- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-654-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17971-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- J. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta J. R. galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, sumažinta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-1036/2020 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-498-272/2022, kuria jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę ir paskiriant J. R. galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikas, J. R. atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 21 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir konfiskuotas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. R. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. gegužės 21 d., apie 21 val. 49 min., Elektrėnų sav., Peliūnų k., Elektrėnų gatvėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija). Tokiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. J. R. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo visą bylą, pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į baudos bausmę.
2.1. J. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta bausmė yra per didelė atsižvelgiant į tai, kad jis pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus.
2.2. J. R. atkreipė dėmesį į tai, kad jis visiškai prisipažino, gailisi dėl savo poelgio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorė Ž. S. prašo atmesti nuteistojo J. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas J. R. laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino J. R. asmenybę – anksčiau teistas, paskutinį kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo asmens polinkį nusikalsti, baustas administracinėmis nuobaudomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, taip pat atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
3.2. Prokurorė darė išvadą, kad teismas pagrįstai skyrė BK straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d., atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto saugumu, į kaltinamojo neblaivumo laipsnį – 1,93 prom., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Sutiktina ir su teismo paskirtu turto konfiskavimu, kadangi automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
3.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės nuomone, manytina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, todėl darytina išvada, kad tik paskirta laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas padės pasiekti prevencinius tikslus ir papildomai užtikrins visuomenės saugumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijama tik J. R. paskirtos bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam J. R. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
8. J. R. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. J. R. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.
9. Pažymima, kad aptariamas nusikaltimas savo pobūdžiu pavojingas, kadangi J. R. aktyviais veiksmais, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymima, kad šis kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir pakankamai žymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. J. R. parodė, kad buvo sustabdytas, kadangi važiavo neįsijungęs šviesų. Nors apeliantas, sustabdytas, nesipriešino ir nenaudojo agresijos, tai nepaneigia jo veikos pavojingumo – tokiu savo elgesiu jis kėlė realią grėsmę savo ir aplinkinių gyvybei ir sveikatai, o realių padarinių pavyko išvengti išskirtinai dėl atsitiktinumo, t. y. dėl to, kad J. R. buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
10. Nusikalstamą veiką J. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką J. R. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad jis suvokė, jog yra neblaivus ir kad pažeidinėja taisykles, tačiau jau lauke buvo pritemę ir, galvojo, greit nuvažiuos ir ilgai neužtruks. Vis dėlto tokios vairavimo esant neblaiviam priežastys nepateisina nusikaltimo padarymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys iš esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį J. R..
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. R. Lietuvos Respublikoje santykinai neilgu laikotarpiu, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar 3 kartus: 1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-60-880/2015 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį; 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. J. R. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui.
13. Skundžiamu nuosprendžiu J. R. nuteistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, nei anksčiau padaryti. Šį nusikaltimą J. R. padarė praėjus beveik dvejiems metams po paskutinio, 2020 m. liepos 28 d., nuosprendžio priėmimo. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d. administracine tvarka J. R. baustas daug kartų, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, kitais pažeidimais, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus, ne visos baudos sumokėtos. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams J. R. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.
14. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. R. yra nevedęs, vaikų neturi, turi gyvenamąją vietą, dirba UAB „I.“ (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra.
15. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Savo nusikalstamais veiksmais J. R. turtinės ar neturtinės žalos kitiems asmenims nepadarė.
18. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta J. R. paskyrus pakankamai griežtą, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. R. už ankstesnių veikų padarymą jau buvo skirtos įvairios bausmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir J. R. pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu jam paskirtą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir dėl to, kad J. R. nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teikimą nagrinėjęs teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis imtųsi aktyvių veiksmų savo gyvenimo būdui pakeisti arba pagerinti (gydytis priklausomybės ligas, nustoti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, būti namuose nustatytu laiku), o nagrinėjama nusikalstama veika ir susijusi su girtumu. Taigi netgi ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio J. R. nepadarė, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apylinkės teismas už padarytą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę atsižvelgdamas, be kita ko, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes, į tai, kad padarytas tyčinis nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent terminuoto laisvės atėmimo, o ne baudos bausmė, kurią prašo paskirti nuteistasis, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas J. R. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra šiek tiek mažesnę už vidurkį, sumažino ją vienu trečdaliu.
19. Skiriant nurodytos trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant nežymiai mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama J. R. padarytos veikos pobūdžiui, jo ankstesniems teistumams, neišnykusiam teistumui, padarytiems administraciniams nusižengimams, jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Todėl apylinkės teismo parinkta bausmės trukmė nebuvo per ilga.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog J. R. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatyta jos trukmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo nevisiškai tinkamai subendrintos bausmės.
22.1. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, sumažinta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-1036/2020 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-498-272/2022, kuria jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę ir paskiriant J. R. galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
22.2. Apygardos teismas pastebi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, be kita ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė J. R. skirta laisvės atėmimas 11 (mėnesių) bausmę atliekant pataisos namuose.
22.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas J. R. atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-1036/2020, jam paskirtą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos įstaigoje.
22.4. Matyti, kad skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, sumažinta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-1036/2020 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-498-272/2022, kuria jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, prie griežčiausios bausmės (11 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant visą švelniausią bausmę (4 mėnesių laisvės atėmimą) ir paskiriant J. R. galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi visiškai sudedant bausmes turėjo būti paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ne 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
22.5. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje yra gautas tik nuteistojo apeliacinis skundas, todėl apygardos teismas šioje dalyje negali griežtinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tokiu būdu nepablogina nuteistojo teisinės padėties.
22. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – J. R. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.