Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis suimtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-14390-18 pagal LR BK 151-1 str., 261 str., 151-1 str. nuo 2018-10-19 iki 2019-01-19 ( b.l. 96) ir yra Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas:

1) 2009-10-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimu,

2) 2011-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., subendrinta galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2012-01-09 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 4 m. laisvės atėmimo bausmės; 2014-11-04 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmės,

3) 2017-03-30 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį , 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams,

4)2018-09-17 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 182 str. 3 d. 25 p. areštu. 182 str. 3 d. - 25 p. areštu, bausmės apėmimo būdu BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos su 2017-03-30 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs, teismas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1d., 235 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2018 m. balandžio 27 d., laikotarpyje nuo 23 val. 49 min iki 23 val. 52 min, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, esančio Klaipėdos g. 4, Jonava, pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „Draugystė“ kiemo, esančio Lietavos g. 8, Jonavoje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, ko pasekoje pagal jo pranešimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19705-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl automobilio vagystės. Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-04-27, 2018-05-02, 2018-06-05, 2018-07-07 ir 2018-08-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., apklausiamas nukentėjusiuoju bei 2018-08-23 akistatos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19705-18 dėl automobilio vagystės, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „Draugystė“ kiemo, esančio Lietavos g. 8, Jonavoje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolais nustatyta, kad 2018-05-02, 2018-06-05, 2018-07-27, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19705-18 D. M. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą (b.l. 23, 25, 27).

2018-08-23 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo J. J. metu D. M. pasiliko prie savo parodymų, duotų 2018-04-27, 2018-05-02 ir 2018-06-05 apklausų metu, kad 2018-04-27 buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36).

2018-09-24 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1319-814/2018 D. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2d. (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) ir D. M. paskirta 350 eurų bauda. Taip pat D. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas) ir D. M. paskirta 35 eurų bauda. Teismas, nustatė, kad D. M. 2018-04-27 21.10 val. vairavo automobilį BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.40-44).

2018-10-05 liudytojo apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19705-18 nustatyta, kad J. J. parodė, kad D. M. yra jo pažįstamas. 2018 m. vasaros pradžioje, mieste jis susitiko D. M.. D. jam papasakojo, kad balandžio mėnesį jam važiuojant automobiliu BMW Lietavos gatvėje, Jonavoje, automobilį stabdė policijos pareigūnai, tačiau jis nestojo, o palikęs automobilį, pasišalino ir nuo policijos pareigūnų pabėgo. D. paprašė, kad jis (J. J.) prisiimtų jo kaltę administracinėje byloje, nurodytų, kad tai jis vairavo D. automobilį BMW 525. Jis sutiko prisiimti D. kaltę dėl vairavimo automobilio, bet nežinojo, kad D. dar yra parašęs pareiškimą dėl minėto automobilio vagystės. Tiksliai neatsimena, ar po jo liudijimo teisme administracinėje byloje ar dar iki bylos nagrinėjimo, D. jam pasakė, kad jis (J. J.) turės parašyti paaiškinimą policijoje. D. jam nurodė, ką reikės parašyti paaiškinime, nurodė visas aplinkybes. D. pasakė, kur yra jo garažas, nurodė, kur jis paliko automobilį, kai jį vijosi policininkai. Nuėjęs į policijos komisariatą, jis (J. J.) savo ranka parašė paaiškinimą, kad tai jis pavogė D. automobilį, nes taip norėjo padėti draugui. Vėliau jis suprato, kad D. jį apgavo, nes jie tik tarėsi, kad jis prisiims atsakomybę už D. dėl pabėgimo nuo policijos pareigūnų, o ne dėl D. automobilio vagystės. ( b.l. 61-62)

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad proceso metu duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti. Tuo tarpu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015).

Nagrinėjamu atveju D. M. pripažino aplinkybę, kad policijai pranešė apie pagrobtą automobilį melagingai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą be teisių. Be šio jo prisipažinimo, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. 2018-09-24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. M. pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ANK 424 str. 2 d., 415 str. 2 d. padarymo. Kaltinamasis nubaustas už tai, kad 2018-04-27 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo šį savo automobilį ir 21 val.10 min. buvo policijos pareigūnų stabdomas, tačiau nesustojo, o palikęs automobilį, neužgesinęs, iššoko iš jo, automobilis nuriedėjo ir sustojo tik atsitrenkęs į bordiūrą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas 21 val. 10 min. policijos pareigūnų stabdomas, bėgdamas nuo pareigūnų palikęs automobilį, o 22 val. 15 min., pranešdamas, kad jam priklausantis automobilis apie 20 val.- 22 val. 15 min. laikotarpyje buvo pagrobtas iš garažų bendrijos kiemo, Lietavos g. 8, suvokė, kad melagingai praneša apie nebūtą nusikaltimą ir to siekė, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės. Konkrečiu atveju, teismas neturi abejonių, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta, kad D. M. 2018 m. balandžio 27 d., laikotarpyje nuo 23 val. 49 min iki 23 val. 52 min, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, pareigūnams tyčia melagingai pranešė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „Draugystė“ kiemo, esančio Lietavos g. 8, Jonavoje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, bei tęsdamas veiką 2018-04-27, 2018-05-02, 2018-06-05, 2018-07-07 ir 2018-08-23 ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 15 min, pastebėjo, kad iš garažų bendrijos „Draugystė“ kiemo, esančio Lietavos g. 8, Jonavoje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 525 (v/n (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, nors šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes automobilis nebuvo pagrobtas.

Kaltinamojo D. M. veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalies ir 236 straipsnio 1 dalies normas. Teisimo vertinimu toks baudžiamojo įstatymo taikymas neatitinka susiformavusios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad jei asmuo, melagingai pranešęs apie nusikaltimą (įskundęs kitą asmenį), ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo pranešimo (įskundimo) – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, 2K-307-648/2016). Taigi, D. M. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys ir jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Nurodytų aplinkybių kontekste, D. M. padaryta veika vertintina kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojama pagal BK 236 str. 1 d., pašalinant veikos kvalifikaciją pagal BK 235 str. 1 d., kaip perteklinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis D. M. padarė vieną nesunkią baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Jo veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis praeityje yra teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka (b.l.123-129). Kaltinamasis nedirba, priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje neregistruotas (b.l. 134). Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė kai nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodytų aplinkybių kontekste, kaltinamajam parinktina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant švelnesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. D. M. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė probacijos laikotarpiu. Kaltinamasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors D. M. kaltu pilnai prisipažino, tačiau bylos išnagrinėjimui sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka prieštaravo prokurorė ir tai užkerta teismui kelią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, tačiau teismas į kaltinamojo prisipažinimą atsižvelgė parinkdamas jam skiriamos bausmės dydį.

Kadangi D. M. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu 2017-03-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri subendrinta su 2018-09-17 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu apėmimo būdu (BK 63 str. 9 d.), vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, bendrinama su 2018-09-17 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių neatlikta dalimi (2 metai 5 mėnesiai 28 dienos) prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos, bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama bausmės dalis – 3 mėnesiai 2 dienos.

Kaltinamasis teisiamas penktą kartą, praeityje eilę kartų teistas už nusikalstamų veikų, įtrauktų į LR BPK 122 str. 4 d. numatytą sąrašą, padarymą. Nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to probacijos metu buvo suimtas už kitų nusikalstamų veikų padarymą (suimtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-14390-18 pagal LR BK 151-1 str., 261 str., 151-1 str. nuo 2018-10-19 iki 2019-01-19 ). Taigi, siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu skiriamos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje skiriama kardomoji priemonė suėmimas. Teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju egzistuoja kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai: kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl manytina, kad jis, siekdamas išvengti skiriamos bausmės atlikimo gali slėptis; nepaskyrus kardomosios priemonės suėmimo, kaltinamasis gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2018-09-17 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės (subendrinta su 2017-03-30 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) neatlikta dalimi (2 metai 5 mėnesiai 28 dienos) prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos, bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2018-12-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.