- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- A15.-1319-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00078-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pažeidėjas
- D. M.
nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Kauno apskrities VPK KPV atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. 2018-04-27 21.10 val. Jonavoje, prie namo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė automatiškai išregistruota, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 226 p., reikalavimus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. teismo posėdžio metu dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltu neprisipažino. Papildomai paaiškino, kad 2018-04-27 su draugu tvarkė mašiną „BMW“ prie garažo. Tą dieną mašiną paliko prie garažo, nes mašina buvo nevažiuojanti, joje nebuvo kuro. Automobilį ne visada rakina, nes mašina su centriniu užraktu ir kartais neužsirakina. Automobilio daiktadėžėje visada yra padėti atsarginiai raktai. 2018-04-27 apie 21 val. jie išėjo iš garažo į savo namus persirengti, nes buvo tepaluoti. Sugrįžo prie garažo apie 23 val., ir nerado savo automobilio. Jis Išsikvietė policiją ir parašė pareiškimą. Pareigūnas nusivežė jį į poskyrį, ten jis pasakė visus dingusio automobilio duomenis. Bebūnat atėjo kiti policijos pareigūnai, liepė jam išeiti į kiemą ir pasirašyti dokumentus - kad jis vairavo automobilį be teisių. Jis automobilio „BMW525“.nevairavo, policijos pareigūnai jo nestabdė, iš automobilio jis nešoko, nepabėgo. Pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas ne jis. Iš vaizdo įrašo matosi, kad policijos automobilyje nesigirdi jokio garsinio signalo, nesimato šviesų signalo. Teisės vairuoti automobilio jis neturi, dar neišsilaikė. Automobilis registruotas jo vardu. Jis remontuoja automobilius, suremontuotus parduoda ir taip užsidirba. Yra jis anksčiau vairavęs automobilį, už tai yra nubaustas bauda, baudos nesumokėjęs. Įvykio dieną jis buvo su langete ant dešinės rankos. Su langete jis negali rankos lankstyti, tuo labiau negalėtų vairuoti. Jo automobilį vairavo pažįstamas J. J., kuris, atrodo, irgi neturi teisės vairuoti. J. J. eis į policiją prisipažinti, kad jis tą dieną vairavo jo automobilį.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą, D. M. paaiškinimą rašyti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J. paaiškino, kad D. M. jo draugas. Apie 21 val., jis nepranešęs D., paėmė jo pilką „BMW“ automobilį nuo garažų prie Bikuvos parduotuvės. Automobilis buvo atrakintas, atsarginiai rakteliai buvo daiktadėžėje. D. visada jam leisdavo važinėti tuo automobilių. Važiuojant link Kosmonautų gatvės „Maximos“, jį pradėjo stabdyti pareigūnai įjungę švyturėlius, bei sakydami „prašome sustoti“. Jis nestojo, nes labai bijojo prarasti draugo mašiną. Tada jis nusuko link Lietavos 1-ojo namo ir sustojo. Pasiėmęs automobilio raktelius nubėgo link turgaus. Išlipę iš automobilio, pareigūnai jam šaukė sustoti. Jį vijosi du pareigūnai, kurie vienas nuo kito buvo 10-15 m atstumu. Jis tuo metu buvo išsinarinęs ranką, jo ranka buvo apvyniota. Ranką išsinarino balandžio 15–20 d., darbe. Dėl susižalojimo kreipėsi į Rimkų šeimos kliniką pas šeimos gydytoją. Apie lankymąsi pas gydytoją pateiks teismui informaciją iš medikų. Vėliau aiškino, kad pas gydytoją ne iš karto nuėjo, atrodo, kad gal iš viso pas jį nesilankė. Vaizdo registratoriaus įraše užfiksuotas jis, tik filmuotoje medžiagoje gal tik taip atrodo, kad iš mašinos išbėgęs žmogus yra aukštesnis už jį.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. paaiškino, kad D. yra draugas. Žino, kad draugo mašina buvo nuvaryta nuo garažo. Nuvažiavo tvarkyti mašiną pas D. prie garažo. Tada gal apie 18 val., tiksliai nepamena laiko, parvežė D. iki namų nusiprausti. Vėliau D. paskambinęs pasakė, kad nėra mašinos. D. tuo metu, kai dingo mašina, turbūt buvo namuose, nes jis paėmęs iš garažo jį ten nuvežė. Kad automobilis pavogtas, sužinojo gal po valandos - paskambino D. ir pasakė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. U. paaiškino, kad dirba vyr. patruliu. D. M. asmeniškai nepažįsta. Lietavos gatvėje patruliavo su pareigūnu V. Š.. Pastebėjo iš garažo įtartinai išvažiuojantį automobilį „BMW“, todėl nutarė sustabdyti. Važiavo jam iš paskos, įjungė švyturėlius, stabdant sakė „prašome sustoti“, vairuotojas, juos pastebėjęs, padidino greitį ir įsuko į Kosmonautų gatvę. Paskui vairuotojas iš riedančio automobilio iššoko, automobilį paliko riedėti, o pats ėmė bėgti. V. Š. vairavo tarnybinį automobilį, o jis bėgo paskui pažeidėją. Jis jo nepavijo, bet jį puikiai matė. Po to jie pranešė budėtojui, kad nestojo toks automobilis ir, kad iššokęs iš automobilio vairuotojas pabėgo. Baigiant įforminti įvykį, kažkur iki valandos laiko, išgirdo radijo ryšiu, kad prie garažų Lietavos gatvėje buvo pavogtas automobilis, kurį jie formino. VPK budintis juos nusiuntė ten, kur buvo pavogtas automobilis. Atvykę pamatė, kad tai buvo tas pats pilietis, kurį jis vijosi. Jis pažeidėją vijosi apie 1,5 min. Kategoriškai gali teigti, kad D. M. iššoko iš to automobilio. Jis aiškiai jį matė vejantis, tuo metu dar nebuvo sutemę. Liudytojas A. U. 2018-09-18 teismo posėdžio metu papildomai apklaustas paaiškino, kad pažeidėją tarnybiniu automobiliu persekiojo apie minutę laiko. Jų ekipažas važiavo apie 10-15 metrų atstumu nuo persekiojamo automobilio. Persekiojamas asmuo turėjo suprasti, kad jis stabdomas, nes buvo įjunti policijos automobilio švyturėliai. Tuo metu persekiojamas asmuo tai matydamas padidino greitį. Ar garsinis signalas buvo įjungtas, nepamena. Ar buvo reikalavimas sustoti išreikštas žodžiu, taip pat neatsimena. Peržiūrėjus pateiktą video medžiagą, liudytojas paaiškino, kad garsinis signalas nebuvo įjungtas ir reikalavimas „sustoti“, žodžiu nebuvo išreikštas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad su D. M. teko susidurti. Patruliavo Jonavoje ir pamatė automobilį „BMW“. Nutarė sustabdyti jį, bet jis nestojo, pasuko į daugiabučių kiemus ir vairuotojas pabėgo. Kolega vijosi, bet nepavijo. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio ir bėgo, automobilis stovėjo, bet kadangi buvo nuokalnė, pradėjo riedėti. Paskui formino automobilio išvežimą ir valandos bėgyje gavo pranešimą, kad šitas automobilis pavogtas. Nuvažiavo į garažus pagal pranešimą ir pamatė tą patį iš automobilio pabėgusį asmenį. D. M. yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį BMW. Jį atpažįsta iš kūno sudėjimo. Vaikinas aukštas, lieknas, veido forma ta pati, buvo su langete ant rankos. Tuo metu lauke buvo šviesu. Liudytojas V. Š. 2018-09-18 teismo posėdžio metu papildomai apklaustas paaiškino, kad reikalavimas asmeniui sustoti buvo išreiškiamas automobilyje įjungus švyturėlius. Kadangi automobilis buvo persekiojamas trumpą laiką, apie minutę, garsinis signalas ko gero įjungtas nebuvo, žodžiu reikalavimas „sustoti“ nebuvo išreikštas, nes automobilis įsukęs į kiemus sustojo. Automobilių tuo metu daugiau nebuvo, todėl asmuo turėjo suprasti, kad jis yra stabdomas. Policijos ekipažas važiavo nuo pažeidėjo automobilio apie 15 m. atstumu.
Pagal ANK, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis apskritai neigia 2018-04-27 21.10 val. vairavęs jam priklausantį automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad jis buvo pavogtas nuo garažo, dėl vagystės jis kreipėsi į policiją, kaip išsiaiškino, automobilį be jo leidimo paėmė J. J.. Kad automobilį tą vakarą be D. M. leidimo paėmė, juo važiavo, stabdomas policijos pareigūnų nestojo ir pabėgo, teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoju apklaustas J. J.. Tačiau teismas tokius D. M. ir J. J. parodymus teismo posėdžio metu vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti/padėti išvengti administracinės atsakomybės D. M., nes šie parodymai prieštarauja kitiems administracinio nusižengimo byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams – pareigūnų A. U. ir V. Š. parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, kur jie nurodė, kad automobilį „BMW525“ vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigūnai jį atpažino iš kūno sudėjimo, liudytojas A. U. vijosi pažeidėją ir jį puikiai matė, be to, praėjus neilgam laiko tarpui (maždaug valandai), su juo vėl susitiko, kai nuvyko pagal paties D. M. pranešimą apie pavogtą jo automobilį. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai A. U. ir V. Š. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti D. M. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie patys matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis dėl D. M. automobilio BMW525 vairavimo protokole nurodytu laiku ir vietoje.
Tai, kad D. M. savo parodymuose yra nenuoseklus, painiojasi, patvirtina ir jo parodymai teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad įvykio dieną jis su draugu garaže tvarkė automobilį BMW, tačiau neigdamas, kad jis vairavo automobilį, nurodė, kad būdamas su langete jis negali rankos lankstyti, o juo labiau negalėtų vairuoti automobilio. Toks D. M. painiojimasis duodant paaiškinimas leidžia teismui spręsti, jog sužalota ranka netrukdė jam nei garaže tvarkyti automobilį, nei vairuoti transporto priemonę.
Neabejotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo dėl inkriminuotos administracinės veikos, tačiau jam suteikta teisė ginti savo interesus, kas, be kita ko, reiškia ir tai, jog asmuo turi teikti logiškus ir nuoseklius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju D. M. tokių paaiškinimų nei tyrimo metu nei teisme nepateikė, surašant protokolą paaiškinimą rašyti atsisakė, o teismo posėdžio metu nuosekliai neigė savo kaltę, t.y. kad jis vairavo automobilį BMW. Todėl teismas jo paaiškinimais nesivadovauja spręsdamas apie jo kaltę.
Teismas kaip jau anksčiau minėta, nesivadovauja liudytojo J. J. parodymais, kurie yra neobjektyvūs. Šis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad jį, vairuojant automobilį „BMW“, pareigūnai stabdė įjungę švyturėlius ir sakydami „prašome sustoti“, ir kad jį, išlipusį iš automobilio ir bėgantį, vijosi du policijos pareigūnai. Tačiau kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašas, liudytojų A. U. ir V. Š. parodymai –paneigia tokius jo parodymus ir patvirtina, kad policijos pareigūnai per garsiakalbį neišreiškė reikalavimo “prašome sustoti”, o bėgantį asmenį vijosi ne du, o vienas policijos pareigūnas. Liudytojas J. J. iš pradžių teismui nurodė, kad jis dėl rankos, ant kurios buvo langetė, sužalojimo, lankėsi Rimkų šeimos klinikoje pas gydytoją, teigė teismui pateiksiantis iš gydytojos pažymą apie jo lankymąsį, tačiau vėliau parodymuose painiojosi, nurodydamas, kad jis pas gydytoją iš karto nenuėjo, o galiausiai parodė, kad pas gydytoją iš viso nesilankė, visa tai sudaro pagrindą netikėti jo parodymais, kuriuos ji galimai davė norėdamas padėti savo draugui D. M.. Teismas taip pat atmeta ir nesivadovauja ir liudytojo M. P. parodymus, kur jis nurodė, kad kai dingo D. M. automobilis, Dainius greičiausiai buvo namie, nes jis jį apie 18 val. parvežė iš garažo į namus nusiprausti, nes tokie jo parodymai nedera ir prieštatauja netgi ir paties D. M. parodymams, kur jis aiškino, kad apie 21 val., jis išėjo iš garažo į namus persirengti, nes buvo tepaluotas.
Be to teismo posėdžio metu peržiūrėjus Kelių policijos valdybos pateiktą CD laikmeną su vaizdo įrašu matyti, kad sustojus automobiliui „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo iššoko ir nubėgo aukštas, smulkaus kūno sudėjimo vaikinas apvyniota ranka. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog jame užfiksuotas vyras pagal bendrą išvaizdą yra labai panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamą D. M.. Tuo tarpu liudytojas J. J., kuris teigia, kad būtent įvykio dieną jis vairavo D. M. priklausantį automobilį „BMW525“, yra visiškai nepanašus nei iš veido bruožo, nei iš kūno sudėjimo, (pastarasis žymiai mažesnis už D. M.), į asmenį, kuris užfiksuotas CD laikmenoje. Taigi įvertinus aptartų įrodymų visumą konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad būtent D. M. yra užfiksuotas anksčiau aptartame vaizdo įraše.
D. M. kaltė, kad jis 2018-04-27 21.10 val. Jonavoje, prie namo Kosmonautų g. 48, vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir kad transporto priemonė automatiškai išregistruota, įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: administracinių nusižengimų protokolu, kuriame užfiksuoti paminėti administraciniai nusižengimai, jų padarymo laikas, vieta, kitos jų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės ( b. l. 3), Kauno apskrities VPK Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. Š. ir A. U. tarnybiniais pranešimais ( b. l. 5,6 ), kurie patvirtina, kad būtent D. M. vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 7), VĮ “Regitra” išrašu, kuriame pažymėta, kad automobilio „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujas savininkas D. M., automobilis išregistruotas automatiškai (b. l. 8), Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l. 10-13), CD laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 26). Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir įrodo, jog D. M. veikos atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, nes, jis, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji neįgyta, vairavo jam priklausantį automobilį, kuris automatišai buvo išregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. M. kaltinamas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, kuris numato atsakomybę už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir pagal 415 straipsnio 2 dalį, kuris numato atsakomybę už vairavimą neįregistruotos (neperregistruotos) transporto priemonės. Tačiau administracinio nusižengimo protokole suformuotas kaltinimas tik iš dalies atitinka kvalifikuotus D. M. padarytus nusižengimus. Protokole aprašyta veika, jog D. M. vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, tačiau protokole nurodytas pažeidimas, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, per klaidą nekvalifikuotas, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Vdovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, D. M. veika papildomai kvalifikuotina pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. D. M. apie galimą pažeidimo kvalifikavimą pagal ANK 424 straispnio 2 dalį pranešta teismo posėdžio metu.
D. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – D. M. administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, D. M. praeityje ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, tai neigiamai apibūdina D. M. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teistas, - į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimų padarymą paskyrus ANK 424 straipsnio 2 dalies ir ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas didesnias, nei minimalaus dydžio baudas.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos, t. y. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Kaip matyti, iš 2018-06-28 D. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20ANR _P32139-2018 jam taip pat buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje už tai, kad jis 2018-04-27 21.10 val. Jonavoje, prie Kosmonautų g. 48, vairuodamas automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinančiam pareigūnui stabdant su tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, nevykdė teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, įvažiavo į kiemus, iš riedančio automobilio iššoko ir pabėgo. Automobilis be vairuotojo riedėjo, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nuriedėjęs ant šaligatvio ir žalio vejos, sustojo.
Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taip pat pažymėtina, kad būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.
Vadovaujantis liudytojų policijos pareigūnų V. Š., A. U. ir byloje esančiu vaizdo įrašu, darytina išvada, kad šių veiksmų policijos pareigūnai tinkamai neatliko, kas leidžia daryti išvadą, kad stabdymo ir persekiojimo nebuvo. Viso persekiojimo metu garso sistemos buvo išjungtos, byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apie persekiojamą automobilį buvo informuotas budėtojas ir kad nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti. Nors policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek pirminėse apklausose apklausti kaip liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo stabdomas ir persekiojamas įjungus švyturėlius ir garsinę sireną, tačiau jų nurodytos aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies. Peržiūrėjus teismo posėdžio metu video medžiagą matosi policijos pareigūnų automobilis, kuris važiuoja paskui automobilį BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebimas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio šviesos mirksėjimas nuo įjungtų švyturėlių. Garsinio signalo negirdėti, taip pat negirdėti žodžiu išreikšto reikalavimo sustoti. Peržiūrėjus pateiktą video medžiagą, liudytojai V. Š. bei A. U. paaiškino, kad garsinis signalas nebuvo įjungtas ir reikalavimas sustoti žodžiu nebuvo išreikštas, buvo įjungti tik švyturėliai, automobilių tuo metu daugiau nebuvo, todėl asmuo turėjo suprasti, kad jis yra stabdomas. Tačiau teismas su tokiais šių liudytojų parodymais nesutinka. Išnagrinėjus pateiktas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad būtent jis yra stabdomas ir persekiojamas, nes garso sistemos persekiojimo metu nenaudotos. Be to, policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti, nes šios priemonės gali būti naudojamos ir vykstant į įvykio vietą bei reikalaujant duoti kelią. D. M. automobilis buvo persekiojamas labai trumpą laiką ir baigėsi, kai automomobilį BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuojantis D. M. įsuko į gyvenamojo namo kiemą. Byloje nėra duomenų kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo patrulių ekipažas. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad D. M. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų ir norėjo išvengti sulaikymo. D. M. visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas.
Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog D. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl šio administracinio nusižengimo sudėties buvimo D. M. veikoje, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo D. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant bylą nepasitvirtino 2018-06-28 D. M. administracinio nusižengimo protokole Nr. 20ANR _P32139-2018 nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės, teismas iš administracinio nusižengimo protokolo šalina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „D. M., <...> tikrinančiam pareigūnui stabdant su tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, nevykdė teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, įvažiavo į kiemus, iš riedančio automobilio iššoko ir pabėgo. Automobilis be vairuotojo riedėjo, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nuriedėjęs ant šaligatvio ir žalio vejos, sustojo”. Pašalinus iš kaltinimo minėtas faktines aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena D. M. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nutrauktina. iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina aplinkybė, kad D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti D. M. galutinę subendrintą nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18083042293.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.