- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-2127-595/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36160-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. leidyklos ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl lėšų, skirtų išsinuomoto turto pagerinimams atlikti, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo R. P. leidyklos ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 35 706,11 eurų išlaidų, skirtų nuomojamų patalpų ((duomenys neskelbtini)) pagerinimui atlyginimo. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškinyje bei dublike (e.b.l. 1-7, 35-38) nurodo, kad atsakovo sutikimu ieškovas patalpose atliko rekonstrukcijos remonto darbus, pritaikant patalpas sandėliavimui. Pateikė ieškovui atliktų darbų sąmatą, darbų išlaidos sudarė 36 011,76 eurų sumą. Atsakovas priėmė sprendimą dėl šios sumos ieškovui kompensavimo. Atlikus patalpų vertinimą buvo nustatyta, kad turto vertė padidėjo 97,91 proc. Nurodo, kad jis neturėjo galimybės privatizuoti šias patalpas. 2017-05-12 sužinojo, kad patalpos buvo privatizuotos. Todėl kreipiasi į ieškovą dėl pagerinimo išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose - atsiliepime į ieškinį bei triplike, nurodo, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (e.b.l. 27-31, 66-69). Atsakovas nurodo, kad ginčo patalpos buvo parduotos 2017-05-12 aukciono būdu. Nuomos santykiai su ieškovu pasibaigė 2011-12-20. Patalpos nebuvo privatizuotos iki nuomos santykių pabaigos. Remiantis teisiniu reglamentavimu privatizavimo objekto pagerinimo išlaidas atlygina potencialus pirkėjas, įsigydamas privatizuojamą objektą. Patalpos buvo parduotos negaliojant Privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. nuostatai. Patalpos buvo privatizuotos praėjus 6 metams po nuomos teisinių santykių pasibaigimo. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato nuomininkui atlyginti išlaidas, patirtas pagerinus išsinuomotas patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį bei triplike išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad 2006-12-15 šalys sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 2065 (toliau- Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotos 27,06 kv.m. ploto patalpos, pažymėtos 1-(1-4), adresu (duomenys neskelbtini), naudoti sandėliavimui, už 101,88 Eur (351,78 Lt) atlyginimą (e.b.l. 23-25). Nuomos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2006-12-20 iki 2011-12-20, bet, esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įtraukimo į privatizavimo programą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Nuomos sutarties galiojimas baigėsi 2011-12-20, pasibaigus numatytam nuomos terminui ir patalpos buvo grąžintos atsakovui.
2007-01-16 ieškovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjo raštą, kuriame nurodyta, kad Savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nutarė leisti ieškovui atlikti patalpų remonto darbus, pritaikant patalpas sandėliavimui (e.b.l. 8).
Iš į bylą pateikto 2007-05-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjo rašto Nr. A51-8788-(5.1-EKD-5) nustatyta, kad ieškovui buvo leista investuoti į projektą 22890, 23 Eur (79035,41 Lt) (e.b.l. 15).
Atsakovas 2007-07-05 raštu patvirtino, kad ieškovas yra atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokesčio mokėjimo pastato remonto metu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. (e.b.l. 14).
2007-07-05 šalys pasirašė Nuomos sutarties pakeitimą, kuris numatė atleidimą nuo nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. (e.b.l. 22).
2007-10-05 ieškovas pateikė atsakovui atliktų remonto darbų sąmatą, kurioje nurodoma, kad patalpų remonto išlaidos sudaro 36 011,76 Eur (124 341,39 Lt) (e.b.l. 18).
Ieškovas į bylą pateikė dokumentus pagrindžiančius, kad patalpų remontui buvo išleista 36 011,76 Eur (124 341,39 Lt) suma (e.b.l. 39-64).
2007-10-23 atsakovas informavo ieškovą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija svarstė klausimą dėl lėšų, investuotų į patalpų pagerinimą ir nustatė, kad objekto privatizavimo metu ieškovui būtų kompensuojama 36 011,76 Eur (124 341,39 Lt), nustačius objekto vertės padidėjimo procentą dėl įdėtų lėšų patalpų pagerinimui (e.b.l. 9).
2008-09-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjas informavo ieškovą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija svarstė nepriklausomų turto vertintojų nustatytą nekilnojamojo turto objekto vertės padidėjimo procentą dėl padarytų investicijų į objekto pagerinimą ir nusprendė pritarti, kad turto vertė padidėjo 97,91 proc. (36 011,76 Eur) bei paprašė nurodyti ar ieškovas sutinka su komisijos sprendimu bei nurodyti sąskaitos numerį, kur turėtų būti pervesta už privatizavimo objektą gauta jiems priklausanti lėšų dalis (e.b.l. 10).
Ieškovas 2008-09-26 raštu patvirtino, kad tokiam turto vertės padidėjimo procentui pritaria ir nurodė sąskaitos numerį, kur turėtų būti pervestos jiems priklausančios lėšos (e.b.l. 11).
2008-09-15 ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. ir 22 str., kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti privatizuoti nuomojamas patalpas tiesioginių derybų būdu su vieninteliu pirkėju (e.b.l. 12). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors prašymo pateikimo metu visos įstatyme numatytos sąlygos, leidžiančios turtą pagerinusiam nuomininkui privatizuoti turtą tiesioginių derybų būdu su turto nuomininku, buvo tenkinamos, tačiau derybos su nuomotoju dėl nuomininkui nežinomų priežasčių nepavyko ir ieškovas neturėjo galimybės privatizuoti jo iš esmės pagerintų patalpų.
2017-05-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu sumokėti jam priklausančią privatizavimo lėšų dalį už patalpų pagerinimą (e.b.l. 13).
2017-07-28 raštu atsakovas nurodė ieškovui, kad prašomų grąžinti lėšų jam neišmokės, kadangi nuomos santykiai pasibaigė 2011-12-20, o patalpos privatizuotos tik 2017-05-12, tai yra daugiau kaip po 5 metų po nuomos santykių pasibaigimo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostata, numačiusi nuomininko teisę gauti turto pagerinimo išlaidų atlyginimą iš privatizuoto turto lėšų, yra panaikinta (e.b.l. 20-21).
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę terminuotos nuomos teisiniai santykiai bei, kad ieškovas, turėdamas atsakovo leidimą, investavo savo lėšas ir pagerino išnuomotą turtą.
Tarp šalių iškilęs ginčas dėl lėšų, ieškovo panaudotų išnuomoto turto pagerinimui, atlyginimo.
Ieškovas remdamasis tuo, kad patalpų vertė po remonto padidėjo 97,91 procentais arba 36 011,76 Eur, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis buvo atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo 3 mėnesius, į nuomos mokestį įskaito 305,65 Eur sumą ir prašo iš atsakovo priteisti 35 706,11 Eur sumą, skirtą išnuomotų patalpų pagerinimui.
Atsakovas savo nesutikimą su pareikštu reikalavimu, dėl lėšų, skirtų išnuomoto turto pagerinimui, priteisimo, grindžia argumentu, kad jam priklausantis turtas buvo privatizuotas, kada Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostata jau nebegaliojo, o šalių sudaryta Nuomos sutartis nustatė, kad nuomininkui neatlyginama už daikto pagerinimą bei, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad nuomininkui, pagerinusiam savivaldybei nuosavybės teise priklausantį išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
Šalių sudarytos Nuomos sutarties 4 punktas nustatė, kad nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą (atlikus paprastąjį remontą, kapitalinį remontą ir/ ar rekonstrukciją) už pagerinimą neatlyginama. Nuomos sutarties 10.2. punktas nustatė, kad nuomininkas (šiuo atveju ieškovas) pagerinti turtą - atlikti paprastą remontą, kapitalinį remontą arba rekonstravimo darbus, gali tik turėdamas išankstinį rašytinį nuomotojo (šiuo atveju atsakovo) sutikimą. 17 punktas nustatė, kad nuomotojui iš anksto raštiškai sutikus, nuomininkas gali atlikti turto paprasto, kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai, tačiau tik savo lėšomis, nuomotojui neatlyginant.
CK 6.501 straipsnio nuostatos numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.
Galiojant šalių sudarytai Nuomos sutarčiai nuomininko teisė į jo padarytas investicijas išnuomoto turto pagerinimui buvo nustatyta specialiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą. Minėta įstatymo nuostata neteko galios 2014 m. spalio 1 d.
Taigi, minėta specialioji įstatymo nuostata numatė ieškovo teisę į išnuomotų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą.
Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų LR CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą išaiškinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A., A. A. v. R. R., bylos Nr. 3K-3 261/2012).
Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ieškovas Nuomos sutarties vykdymo metu įgyvendino visus būtinuosius reikalavimus dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir turėjo atsakovo garantijas, kad minėtos išlaidos bus atlygintos. Atlikdamas turto pagerinimus turėjo raštiškus turto savininko leidimus, su juo suderino patalpų remonto projektą ir sąmatą, atsakovas savo sprendimais patvirtino patalpų remonto pagerinimo procentą- 97,91 procentas, atsakovas savo sprendimais patvirtino ieškovui grąžintiną privatizuoto turto lėšų sumą – 36011,76 Eur. Byloje nustatyta, kad neegzistuoja kiti teisiniai pagrindai, pagal kuriuos gali būti atlygintos ieškovo patirtos patalpų pagerinimo išlaidos.
Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nuomininko padarytų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimas turto privizavimo atveju yra reglamentuotas specialiai, todėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis ginčo santykiams negali būti taikoma, todėl šiuo požiūriu atsakovo argumentai atmestinis kaip nepagrįsti.
Aplinkybė, kad patalpos buvo privatizuotos praėjus daugiau kaip 5 metams po nuomos teisinių santykių pasibaigimo bei tai, kad privatizavimo momentu jau negaliojo įstatymo nuostata numatanti, kad nuomininkui yra atlyginamos jo turėtos investicijos į išnuomotą privatizuotą turtą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo prievolė, prisiimta jo paties sprendimais, atlyginti ieškovo patirtas išlaidas tampa negaliojanti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodoma, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006). Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 23 punktas; kt.). Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo redakcijoje nėra nurodyta, kad 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojęs reglamentavimas, kuriuo panaikinama nuostata dėl nuomininko teisės į privatizuoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, galiotų iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo pozicija, paremta teisės aktų nuostatų galiojimu atgal, yra nepagrįsta.
Pažymėtina, kad atsakovo prievolė iš patalpų privatizavimo metu gautų lėšų atlyginti ieškovui turėtas turto pagerinimo išlaidas atsirado dar Nuomos sutarties galiojimo metu, kadangi buvo įvykdytos visos sąlygos pagerinto turto išlaidoms atlyginti. Šios prievolės įgyvendinimas buvo susietas su tam tikra ateityje įvyksiančia aplinkybe – patalpų privatizavimu ir privatizavimo lėšų atsakovui sumokėjimu. LR CK 6.33 str. 2 d. numatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Tai, kad aplinkybė įvyko jau pasibaigus nuomos teisiniams santykiams bei, kad pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasibaigė šalių prievolės, kadangi kaip nurodyta aukščiau įstatymas neturi atgalinės galios.
Pažymėtina, kad ieškovas po patalpų remonto kreipėsi į atsakovą prašydams leisti jam privatizuoti suremontuotas patalpas tiesioginių derybų būdu su vieninteliu pirkėju, tačiau toks jo prašymas nebuvo tenkinamas. Atsakovas į bylą nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtų egzistavę objektyvūs trukdžiai, leidžiantys priimti sprendimus dėl patalpų privatizavimo pagal ieškovo pateiktą prašymą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas negalėjo patalpų privatizuoti dėl paties atsakovo neveikimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tvarkant valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo santykius negali būti paneigiami CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo procese turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo. Šių interesų pusiausvyrai užtikrinti tiek nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, tiek nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizuoti, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2006, 2009 m. spalio 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2009; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sisteminės cituotų įstatymo nuostatų (CK 6.501 str.) bei teismų praktikos išaiškinimų analizės pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimą, patirtos būtinos turto pagerinimo išlaidos jam būtų kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tuo atveju, kai privatizuojamą turtą įsigyja trečiasis asmuo, turto nuomininkui už pagerinimus atlygina jis. Kai pagerintą turtą įsigyja pats pagerinimus padaręs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą išlieka ir turi būti ginama: tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas (valstybė ar savivaldybė). Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas reikštų nepagrįstą savivaldybės (valstybės) praturtėjimo nuomininko sąskaita įteisinimą, todėl prieštarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 35706,11 Eur suma, skirta patalpų pagerinimui atlikti.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 761 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 947,83 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 1708,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, ieškovo R. P. leidyklos, j.a.k. 121471259, naudai 35 706,11 Eur sumą patalpų pagerinimo išlaidoms atlyginti, bei 1708,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.