Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. e2S-510-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e2S-510-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00333-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-510-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00333-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. L. pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), darbo ginčą nagrinėti iš esmės, priteisti darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės 23 d. – 5574,81 Eur, priteisti 2623,44 Eur netesybų, priteisti 5611,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 proc. procesines palūkanas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 33 809,52 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą. Nurodė, kad, atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, galima teigti, jog atsakovui, fiziniam asmeniui, tokio dydžio sumą gali būti sunku atlyginti. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (su istorija) matyti, jog J. S. 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. vykstant ikiteisminiam tyrimui ir būnant informuotam apie tai, kad nukentėjusioji L. L. teiks civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pardavė nuosavybės teise priklausantį garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė mano, kad atsakovas taip sąmoningai siekia sumažinti savo turtą taip galimai apsunkindamas sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovės L. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, jog atsakovas ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino žalą atsakovei ir nėra duomenų apie jo vengimą tai padaryti. Atsižvelgė į tai, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad atsakovo J. S. asmeninės nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamas turtas: buitinės patalpos (rinkos vertė – 46693 Eur), garažas (42285 Eur vertės), sandėlis (295 vertės), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (384,00 Eur vertės), sodo namelis (478,00 Eur vertės), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtam nekilnojamam turtui daiktinių apribojimų nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu iškeltų bylų nėra, nenustatyta, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės Nekilnojamojo turto duomenimis pagrįstas aplinkybes, kad atsakovas 2020-10-23 tretiesiems asmenims perleido jam priklausiusį garažo boksą, kurio rinkos vertė – 514 Eur, nėra pagrindo laikyti nesąžiningais atsakovo veiksmais, kaip sąmoningą siekį sumažinti savo turtą ir taip galimai apsunkinti sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovas jam priklausantį bokso garažą realizavo dar ieškovei nepareiškus civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, realizuoto turto vertė lyginant su likusiu turimu nekilnojamuoju turtu yra santykinai nedidelė, juolab, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo metu ieškovei sumokėta apie 2000 Eur suma žalos atlyginimui yra žymiai didesnė nei realizuoto turto vertė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė L. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų - 33 809,52 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškovės kelto reikalavimo bendra vertė atsakovui yra labai didelė – 33 809,52 Eur. Atsakovas J. S. yra pensinio amžiaus, pajamų kitų nei senatvės pensija, ieškovės žiniomis, negauna. Iškelto reikalavimo dydis sudaro 38 proc. viso atsakovui priklausančio turto. Tenkinus ieškovės reikalavimus pilna apimtimi, atsakovas negalės ieškinio sumos padengti nesumažinęs savo turimo turto daugiau nei trečdaliu, o tai akivaizdžiai suponuoja priimto sprendimo įvykdymo pasunkėjimą.

3.2. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad J. S. šiuo metu jam priklausantį turtą įgijo 2018 m. gegužės 31 d. arba 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. negyvenamąją patalpą - garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise įregistravo tik 2018 m. gegužės 31 d. (įregistravimo pagrindas 2013-02-06 Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-180-922/2013). Teismas nevertino atsakovo elgesio, t. y. nevertino to, kad J. S. 2018 m. gegužės 31 d. įregistruotą garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastarasis 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. vykstant ikiteisminiam tyrimui ir būnant informuotam apie tai, kad nukentėjusioji L. L. reikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pardavė.

Atsiliepimas

4. Atsakovas J. S. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.2. Nesant duomenų apie J. S. nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

4.3. Pardavus garažą, atsakovo turtas sumažėjo nežymiai. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, jog atsakovas dar turi pakankamai turto, tuo atveju jei ieškovės reikalavimas būtų tenkinamas. Tad konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, kai jis parduoda jam priklausanti turtą, nesant tam apribojimų, bei dar papildomai turint pakankamai turto, negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui aktualias faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį dėl ieškovės L. L. sveikatos sutrikdymo. Telšių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. patvirtino 2019 m. lapkričio 18 d. prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriuo J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. padarė išvadą, kad atsakovas savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą ir nevengia atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas ieškovei (nukentėjusiajai) pirko sauskelnes, vitaminus, davė nukentėjusiajai grynais pinigais 220 Eur, atsakovas nukentėjusiajai (ieškovei) 2019 m. lapkričio 20 d. pervedė 1700 Eur. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu atsakovui būtų pareiškusi civilinį ieškinį.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovo J. S. asmeninės nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamas turtas: buitinės patalpos (rinkos vertė – 46693 Eur), garažas (42285 Eur vertės), sandėlis (295 vertės), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (384,00 Eur vertės), sodo namelis (478,00 Eur vertės), esantys (duomenys neskelbtini).

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

10. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Šios teismo išvados bylos šalys neginčija.

12. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atsakovo nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė. Nagrinėjamos bylos atveju iškovė atsakovo nesąžiningumą sieja su atsakovui nuosavybės teise priklausančio garažo bokso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. vykstant ikiteisminiam tyrimui ir būnant informuotam apie tai, kad nukentėjusioji L. L. reikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien nedidelės vertės turto, kurio rinkos vertė – 514 Eur, pardavimas, nors ir vykstant ikiteisminiam tyrimui ir žinant ieškovės planus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nereiškia atsakovo nesąžiningumo, kadangi atsakovo turimo turto ir po garažo pardavimo užtektų ieškovės ieškinio reikalavimams patenkinti (nutarties 8 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas: 1) minėtam nekilnojamam turtui daiktinių apribojimų nėra; 2) Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu iškeltų bylų nėra, nenustatyta, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams; 3) atsakovas jam priklausantį bokso garažą realizavo dar ieškovei nepareiškus civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu; 4) realizuoto turto vertė lyginant su likusiu turimu nekilnojamuoju turtu yra santykinai nedidelė, 5) atsakovo ikiteisminio tyrimo metu ieškovei sumokėta apie 2000 Eur suma žalos atlyginimui yra žymiai didesnė nei realizuoto turto vertė. Taigi, nedidelės vertės turto pardavimas ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamos bylos atveju nereiškia atsakovo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kitu atsakovo nesąžiningų veiksmų, be nedidelės vertės turto pardavimo, ieškovė nenurodė.

15. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 073-464/2017). Vien aplinkybė, jog ieškinio suma (33 809,52 Eur) yra didelė atsakovui (to jis neneigia), nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas turi pakankamai turto ieškinio reikalavimas patenkinti bei nenustatyta nesąžiningų atsakovo veiksmų, siekiant turtą perleisti kitiems asmenims.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė