Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-303-123/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
2A-303-123/2016
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00077-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
UAB „Reginasta“
Atsakovas
D. D.
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-303-123/2016

Teisėjas R. Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00077-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6; 2.5.11; 3.3.1.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Reginasta“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Reginasta“ ieškinį atsakovui D. D., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų BUAB „Tilžės statyba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Reginasta“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. D. 5 868 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2013 m. atsakovas D. D. paėmė prekes iš UAB „Reginasta“ pagal PVM sąskaitas–faktūras serija SPD: Nr. 0002561 už 1907,14 Lt, Nr. 0000717 – už 241,93 Lt, Nr. 0000492 – už 2409,86 Lt, Nr. 0000491 – už 290,56 Lt, Nr. 0000489 – už 2086,08 Lt, Nr. 0000496 – už 753,73 Lt, Nr. 0000493 – už 341,20 Lt, Nr. 0000497 – už 484,13 Lt, Nr. 0000715 – už 1850,29 Lt, Nr. 0000716 – už 297,72 Lt, Nr. 0000866 – už 533,33 Lt, Nr. 0000718 – už 370,87 Lt, Nr. 0000699 – už 1566,58 Lt, Nr. 0000700 – už 1048,67 Lt, Nr. 0002553 – už 1590 Lt, Nr. 0000692 – už 1575,26 Lt, Nr. 0000490 – už 724,30 Lt, Nr. 0000455 – už 668,09 Lt, Nr. 0001450 – už 635,98 Lt, Nr. 0000696 – už 491,86 Lt, Nr. 0000697 – už 547,76 Lt, Nr. 0000696 – už 491,86 Lt, t. y. iš viso už 20247,23 Lt arba 5869 Eur. Atsakovas prekes ėmė ne kaip UAB „Tilžės statyba“ direktorius, o kaip fizinis asmuo. Ieškovei yra žinoma, jog šios prekės UAB „Tilžės statyba“ balanse nebuvo įtraukiamos, jos buvo vežamos neapskaitomos į statybos objektus ir ten sunaudojamos.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-11-03 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Reginasta“ bylinėjimosi išlaidas – 723,02 Eur atsakovui D. D. ir 9,82 Eur į valstybės biudžetą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-978-750/2014 ir 2015-01-14 nutartimi šioje byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nutarė panaikinti. Nustatė, kad daugumoje sąskaitų nėra nurodyta data, todėl neaišku, ar tuo metu atsakovas buvo vadybininkas, ar direktorius. Aplinkybė, jog atsakovas pasirašė PVM sąskaitas–faktūras, nereiškia, kad jis paėmė šias prekes kaip fizinis asmuo savo reikmėms. Jos išrašytos UAB „Tilžės statyba“, todėl prievolė apmokėti sąskaitas kyla būtent jai ir įmonė byloje turi būti atsakove.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Reginasta“ prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimą panaikinti, D. D. prašymą atnaujinti procesą atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad atsakovu byloje turi būti traukiamas tik D. D., nes jis prekes ėmė ne kaip įmonės vadovas, o kaip fizinis asmuo. Teismas neatsižvelgė, kad UAB „Tilžės statyba“ yra iškelta bankroto byla. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-952-479/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-20 sprendimu iš D. D. ieškovei BUAB „Tilžės prekyba“ buvo priteista 31666,86 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos, ir buvo konstatuota, kad D. D. savo veiksmais padidino ieškovei ir jos kreditoriams daromą žalą. Atsakovas 2013 m. lapkričio mėn. turėjo suprasti, kad įmonei esant nemokiai, jis iš UAB „Reginasta“ prekių įmonės vardu imti negalėjo, nes įmonė nebūtų galėjusi atsiskaityti už jas. Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl bylos atnaujinimo pagrįstumo, o byla išnagrinėta tų pačių įrodymų pagrindu. Nurodo, kad UAB „Reginasta“ nėra įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos iš fizinio asmens – buvusio įmonės vadovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pardavėja UAB „Reginasta“ pirkėjai UAB „Tilžės statyba“ išrašė PVM sąskaitas–faktūras už sąskaitose faktūrose nurodytas prekes už iš viso 20247,23 Lt arba 5864 Eur sumą. Sąskaitos–faktūros Nr. 0000696 ir Nr. 0000697 išrašytos 2013-03-12 (b. l. 64, 65), kitose jų išrašymo data nenurodyta, išskyrus kelias, kuriose nurodyti tik 2013 metai (b. l. 12, 30, 59, 62). Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo bei VSDFV išrašo matyti, kad atsakovas D. D. UAB „Tilžės statyba“ dirbo nuo 2012-11-26 iki 2014-09-16, o jos direktoriumi buvo 2013-03-04 iki 2014-08-29 (b. l. 70, 134–136). Ieškovė įrodinėja, kad prekes paėmė atsakovas D. D. kaip fizinis asmuo, ne kaip UAB „Tilžės statyba“ direktorius, ir jas naudojo ne įmonės veiklai, todėl turi už jas atsiskaityti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas iš UAB „Reginasta“ prekių įmonės vardu imti negalėjo, nes įmonė nebūtų galėjusi atsiskaityti už jas, todėl jis padarė ieškovei žalą, kurią privalo atlyginti.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnis nustato privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus, tarp kurių prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublik?s apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų rekvizitų matyti, kad visos sąskaitos faktūros buvo išrašytos pirkėjai UAB „Tilžės statyba“. Sąskaitose, kurių pagrindu reikalaujama priteisti skolą, nurodomi UAB „Tilžės statyba“ rekvizitai – adresas, įmonės kodas, PVM kodas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad aplinkybė, jog atsakovas pasirašė PVM sąskaitas– faktūras, nereiškia, kad jis paėmė šias prekes kaip fizinis asmuo savo reikmėms.

Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės pakeitė faktinį ieškinio pagrindą ir įrodinėja, kad atsakovas padarė žalą pirkdamas prekes įmonės vardu, kai ji buvo nemoki. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Reikšdama reikalavimą nurodytu pagrindu, ieškovė privalėjo įrodyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-952-479/2015 iš atsakovo D. D. ieškovei BUAB „Tilžės prekyba“ buvo priteista 31666,86 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos, ir buvo konstatuota, kad D. D. savo veiksmais padidino ieškovei ir jos kreditoriams daromą žalą. Nurodytoje byloje BUAB „Tilžės prekyba“ bankroto administratorius įrodinėjo, kad atsakovo padaryta žala įmonei laikytina Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-17 nutartimi patvirtintų BUAB „Tilžės statyba“ kreditorių reikalavimų bendra 45 372,48 Eur suma. Nustatyta, kad UAB „Reginasta“ nebuvo įtraukta į BUAB „Tilžės statyba“ kreditorių sąrašą, todėl jos reikalavimo klausimas nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Šiuo atveju tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės neapmokėtos skolos ir ieškovės patirtų nuostolių, bet ne tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-29 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-639-513/2015 pripažinta, kad UAB „Tilžės statyba“ veikla pasibaigė, patvirtintas BUAB „Tilžės statyba“ nepatenkintų kreditinių reikalavimų sąrašas. UAB „Reginasta“ nebuvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, o kreditoriaus reikalavimo teisė nebegali būti priverstinai įgyvendinta. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei kituose įstatymuose ar teisės aktuose nenustatyta, kad įmonės vadovas ir (arba) akcininkas savaime perimtų dėl bankroto likviduotos įmonės prievoles kreditoriams. Nuo bankroto bylos iškėlimo momento ieškovė turėjo teisę įstoti į bankroto bylą ir reikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo, kad atsakovas įvykdytų prievolę už juridinį asmenį, kuris yra pasibaigęs, ir skolos perkėlimą bando pateisinti deliktu. Ginčas kyla dėl to, ar tokio pobūdžio deliktas gali būti pagrindu reikalauti, jog atsakovas kreditoriaus naudai įvykdytų prievolę. UAB „Tilžės statyba“ bankroto procedūros metu nebuvo nustatyta, kad įmonė turėtų kreditorinių reikalavimų atsakovės UAB „Reginasta“ atžvilgiu, be to, po likvidavimo kreditoriaus reikalavimo teisė nebegali būti priverstinai įgyvendinta.

Apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl bylos atnaujinimo pagrįstumo, o byla išnagrinėta tų pačių įrodymų pagrindu. Apeliantei nurodytina, kad bylos atnaujinimo pagrįstumo klausimas buvo išspręstas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi, kuria buvo tenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl pakartotinai nebuvo sprendžiamas priimant ginčijamą teismo sprendimą. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Giedrė SeselskytėAlbina Pupeikienė