- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-345-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00537-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių bausmės (subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) neatlikta dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės, šiuo nuosprendžiu paskirta, bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d., laikotarpyje nuo 23 val. 49 min iki 23 val. 52 min, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „D.“ kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, ko pasekoje pagal jo pranešimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19705-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį dėl automobilio vagystės. Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-04-27, 2018-05-02, 2018-06-05, 2018-07-07 ir 2018-08-23 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, apklausiamas nukentėjusiuoju bei 2018-08-23 akistatos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19705-18 dėl automobilio vagystės, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „D.“ kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. M. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys ir jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pašalinant veikos kvalifikaciją pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo skirti švelnesnę bausmę, panaikinti suėmimą ir skirti kitas kardomąsias priemones.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad turėjo darbą, mokėsi mokykloje, turi nėščią sugyventinę, kuri kovo mėnesį gimdys, civilinės metrikacijos skyriuje pateikė prašymus dėl santuokos įregistravimo. Nusikaltimą padarė 2018 m. balandžio 27 d., o laisvė apribojimas skirtas 2018 m. rugsėjo 17 d. Teismo padarytos išvados, kad buvo policijos pareigūnų stabdomas, tačiau nestojo, o palikęs automobilį, neužgesinęs, iššoko iš jo ir pabėgo, prieštarauja surinktiems įrodymams. Policijos pareigūnai patys nurodė, kad paėmus automobilį, nebuvo užvedimo spynelės raktelių. Šios aplinkybės nurodytos jų apklausoje ir įrodo, kad mašina buvo užgesinta, nes be raktelių mašinos užvesti neįmanoma.
3.2. Skunde taip pat pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. Jonavos teismo rūmų nutarimu yra nubaustas už tai, kad vairavo be teisių. Nebuvo jokio nuteisimo dėl to, kad nestojo ar bėgo, todėl, priimdamas nuosprendį, teismas rėmėsi klaidingais motyvais.
3.3. Nuteistojo teigimu, nuo sausio 1 d. jau galima taikyti amnestiją, nusikaltimas nėra sunkus, prisipažino. Galima skirti intensyvią priežiūrą, viešųjų darbų, piniginę baudą, Jau treji metai kaip užsiima mašinų remontu bei pirkimu-pardavimu, pradėjo mokytis bei dirbti. Buvo vienas šeimos maitintojas, o dabar sugyventinė yra nėščia ir be pajamų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sutinka dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nors D. M. buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
8. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
9. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, lėmęs netinkamai kvalifikuotus nuteistojo veiksmus, t. y. netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl dėl to plačiau pasisako.
11. D. M. šioje byloje buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu už tai, kad būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai policijos komisariate pranešė apie jam nuosavybės teise priklausančio automobilio vagystę. Be to, jis, būdamas įspėtas už žinomai melagingų parodymų davimą, policijos komisariate apklausiamas nukentėjusiuoju bei akistatos metu davė melagingus parodymus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinius nusižengimus. Išnagrinėjęs bylą, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje D. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pašalindamas veikos kvalifikaciją pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys, todėl D. M. nusikalstama veika vertintina kaip tęstinė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-976 redakcija). Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo pateikimas arba melagingų parodymų davimas, arba melagingos išvados pateikimas, arba melagingas vertimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.
13. Tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą objektyvioji pusė pasireiškia kaip bet kokia forma, būdais, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.
14. Iš aukščiau išdėstyto bei lingvistinio teisės normos aiškinimo seka, kad BK 235 straipsnio 1 dalis yra taikoma, kai asmuo raštu pateikia melagingą skundą, pranešimą, pareiškimą apie nusikalstamą veiką arba duoda melagingus parodymus, tačiau nenurodo konkretaus asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, o tik apskritai praneša apie patį nusikaltimo padarymo faktą arba duoda melagingus parodymus. Tuo tarpu, BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika nuo BK 235 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos atribojama pagal tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies atveju, kaltininkas melagingai įskundžia konkretų asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką arba praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą (pvz. melagingas telefoninis pranešimas).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. 2018 m. balandžio 27 d., laikotarpyje nuo 23 val. 49 min iki 23 val. 52 min, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams tyčia melagingai pranešė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „D.“ kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės bei, tęsdamas veiką, 2018-04-27, 2018-05-02, 2018-06-05, 2018-07-07 ir 2018-08-23 ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „D.“ kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, nors šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes automobilis nebuvo pagrobtas. Pats nuteistasis apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad apie pagrobtą automobilį policijai pranešė melagingai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą, neturint teisių. Be nuteistojo D. M. prisipažinimo, jo kaltė pagrįstai grindžiama pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 13-15), (duomenys neskelbtini) tyrėjos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 19-22), teisių ir pareigų liudytojui/nukentėjusiajam išaiškinimo protokolais (b. l. 16, 17, 32, 23, 25, 27), nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 18), liudytojo apklausos protokolais ( b. l. 24, 26, 28-30, 33), akistatos protokolu (b. l. 35-36), Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1319-814/2018 (b. l. 40-44), liudytojo apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19705-18 (b. l. 61-62).
16. Apylinkės teismo išvados iš esmės yra teisingos, pagrįstos visapusišku bylos įrodymu ištyrimu, tačiau šioje dalyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, D. M. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis raštu melagingai pranešė apie neva pagrobtą jam priklausantį automobilį ir po to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, apklausiamas liudytoju, nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus. Tuo remiantis, D. M. nusikalstami veiksmai – melagingo pranešimo pateikimas apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nesant BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Teismas dėl šios dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismo nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi D. M. buvo pareikštas kaltinimas būtent ir pagal 235 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla teisiamajam posėdžiui perduota ir pirmosios instancijos teisme nagrinėta ir dėl šio kaltinimo, be to, veika perkvalifikuojama pagal švelnesnį BK straipsnį, numatantį švelnesnę bausmę, todėl toks D. M. veikos perkvalifikavimas nesuvaržo jo teisių į gynybą, nes jis turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas rėmėsi sena BK 235 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia iki 2010 m. liepos 20 d. Ankstesnėje BK 235 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija Nr. Nr. XI-521) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. Šiuo metu galiojanti 2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-976 redakcija pagal šį straipsnį numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. Naujesnė BK 235 straipsnio 1 dalies redakcija numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už melagingų parodymų davimą, tačiau buvo kriminalizuotas ir melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimas. Be to, teismas vadovavosi pasenusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, cituodamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-458/2011. Šioje Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nagrinėjama ne tapati šiai bylai situacija, skyrėsi faktinės aplinkybės, kadangi buvo įskųstas konkretus asmuo, o šiuo atveju nuteistasis melagingai pranešė apie nusikalstamą veiką ir vėliau davė melagingus parodymus, todėl šia praktika apylinkės teismas šioje situacijoje nepagrįstai rėmėsi. Teismas citavo ir nepagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016, kadangi šioje byloje buvo analizuojama situacija senosios BK 235 straipsnio 1 dalies redakcijos kontekste.
Dėl bausmės
18. D. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 236 straipsnio 1 dalies į BK 235 straipsnio 1 dalį, turi būti išspręstas skirtinos bausmės klausimas. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
20. Skiriant bausmes teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus. Už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu, pirmosios instancijos nuosprendžiu D. M. buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kuri numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Iš to seka, kad BK 235 straipsnio 1 dalis laikytina švelnesniu įstatymu, nei BK 236 straipsnio 1 dalis, kadangi straipsnio dispozicijoje numato daugiau alternatyvių bausmės rūšių. Tuo remiantis, kolegija sprendžia, kad, perkvalifikavus nuteistojo veiką, bausmė nuteistajam mažintina.
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, anksčiau teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskiriant įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Tokio dydžio bauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina ir pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti ir nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui.
22. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. taip pat prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne. Kardomųjų priemonių paskirtis yra numatyta BPK 119 straipsnyje. Kardomosios priemonės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims gali būti skiriamos siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis vykdomas po apeliacinės instancijos teismo paskelbto galutinio sprendimo, o šiuo atveju nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog tik paskyrus nuteistajam suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bus neabejotinai užtikrintas tinkamas skundžiamo nuosprendžio įvykdymas.
23. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau vertindamas nuteistojo D. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai lėmė netinkamą baudžiamosios veikos kvalifikavimą ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keičiamas, nuteistojo D. M. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 236 straipsnio 1 dalies į BK 235 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pakeičiant bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).
24. Taip pat pirmos instancijos teismas netinkamai bendrino bausmes pagal du nuosprendžius, vadovaudamasis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi. Pirmos instancijos teismas paskirtąją bausme bendrino su 2018 metų rugsėjo 17 dienos Kauno apylinkės Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau, pažymėtina tai, kad nusikalstama veika pradėta daryti 2018 m. balandžio 27 dieną ir baigta – 2017 metų rugpjūčio 23 dieną. Taigi, nusikalstama veika yra padaryta iki Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 meteų rugsėjo 17 dienos priimto nuosprendžio. Todėl bausmė D. M. turi būti bendrinama pagal du nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:
D. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 236 straipsnio 1 dalies į LR BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį paskirtą atliktą bausmės dalį.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.