (b.l. 34, 64), techninės ekspertizės aktą (b.l. 62), kuriame nurodoma, kad gamintojo duomenimis, keičiant atsakovui priklausančio automobilio modelio dujų skirstymo mechanizmo diržą, privaloma kartu keisti diržo įtempimo guolį, „parazitinį“ diržo guolį ir aušinimo skysčio siurblį. Taip pat keičiamas dujų skirstymo veleno riebokšlis ir alkūninio veleno priekinis riebokšlis. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas yra pateikęs paaiškinimus, už kokius konkrečiai darbus ir naudotas detales atsakovo reikalaujama apmokėti. Apeliantas, teigdamas, kad dalis darbų galimai nebuvo atlikti, o sąskaitoje nurodytos detalės nebuvo naudotos jam priklausančio automobilio remontui, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Įrodymai, kad sąskaitoje nurodytos detalės atsakovo automobilyje nebuvo keistos, nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad kompensatoriai, jei jie būtų pakeisti, turėjo būti įtraukti į UAB „Chonas“ darbų atlikimo aktą. Šiam savo teiginiui (kad techniškai kompensatorių keitimą galėjo atlikti tik UAB „Chonas“ o ne ieškovas) pagrįsti apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga tenka proceso šalims o ne teismui, teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus tik įstatyme numatytais atvejais, į kurių sąrašą nagrinėjama byla nepatenka (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Ieškovui pateikus į bylą savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o atsakovui jokių šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė atliktų darbų faktą ir apimtį, o atsakovas neįrodė, kad ieškovo nurodyti darbai nebuvo atlikti, ar kad ieškovas atliko nereikalingus papildomus remonto darbus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš ieškovo atliktų darbų aktų. Pažymėtina, kad atliktų darbų aktas yra tik vienas iš įrodymų, sprendžiant dėl to, ar konkretūs darbai buvo atlikti. Ieškovui pateikus paaiškinimus, už kokius konkrečiai darbus reikalaujama apmokėti, atsakovas turėjo visas procesines galimybes teikti teismui įrodymus, kad ieškovo nurodyti darbai realiai atlikti nebuvo, tačiau to nepadarė.

Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl išrašo iš gamintojo rekomendacijų vertimo nepateikimo pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis CPK 328 straipsniu, teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais, o argumentų, dėl ko toks įrodymo nepateikimas galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą apeliantas nepateikė (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jei sutartyje kaina nenurodyta, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Vadovaujantis CK 6.198 straipsniu, jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesprendė jo reikalavimo taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodyta, ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovo nurodyta darbų ir detalių kaina neatitinka protingumo kriterijų ar įprastos kainos toje pat verslo srityje, todėl ieškovo nurodyta detalių ir darbų kaina vertinama kaip atitinkanti protingumo kriterijus ir sąžininga.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.