Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kada įvyko įvykis neprisimena, tačiau šiemet gal sausio mėnesį vakare, adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute buvo daug asmenų, o tarp jų turbūt buvo ir salėje esantys asmenys. Gėrė ir jis sužinojo, kad A. T. yra vagis, todėl supyko ir trenkė vieną kartą į galvą. Į lauką išėjęs nebuvo ir ten jam nieko nedarė. A. T. smogė, nes jis pavogė telefonus iš vieno salėje sėdinčio asmens. Kada įvyko ta vagystė – nežino. Tuo metu buvo išgėręs. Paprašė A. T. išeiti, jis tai padarė, tačiau nematė, ar jis išėjo vienas, kadangi jis liko bute. Yra liudytojų, kurie pasakytų, kad į lauką jis išėjęs nebuvo. Nežino, ar iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama telefono ar kompensacijos už jį – to negirdėjo. Draugai išgėrinėjo. Jam esant niekas smurto A. T. atžvilgiu nenaudojo. Pripažįsta, kad trenkė A. T. į veidą, nes supyko, kad jo draugas iš girto žmogaus atima telefonus, jį spardo. Peiliu nemosavo, tik gal išėjo juo nešinas iš virtuvės, nes pjaustė užkandą, todėl A. T. gal pagalvojo, kad grasins peiliu. Jam su A. T. jokių konfliktų niekada nebuvo, todėl neprašė iš jo pinigų, peiliu jam negrasino, negrasino atsukti dujas. Tas kambarys yra mažas, tai išėjus iš virtuvės į jį iš karto patenki, todėl gaunasi, kad su peiliu jis buvo prie visų kambaryje buvusių asmenų. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. A. T. telefoną pavogė iš L. T., nežino ar dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žalos neatlygino, nes neturėjo pinigų. Gailisi dėl savo elgesio. Pažymėjo, kad A. T. per naujuosius metus nukrito nuo laiptų, išsimušė dantį, prasiskėlė galvą, susižalojo koją ir dėl to dvi savaites laiko jis neišėjo iš namų. Tai gal nurodyti sužalojimai atsirado per naujuosius metus jam nukritus nuo laiptų, o ne dėl šio nagrinėjamo įvykio. Po naujųjų metų ėjo pas A. T. į namus ne vieną kartą, matė jo susižalojimus ir jam atrodo, kad jie atitinka kaltinime nurodytus sužalojimus.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Jis sutinka, kad galėjęs atlikti įtarime numatytus veiksmus. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad jis A. (T.) pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalūs, jis yra jo draugas. Įtarime nurodytų asmenų vardų ir pavardžių jis nežino, kadangi juos matė tik pirmą kartą. 2016 m. sausio 16 d. jis susitiko su savo draugu A. T., su juo nuvažiavo pas G. B. ir K. (P.), jos gyvena pietiniame. Su jomis jis baliavojo, liko nakvoti, kitos dienos popietę visi kartu važiavo pas jį į namus. Kelinta tai buvo valanda jis nežino. Neilgai trukus pas jį atvyko jo draugai L. M. ir E. P.. Jie visi šeši toliau baliavojo. Pritrūkus alkoholio jis su G. B. ir L. M., ėjo į jo name esančią parduotuvę „Aibė“ nusipirkti gėrimų. Parduotuvėje susitiko du jaunuolius. Jie buvo taip pat išgėrę. Vienas iš jaunuolių prie jo priėjęs pasisveikino, tačiau jis jo neatpažino. Tada jis jo paklausė, ar jie pažįstami. Jis atsakė, kad taip, nes kažkada su A. T. ir juo kartu gėrė. Tada jis pagalvojo, kad jei jis yra A. T. draugas, tegul tada užeina pas jį išgerti alaus. Dabar jau jis žino, kad vieno iš tų vaikinų vardas buvo I. (G.), o kito jis nežino. Jie sutiko užeiti pas jį. Grįžę namo visi gėrė, kvailiojo ir jis nesiklausė, ką kalbėjo A. T. su tais vaikinais, kuriuos jis parsivedė. Jis girdėjo, kad A. T. I. G. klausinėjo apie kažkokius telefonus, kad neva šis iš jo draugo juos pavogė. Praėjus nedaug laiko į jo namus atvyko dar vienas vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės jis nežino. Mano jis, kad jį pakvietė vienas iš tų jaunuolių, kuriuos jis parsivedė. Tie atvykę jaunuoliai pristojo prie A. T., kad šis gražintų pavogtus atvykusio jaunuolio telefonus. Iš pradžių pokalbis vyko ramiai, niekas nesipyko, A. T. sakė, kad žino apie kokius telefonus eina kalba ir sakė, kad juos atiduos arba grąžins pinigus. A. T. sakė, kad paims telefonus iš lombardo, kur telefonai yra užstatyti. Girdėjo, kad jis skambino kažkam norėdamas pasiskolinti pinigų. Jis negirdėjo, jog kažkas būtų A. T. grasinęs, jog jį užmuš ar išveš į mišką. Tačiau tie vaikinai ant jo rėkė. Jis taip pat buvo ant jo supykęs ir ant jo rėkė, sakė jam, kad jis yra nebelaukiamas jo namuose, nes vagių čia nebus. Galėjo būti, kad ir jis jam trenkė kelis smūgius. Ar trenkė kiti vaikinai, jis nematė. Bute grojo muzika, todėl jis negirdėjo, kuris ką sakė A. T.. Bute buvo šurmulys, visi buvo gerokai išgėrę, todėl tikrai visų aplinkybių jis nepamena. Dėl peilio jis gali pasakyti, kad buvo ant stalo, juo jis pjaustė dešrą, agurkėlius, tačiau nepamena, kad būtų A. T. juo grasinęs. Neilgai trukus pas jį atėjo kaimynė S. iš 14-o buto ir paprašė pakeisti lemputę laiptinėje. Tada jis nuėjo į virtuvę paimti taburetę, o eidamas link durų pamatė, kad visi jam nepažįstami vaikinai su A. T. išėjo į lauką. Kadangi jis nepasiekė įsukti lemputės, todėl ją vėliau grįžęs įsuko aukštesnis jaunuolis. Praėjus kelioms minutėms jie grįžo be A. T.. Per virtuvės langą jis pamatė, kad A. T. išeina. Tuomet, kai vaikinai buvo išėję į lauką, bute liko merginos ir E. P. su L. M.. Apie tai, kad iš A. T. buvo reikalaujama 200 eurų, jis negirdėjo, suprato, kad A. T. užstatęs telefonus gavo 50 eurų (2 t. 67-69, 73 b. l.).

Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. žiemą apie 17 val. ėjo pas mamą į parduotuvę ir sutiko V. M., kuris buvo kartu su draugu ir pasiūlė eiti pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), „baliavoti“. Bute dar buvo du V. M. draugai, dvi merginos ir A. T., kurį pažinojo iš anksčiau. Su V. M. susipažino per A. T.. Bute „baliavojo“ ir jis A. T. paklausė, kodėl vagia iš draugų telefonus. Jie kalbėjo, o paskui smogė jam du kartus į galvą. Tuo metu buvo išgėręs. Telefono vagystė padaryta ne įvykio dieną, o anksčiau. Apie tai jam pasakė pats L. T., paskambinęs ir pasakęs, kad atvažiuotų, o nuvykęs pamatė jį sumuštą, sakė, kad A. T. su draugu pavogė telefonus. Kai A. T. klausė, kodėl jis pavogė telefonus, tai jis pasakė, kad atlygins padarytą žalą, t. y. paims telefonus iš lombardo. Smūgius A. T. sudavė dėl girtumo, norėjo, kad jis atlygintų žalą. L. T. nukentėjusiajam nesmarkiai delnu tekštelėjo per veidą, klausdamas, kada atlygins žalą už telefonus. Po to, toliau išgėrinėjo. Neprisimena, ar konfliktas persikėlė į kitą vietą. Nukentėjusiajam negrasino. Tai, kas parašyta kaltinamajame akte yra melagystės. Ką darė kiti asmenys A. T. atžvilgiu – nematė. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis toliau dalyvavo vakarėlyje, vėliau išėjo į lauką, o visi kiti pasiliko bute. Negirdėjo, ar kas nors iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, tačiau jis nereikalavo. Jie sakė jam, kad paimtų iš lombardo tuos telefonus ir bus taika. Į lauką išėjęs nebuvo – nebent buvo išėjęs prie mamos parduotuvės parūkyti. Nematė, kad A. T. bėgtų, o ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad bėgo, nes galbūt tada jam taip pasirodė. E. P. taip pat stovėjo prie parduotuvės. A. T. išėjo į namus, o paskui išaiškėjo, jog atsidūrė ligoninėje. Jis A. T. lauke nesivijo. Kada bute atsirado L. T. – tiksliai neprisimena, tačiau daug vėliau nei atėjo jis. Apie peilį nieko nežino. Nematė, kad V. M. būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius. To, apie ką pasakojo teisme V. M. – nematė, nes gal tuo metu buvo tualete ar kitur išėjęs. Negirdėjo, kad iš nukentėjusiojo būtų buvę reikalaujami pinigai ar telefonas. A. T. sakė, kad grąžins telefonus. Nežino, ar jis kam nors skambino, nes turbūt neturėjo telefono. Nukentėjusysis į lauką išėjo pats. Negrasino A. T. išvežti į mišką, nesakė jam, kad jei negrąžins pinigų, tai jam bus blogai. Nematė, ar kas nors iš asmenų davė nukentėjusiajam telefoną pasiskambinti. A. T. buvo mušamas dėl pavogtų telefonų ir tai vyko dėl girtumo. Iki įvykio nukentėjusiajam buvo viskas gerai, nebuvo sužalotas ir taip pat jam nieko nebuvo po jo suduotų smūgių. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado nurodyti sužalojimai.

Kaltinamasis I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltas prisipažįsta, tvirtina ankstesnius parodymus, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, su juo susitaikyti. Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad A. (T.) jis pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalūs, jis gyvena šaliai jo. Įtarime nurodytus L. T., E. P. ir V. M. jis pažįsta, su jais yra ne kartą baliavojęs. 2016 m. sausio 17 d. apie 17 val. jis kartu su E. P. buvo parduotuvėje „Aibė“, kuri yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir netikėtai susitiko V. M.. Jis juos pakvietė į namus. Jis gyvena tame pačiame name, kur yra parduotuvė. V. M. buvo su savo drauge, kurios jis nepažįsta. Ten jie rado A. T. ir dar vieną mergaitę, kurios taip pat jis nepažįsta. V. M. namuose visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jie sėdėjo kambaryje, jis nematė, ar ant stalo buvo koks nors peilis, kadangi užkandos nebuvo. Alkoholį pirko L. T. ir V. M., jie turėjo pinigų. Netrukus atėjo dar vienas pažįstamas L. T.. Ne ilgai trukus jis pradėjo A. T. klausinėti, kur yra jo telefonai. Jam vėliau buvo paaiškinta, jog prieš mėnesį laiko, kuomet A. T. su L. T. ir dar kažkokiais vaikinais baliavojo pas Z., A. T. su kitu L. iš L. T. pavogė du telefonus ir dar nuo šio gavo į veidą. Tame baliuje jis pats dalyvavo, tačiau išėjo anksčiau ir šito momento nematė. Kadangi L. T. per mėnesį laiko A. T. taip ir nebuvo sutikęs, o dabar netikėtai jį sutiko, todėl pradėjo jo reikalauti, kad jis grąžintų telefonus. Kiek jis pamena, L. T. porą kartų sudavė jam per veidą. Tuomet A. T. prisipažino ir neneigė, kad tuos telefonus su kitu L. tą vakarą iš L. T. pavogė. Be to, jis sakė, kad telefonai yra užstatyti lombarde. Kvitai apie užstatytus telefonus yra pas tą draugą. Telefonai buvo užstatyti kito L. vardu. L. T. A. T. reikalavo grąžinti telefonus arba atiduoti pinigus už juos. Ar L. T. A. T. grasino, ar sakė, kad jį užmuš ir panašiai jis nepamena, nes ne viską girdėjo. Pats A. T. sakė, kad atiduos 200 eurų už telefonus, dar skambino mamai prašydamas jos pinigų, tačiau ji nedavė. Ar skambinti mamai bei prašyti pinigų reikalavo L. T., ar A. T. sugalvojo pats, jis nežino. Mama šiam pinigų neskolino. Tada A. T. pasakė, kad pinigus grąžins užstatęs savo kompiuterį. Tuo metu, kai tarp L. T. ir A. T. vyko šis pokalbis, jie toliau gėrė. Paskui ir jis kažkuriuo momentu prisijungė, sudavė A. T. porą smūgių į veidą arba į galvą rankomis. Jis sakė jam, kad blogai padarė, jog iš draugo pavogė telefonus. Jis neskambino ir neieškojo asmens, kuris galėtų nuvežti A. T. į mišką. Ar tai darė kažkuris iš bute buvusių asmenų, jis nežino, negirdėjo. Ką veikė E. P. ir V. M., ar jie mušė bei grasino A. T., jis tikrai negali pasakyti, nematė, buvo nuėjęs į tualetą. Jis nematė, kad V. M. būtų grasinęs peiliu A. T.. Kiek jis pamena, jie sėdėjo šalia ir gėrė alkoholį. Visa ši situacija truko apie valandą. Tuomet, kai prasidėjo kivirčas dėl telefonų, merginos jau galėjo būti išėjusios, tačiau jis tiksliai nepamena. Kalbos apie tai, kad A. T. uždarė ir neišleido iš buto tikrai nebuvo, bent jau jis nepamena. Be to, neilgai trukus ar L. T. ar A. T. pasiūlė eiti į lauką ir išsiaiškinti santykius vienas ant vieno. Išėjus į lauką A. T. pradėjo bėgti, tačiau jį pagavo E. P. ir stūmė į pusnį, šis nuvirto. Jis pats A. T. nesivijo, todėl nematė, ar jis buvo spardomas ar kitaip mušamas. Neilgai trukus visi jie parėjo namo, išskyrus A. T., nes jis išėjo. Tuomet, kai jis A. T. matė, ant jo veido tikrai nebuvo mėlynių ar kokių kitų sumušimų. A. T. jau seniai, maždaug prieš 4-5 metus, važiuodamas motoroleriu, susižalojo dešinę ranką ir iki šiol jos nevaldo visiškai. Jis nematė, kad jis smūgiuotų. Jis ne visas aplinkybes gali nurodyti tiksliai, kadangi alkoholį gėrė apie dvi savaites, todėl tikrai smulkmenų nepamena (1 t. 91-93, 95 b. l.).

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad šių metų žiemą, t. y. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje, apie 17-18 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo dvi merginos, du vaikinai, jis, V. M., I. G., L. T. ir A. T.. Kol buvo bute – neįvyko nieko. Atėjo blaivas, o visi kiti asmenys jau „baliavojo“. Į butą atėjo kartu su I. G., tačiau nežino, ar jis ateidamas buvo blaivus, ar išgėręs. Su I. G. ėjo į parduotuvę ir sutiko V. M., kuris pasakė, kad pas jį yra atėjęs A. T.. Tuomet jie nuėjo į tą butą paklausti A. T., kur dingo jo pavogti telefonai. A. T. pats pasakė, kad kartu su kitu L. į lombardą užstatė du L. T. telefonus. Už tai paprašė 100 eurų ir kad atsiimtų iš lombardo telefonus. Apie telefonų vagystę jam pasakė pats L. T.. Vagystė įvyko prieš savaitę ar dvi savaites iki šio įvykio. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad iš jo dingo telefonai, kai jis buvo girtas, o atėję A. T. ir kitas L. jam sudavė smūgius ir pasiėmę du telefonus juos nunešė į lombardą. Pas V. M. į butą ėjo, nes ten buvo A. T., o jis kurį laiką niekur nesirodė, o L. T. norėjo sužinoti, kur yra jo telefonai, kad galėtų bent jis pats juos atsiimti. Paskambino L. T. ir pasakė, kad pas V. M. yra A. T. ir jei nori, tai tegul ateina su juo išsiaiškinti. Į šį reikalą įsikišo, kadangi taip negalima daryti. Nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų. Kai A. T. pasakė apie 100 eurų, jis sutiko juos duoti. Jis nurodė, kad paskambins mamai ir jos paprašys pinigų, o tuomet nueis į lombardą ir paims telefonus. A. T. dar skambino kitam L., tačiau nežino, ar su juo susisiekė. Nematė nei vieno smūgio, suduoto nukentėjusiajam. Iš buto buvo išėjęs pasitikti L. T.. A. T. iš buto pasišalino tik išeinant namo, tačiau su juo kartu nėjo, nes tuo metu kaimynės prašymu laiptinėje keitė lemputę. Į butą atėjęs L. T. kalbėjo su A. T. apie tai, kada A. T. grąžins telefonus. Nežino iš kur pas nukentėjusįjį atsirado nurodyti sužalojimai - į namus jis išėjo nesužalotas. A. T. po reikalavimų nebuvo išsigandęs. Nežino, ar būtų ėjęs į V. M. butą, jei ten nebūtų buvę A. T.. Girdėjo, kad dėl pavogtų telefonų buvo parašytas pareiškimas. Kai jau bute nebebuvo A. T., tai su I. G. buvo išėjęs į jo namus parsinešti alaus, bet kartu su A. T. į lauką išėjęs nebuvo, jo nevedė į lauką, nebėgo jam iš paskos ir nestūmė į pusnį.

Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimo esmę supratęs, jis nori susitaikyti su nukentėjusiuoju. Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad nukentėjusįjį A. (T.) jis pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalūs. Įtarime nurodytą I. G. ir L. T. jis pažįsta, o V. M. jis matė pirmą kartą. Jis 2016 m. sausio 17 d. apie 17 val. prie parduotuvės "Aibė", esančios (duomenys neskelbtini), susitiko I. G.. Su juo jis buvo sutaręs nusipirkti ir išgerti alaus. I. G. užėjo į parduotuvę, o jis liko jo laukti lauke. Iš parduotuvės I. G. išėjo, su kaip jau dabar žino, V. M. ir dviem merginomis, jų vardų jis nežino. Kaip jis suprato, parduotuvėje jie išsikalbėjo, kad V. M. namuose yra pažįstamas A. T.. Einant pas V. M. į namus, jam I. G. papasakojo, kad A. T. yra tas žmogus, kuris iš L. T. pavogė telefonus prieš dvi savaites, kuomet baliavojo pas Z.. Ir dėl to reikia su juo pakalbėti. Atvykus į V. M. butą, jis matė, kad jame yra dar du jaunuoliai, tačiau jis jų nepažįsta, taip pat buvo ir minėtos merginos. Jis paklausė A. T., kur yra telefonai iš L. T.. A. T. atsakė, kad telefonus pavogė jo draugas, paskui jie kartu važiavo į lombardą ir telefonus užstatė, dar sakė, kad jam tas draugas davė 5 eurus. Išgirdęs ką sako šis, jis paskambino L. T. ir pasakė, kad sutiko A. T., kuris pavogė jo telefonus, nes po to baliaus niekaip nepavyko jo sutikti. Už penkiolikos minučių jis išėjo pasitikti L. T., jį atsivedė šį butą. Jis su A. T. kalbėjosi. Jis nematė, kad L. T. būtų trenkęs A. T.. Šis L. T. sakė, kad atpirks telefonus, arba sumokės 100 eurų. Be to, jis girdėjo, kad I. G. A. T. sakė, kad jei jis negrąžins pinigų ar telefonų, jį išveš į mišką, matė, kad I. G. skambino kažkam, ar tik imitavo. Tačiau jis nematė, kad būtų kas nors šį mušęs. Tik kiek vėliau V. M. trenkė per pakaušį A. T., už ką jis trenkė jis nežino. Be to, jis girdėjo, kaip A. T. kažkam skambino ieškodamas pinigų, tačiau niekas jam jų neskolino ir pinigų už telefonus jis negavo. Dėl peilio jis nieko nurodyti negali. Ant stalo nebuvo jokios užkandos, tad nebuvo ir ką pjaustyti. Kad V. M. būtų grasinęs A. T. peiliu, jis nematė, gal tuo metu buvo išėjęs į tualetą ar į parduotuvę. Kambaryje jis konflikto nematė ir negirdėjo, muštynių nebuvo, garsiai visi kalbėjosi, nes visi gėrė. Grasinimų užmušti ar paskandinti A. T. jis negirdėjo. Neilgai trukus L. T., I. G. ir A. T. išėjo į lauką išsiaiškinti santykių. Jis į lauką išėjo šiek tiek vėliau. Kai jis išėjo, A. T. ėjo link namų. Jis jo nemušė, nespyrė. Tada jis su L. T. ėjo dar parsinešti alaus, o I. G. nuėjo pas V. M. į namus. Jis matė, kad I. G. ranka ištinusi, pas kitus jokių sužalojimų jis nematė. Vėliau jie parėjo pas V. M. ir gėrė toliau (1 t. 143-145, 147 b. l.).

Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. sausio mėn. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini). Į šį butą ateiti jį pakvietė E. P., o anksčiau ten nebuvo buvęs, nežinojo, kas to buto savininkas – jo nepažinojo. E. P. kvietė pasikalbėti su A. T. dėl pavogtų telefonų, kuris buvo nurodytame bute. Prieš maždaug 2-3 sav. šio įvykio iš jo buvo pavogti telefonai ir buvo sumuštas. Dėl to buvo kreipęsis į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl telefonų vagystės įtarė A. T. ir L.. Kai atėjo į nurodytą butą pakalbėti su A. T., bute buvo V. M., I. G., L. T., A. T., pora merginų ir du vaikinai. Atvykęs prisėdo prie A. T. pakalbėti dėl telefonų, draugiškai kalbėjosi. Jis jam pasakė, kad jo telefonai yra užstatyti lombarde, už juos pasiūlė 100 ar 200 eurų, t. y. jis norėjo savo kompiuterį nunešti į lombardą, o gautus pinigus atiduoti jam arba iš lombardo paimti telefonus. A. T. pasiūlė kartu su juo eiti į jo namus paimti kompiuterį, tačiau nesutiko eiti kartu su juo. A. T. skambino mamai ir prašė jam paskolinti pinigų, kad jam padengtų žalą. Jis jam pasakė, kad už tokius dalykus jį reikėtų nuvežti į mišką, pririšti prie medžio ir palikti. Sakė, kad reikėtų vežti į mišką, o ne kad veš. A. T. į tokį pasakymą nereagavo niekaip – jis net automobilio neturi. Porą kartų jam delnu patapšnojo per veidą, kai sakė, kad reikėtų jį vežti į mišką. Po patapšnojimų kalbėjosi toliau. Tuomet I. G. 1 ar 2 kartus kumščiu sudavė A. T.. Po to, jis su A. T. išėjo į lauką parūkyti, o berūkant jis pradėjo bėgti. Jis pradėjo jį vytis, jis nugriuvo, bet atsistojęs vėl pradėjo bėgti, o jis vėl vytis, tačiau vėl nugriuvo ir jam pasakė, kad eitų namo. Paleidęs A. T. susitiko su E. P. prie parduotuvės ir jie išėjo pas jį į namus. Paskui A. T. jis bėgo, nes norėjo pabaigti išsiaiškinti dėl telefonų: kada juos paims iš lombardo, kada sumokės pinigus. Nesuprato, kodėl A. T. pradėjo bėgti – gal galvojo, kad jis ar kiti asmenys jį muš. Matė, kad bute nukentėjusiajam sudavė I. G., o kad kiti asmenys ką nors būtų darę – nematė. E. P. nukentėjusiajam nieko nedarė. Atrodo, kad jis vienas su A. T. išėjo į lauką parūkyti, o vėliau išėjo E. P.. Po įvykio su A. T. bendravo, su juo susitaikė, savo dalį žalos atlygino, t. y. sumokėjo grynaisiais 45 eurus už vaistus. Įvykio metu nukentėjusiajam davė savo telefoną pasiskambinti, nes skambino patėviui ir prašė, kad jis nuneštų kompiuterį į lombardą. Nematė, ką darė V. M. nukentėjusiojo atžvilgiu. Peilio jis nematė. Dėl pavogtų iš jo telefonų vyksta teismo procesas. Toje byloje kaltinamaisiais yra A. T. ir L., o jis yra nukentėjusysis. Žala jam atlyginta. Gal A. T. kažkiek jo išsigando, kai pradėjo kalbėti su juo apie telefonus. Iš A. T. nereikalavo atlyginti žalą – jis tai pasiūlė pats. Taip pat nereikalavo jo, kad skambintų, o jis pats prašė paskambinti. Nukentėjusiajam negrasino, o tik pasakė, kad reikėtų jį nuvežti į mišką ir palikti. Nežino, kaip jis suprato tokį jo pasakymą, tačiau nei vienas iš jo draugų neturi automobilio, tai niekas nebūtų galėjęs vežti nukentėjusįjį į mišką. Mano, dėl jų visų veiksmų nukentėjusysis turėjo kažkiek išsigąsti. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Lauke A. T. nestūmė, jam nesudavė. Negirdėjo, kad kas nors iš kaltinamųjų sakytų, jog papjaus ar užmuš. Jis to taip pat nesakė.

Kaltinamasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltas prisipažįstantis visiškai, kad neteisėtu būdu iš A. T. reikalavęs grąžinti jam telefonus arba 200 eurų už telefonus. Įvykio metu jis vartojo alkoholio. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad 2016 m. sausio 17 d., valandos nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino gal E. P., o gal I. G., pakvietė išgerti alaus, sakė ateiti prie parduotuvės „Aibė“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Neilgai trukus jis atėjo prie sutartos parduotuvės, paskambino E. P., kad išeitų į lauką. Su juo jis ėjo į butą, kuris yra tame pačiame name, kaip ir parduotuvė. Koks buto numeris jis nežino, parodyti negalėtų, kadangi tame bute buvo tik vieną kartą. Su E. P. jis susitiko gal apie 17 val. Atėjęs į butą jis pamatė, kad jame yra A. (T.). Dar buvo dvi merginos ir lyg ir trys vaikinai, kurių jis nepažįsta, tačiau tiksliai to pasakyti negali, nes nepamena. Dėl A. T. jis yra parašęs pareiškimą dėl sumušimo ir telefonų vagystės. Šis įvykis buvo prieš dvi ar tris savaites. Tuomet buvo situacija, kad jis buvo pas savo draugą Z., jie gėrė, pas jį dar buvo ir A. T. su draugu L.. Kadangi jis buvo girtas, todėl buvo primigęs ir prabudo nuo smūgių. Atmerkęs akis jis pamatė, kad jį muša A. T. ir jo draugas L.. Kiek jam smūgių sudavė jis nežino, bet, kai jie nuo jo pasitraukė, jis pamatė, kad ant stalo nebėra jo dviejų telefonų. Su jais kartu buvo ir Z.. Kadangi jis buvo smarkiai sumuštas, todėl tuomet jam tie telefonai neberūpėjo. Nuo to laiko A. T. jis sutikęs nebuvo. Pamatęs jį tame bute jis atsisėdo šalia ir pradėjo su juo kalbėtis, klausė, kaip ten buvo su tais telefonais. Jis tiksliai nežino, kuris, ar A. T., ar L. tuos telefonus paėmė, tačiau žino, kad tai padarė jie. A. T. jam pasakė, kad telefonus su L. jis užstatė lombarde. Tada jis, pasisukęs į jį, paplekšnojo jam per veidą ir pasakė, kad norėtų gerai jam trinktelėti, tačiau negali, nes yra parašytas pareiškimas. Tada jis paklausė, kaip bus dėl žalos atlyginimo. A. T. atsakė, kad už telefonus atiduos 200 eurų ir pinigus surinks per tris dienas. Šis pokalbis buvo draugiškas, konflikto nebuvo. Jis jam sakė, kad už tokius darbus jį reikėtų nuvežti į mišką ir pririšus prie medžio palikti. Šiaip jis jam negrasino. Paskui priėjo I. G. ir trenkė A. T. į veidą gal pora kartų. Ką I. G. A. T. sakė ir dėl ko ant jo supyko bei trenkė per veidą, jis nežino, negirdėjo. I. G. buvo jau gerokai išgėręs. Jis nematė ir negirdėjo, kad I. G. būtų kam nors skambinęs bei ieškojęs automobilio A. T. išvežti. Po to, A. T. jam sakė eiti iki jo, jis paims kompiuterį, užstatys ir atiduos pinigus, tačiau jis nesutiko. Jis savo iniciatyva skambino patėviui ir prašė, kad jis nuneštų kompiuterį į lombardą, tačiau jis nesutiko, tuomet šis paprašė, kad jis paskolintų 200 eurų, tačiau patėvis pasakė skambinti mamai. A. T. paskambino mamai, tačiau ir ji pinigų neskolino. Jis nepamena, kad būtų buvusi kalba apie tai, jog jei jis negaus pinigų iki 19 valandos, jam bus blogai. Jis to nesakė. Jis nematė, kad kas nors būtų grasinęs A. T. peiliu. Ant stalo peilio jis nematė, net nebuvo užkandos, kurią reikėtų pjaustyti. E. P. A. T. nieko nesakė su juo net nekalbėjo. Bute buvo triukšmas, kadangi buvo daug žmonių, visi vartojo alkoholį, tačiau, kiek jis pamena, A. T. niekas negrasino užmušti ar kitaip susidoroti. Jis jam sakė, kad jų problemą išsiaiškins policija. Jis matė, kad A. T. buvo išsigandęs, nes gavo nuo I. G. į galvą, taip pat ir kažkas iš jo draugų, kurių jis nepažįsta, šaukė ant jo, nes pyko, jog jis yra vagis ir kaip jis gali vogti iš savų. Jis nematė, kad ant A. T. veido būtų mėlynių ar kraujosruvų. Neilgai trukus jis pasakė A. T. eiti į lauką pasikalbėti vienas ant vieno. Kviesdamas jį į lauką jis nieko neturėjo mintyje, tiesiog norėjo pasikalbėti. Pirmesnis lyg ir išėjo I. G., paskui A. T., o vėliau, būdamas lauke, jis pamatė E. P.. Tik išėjus į lauką, A. T. pradėjo bėgti. Bėgdamas per gatvę jis paslydo ir krito ant veido, paskui jis atsikėlė ir vėl bėgo, tačiau jie jį vijosi, jis vėl krito ant veido. Jis su E. P., bet tiksliai nepamena, pribėgo prie A. T., jį pasiuntė pavartodami necenzūrinį žodį ir nuėjo namo. Jie jo nespardė (2 t. 11-13, 15 b. l.).

Nukentėjusysis A. T. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. žiemos vakarą adresu (duomenys neskelbtini), pas V. M. namuose. Tam bute buvo šie keturi kaltinamieji, jis, pora merginų ir pora draugų. Pirmieji iš kaltinamųjų pas V. M. atvyko I. G. ir E. P., kuriuos pažinojo iš anksčiau. Jie pasakė, kad paskambins L. T. ir pasakys, kad ateitų išsiaiškinti dėl telefonų. Žinojo, apie kokius telefonus bus kalbama – jam tai buvo pasakyta, nes pas jį buvo atėjęs draugas, kuris klausė mamos, kur jis yra, nes reikia išsiaiškinti dėl telefonų. E. P. ir I. G. jo prašė 200 eurų už telefonus. Jam sakė, kad neišeis, kol neduos pinigų, todėl pradėjo skambinti tėvams. Pinigų jie jo prašė, nes manė, kad jis iš L. T. pavogė telefonus. Tuo metu jis neturėjo telefono, tačiau turėjo SIM kortelę, tai ją įsidėjo į L. T. telefoną. Iki ateinant L. T. su E. P. ir I. G. beveik nieko nesišnekėjo, o laukė L. T.. L. T. atėjo po 5-10 min., jis jo klausė, kur dingo telefonai. Jis sakė, kad kitas L. juos jo vardu užstatė lombarde. L. T. už juos prašė iš pradžių 200 eurų, o paskui 100 eurų, bet jis pasakė, jog pinigų neturi, tai jam buvo pasakyta, kad niekur neišeis, kol jų neduos. Tuomet pradėjo skambinti mamai ir patėviui, tačiau jam buvo pasakyta, jog pinigų neatneš, nes tai yra jo daiktai, todėl turi pats juos nešti į lombardą. Tačiau jo niekas neišleido iš to buto ir negalėjo nueiti į namus. Jam buvo pasakyta, kad jei iki 19 val. nebus pinigų, tai bus negerai. Atėjus 19 val. L. T. pasiūlė pasimušti vienas prieš vieną. Išėjo į lauką ir jis iš karto pradėjo bėgti. Jis jį pradėjo gaudyti, jis nugriuvo prie automobilio, atsikėlė ir prašė pašalinių žmonių kviesti pagalbos, tačiau jie to nedarė, o tiesiog nuvažiavo. Tuomet pradėjo bėgti toliau ir arba jis kažkur užkliuvo, arba jį kažkas patempė, tai jis užsidengė galvą ir pajuto smūgius į galvos ir nugaros sritį. Kas spardė, nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Kai bėgo, jį pagavo L. T., laikė, sakydamas, jog palauks kitų. Iš jo ištrūko ir pradėjo bėgti, o kitų asmenų nematė. Bute, kai buvo išėjęs į virtuvę parūkyti ir iš jos grįžo, kelis smūgius sudavė V. M.. Nuėjus parūkyti jam buvo kilusi mintis šokti per langą, nes prieš tai buvo pokalbiai, kad jį išveš į mišką. L. T. grasino, kad išveš į mišką, su juo susidoros. I. G. taip pat kažką sakė, jis skambinosi draugams, nuolat kalbėjo telefonu. E. P. nesakė nieko, kambaryje smūgių nesudavė, o kas jį spardė lauke – nežino. Išeinant iš virtuvės V. M. jam sudavė vieną smūgį į veido sritį prie nosies. Dėl to jam pradėjo suktis galva, atsisėdo į fotelį ir laukė 19 val. Iki tol bandė skambinti visiems, kas galėtų paskolinti pinigų, tačiau jų gauti nepavyko. I. G. sudavė smūgius prieš V. M. smūgių sudavimą. T. y. pirmiausia jam buvo pagrasinta, paskui I. G. sudavė smūgius, tuomet nuėjo parūkyti ir grįžus gavo smūgį iš V. M.. V. M. jam sudavė smūgį, o prieš smūgio sudavimo jis buvo pasiėmęs peilį, sakė susprogdins, bute nebus žiurkių, nuėjo į vonią atsukti dujų, tai jo draugas nubėgo paskui jį žiūrėti, ką darys. V. M. nesakė, kad jei neduos pinigų, tai jį papjaus, arba to neprisimena. Jis reikalavo, kad šiandien būtų pinigai. Įvykio metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, nes gėrė nebe pirmą dieną. Kiti kaltinamieji taip pat buvo išgėrę. Nors jį vijosi L. T., tačiau matė, kad dar kažkas stovėjo prie parduotuvės, kuri yra už 100 m nuo tos vietos, kur buvo spardomas. Girdėjo, kad nugriuvus prie jo šneka keli asmenys, tai gal prie jo ir L. T. dar kas nors atbėgo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Jis nevaldo dešinės rankos, tačiau ne dėl šio įvykio, o dėl traumos su motociklu dar iki jo. Peilį atpažino. Po įvykio pusę metų nejautė veido, nes buvo pažeistas veido nervas nuo V. M. smūgio. Dabar kartais dar skauda veidą. Atstatyti veido nervui buvo skirti vaistai. Po įvykio sapnuodavo košmarus. Per langą norėjo šokti, nes buvo suduoti keli smūgiai, buvo grasinama susidoroti, dėl to buvo išsigandęs ir norėjo pabėgti. Bijojo, kad išveš į mišką, suspardys, t. y. bijojo susidorojimo, kadangi nežinojo, ką girtas asmuo gali sugalvoti. Iš visų kaltinamųjų E. P. buvo mažiausiai agresyvus. Nors ir buvo iš jo grasinimų, tačiau smurtas naudojamas nebuvo. E. P. sakė, kad jei nebus iš jo pinigų, tai sumuš. Buvo išsipurvinęs, nes įgriuvo į pusnį, kurioje buvo purvo nuo kelio. Taip pat ant nugaros buvo spardymo žymės. Į pusnį griuvo dėl to, kad arba jį kas nors pastūmė, arba užkliuvo už bortelio. Buvo nugriuvęs du kartus. Vieną kartą nugriuvo užkliuvęs, kai prašė pravažiuojančio automobilio kviesti pagalbos. 1000 eurų dėl neturtinės žalos atsisako. L. T. jam atlygino savo padarytos žalos dalį, t. y. atlygino 45 eurus turtinės žalos. Kiti kaltinamieji nėra atlyginę jokios sumos. Šiai dienai L. T. jam nėra skolingas, todėl iš 187,72 eurų turtinės žalos reikia atimti 45 eurus ir likusią sumą prašo priteisti iš likusių trijų kaltinamųjų. Į gydymo įstaigą kreipėsi dėl įvykio, dėl kurio yra pagarsinti medicininiai dokumentai. Per naujuosius metus buvo išvažiavęs su panele ir susilaužė kryžkaulį, krisdamas ant nugaros. Dėl to buvo nustatytas kryžkaulio lūžis, sunkiai vaikščiojo, buvo sunku atsikelti iš lovos, negalėjo sėdėti. Gydymas truko apie mėnesį laiko. Kai buvo pas V. M. namuose sausio 17 d., tai dar jautė simptomus dėl įvykio, kuris nutiko per naujuosius metus. Dar iki šiol kartais jaučia. 2013 m. buvo patekęs į avariją, dėl ko buvo sužalota ranka, ji liko paralyžuota. Buvo atlikta rankos nervų persodinimo operacija. Dešine ranka negali nieko atlikti. Kaltinamiesiems apie jo paralyžuotą ranką buvo žinoma.

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad per „Skipe“ jam paskambino V. M. ir pakvietė pas jį atsigerti sidro. Jis buvo kartu su savo drauge I. Ž.. Neilgai trukus jis su I. Ž. nukeliavo pas jį, nes gyveno netoliese. Kiek pabuvusi pas V. M. bei išgėrusi sidro I. Ž. išėjo namo. V. M. paskambino pažįstamoms merginoms iš pietinio miesto rajono. Tai buvo K. (P.). Dar buvo viena mergina G. (B.), jos namuose jie ir buvo, ji gyvena netoli prekybos centro „Iki“, Lyros gatvėje. Nakvojo jie pas G. B., vartojo alkoholinius gėrimus, o sekmadienio popietę, gal apie 15 val., kartu su merginomis jie išvažiavo į V. M. butą. Vėl nusipirko alkoholinių gėrimų, išgėrė, jis numigo. Prabudus, namuose jau buvo V. M. draugas L. (M.). Vėl visi gėrė alų, tada V. M. paskambino kitam savo draugui, jį vadina K. (E. P.). Tada V. M. išėjo pasitikti jo ir tuo pačiu nuėjo į parduotuvę. Tai galėjo būti apie 18.00 val. Su jais kartu atėjo E. P. ir I. G., nes juos šie sutiko parduotuvėje. Dar kiek praėjus laiko, kažkuris iš vaikinų paskambino L. T.. Ir netrukus jis atėjo. Tada tuo metu namuose buvo minėtos merginos, L. M., L. P., V. M., L. T., E. P., I. G. ir jis. L. T. prisėdo šalia jo ir iš karto pradėjo jo klausti, kur jis padėjo jo telefoną. Jis sakė nežinantis apie jokį telefoną. Tada jis jam smogė vieną kartą, gal du ir sakė grąžinti telefoną arba pinigus, tai yra 200 eurų už jo telefoną. Jis jam sakė nežinantis apie ką jis kalba, tada jis jam pasakė, kad tuomet, kai gėrė pas Z. ir jis buvo su savo draugu L., pavardės jis nežino, L. T. dingo telefonai, vienas ar du. Kai jis pasakė, kad ne jis pavogė, tada jis pradėjo sakyti, kad telefoną pavogė jo draugas L.. Ir reikalavo, kad jis atiduotų arba telefoną arba 200 eurų, pradėjo grasinti, kad jei nebus pinigų arba telefono, jį išveš į mišką, pririš prie medžio, o paskui įmes į Talkšos ežerą. Tada priėjo I. G. ir pasakė, kad iškvies mašiną, kuri išveš jį į mišką, dar sudavė pora smūgių į veidą. Paskui atsisėdęs jis skambino ar rašinėjo žinutes, neva ieškodamas mašinos. Tada prie jo priėjo V. M. ir pradėjo šaukti, kad jei nebus pinigų, jam bus blogai, sudavė vieną smūgį į žandą, tada jam pradėjo bėgti kraujas, nes iš vidaus prakirto žandą. Tam kartui V. M. nurimo ir prisėdo. Kiti tuo tarpu gėrė, gal kažkas ir pritarė žodžiais, tačiau jis neprisimena to. Praėjus kelioms minutėms vėl prie jo priėjo I. G. ir klausė, ar jis nori į galvą, bandė smogti, bet nepataikė, nes jis buvo girtas. Kažkuris iš buvusių vaikinų, gal E. P. I. G. pasodino. Tuomet prie jo priėjo V. M., rankose turėjo peilį, jis peiliu jam mosavo palei veidą ir sakė, kad jei jis neduos pinigų, jį papjaus. Iš kur jis gavo tą peilį, jis nematė, nepastebėjo. Kaip atrodė peilis negali pasakyti matė, kad jis buvo smailus, ne bukas, kokia buvo jo kriauna jis nematė, lyg ir tamsi. Ar buvo ant stalo užkandos, jis nematė, ar buvo ant stalo peilis, taip pat nematė. Kiek jis pamena, E. P. jį lyg ir stengėsi iš jo atimti, jam lyg ir padėjo L. T.. Tuomet V. M. nurimo minutei. Paskui jis nuėjo į tualetą ir grįžęs pasakė, kad atsuks dujas ir jie visi sprogs. Tačiau kažkas nubėgo paskui jį ir nuramino. Tada L. T. jam pasakė, kad jis skambintų kam norintis ir gautų už telefoną pinigų. Tuomet jis paprašė L. T. duoti į savo telefoną įsidėti kortelę pažiūrėti mamos, L. ir patėvio numerių. Kadangi jis neturėjo sąskaitoje lėšų, todėl pažiūrėjęs numerius iš L. T. telefono paskambino patėviui, paprašė 200 eurų, tačiau jis sakė, kad neturi ir liepė skambinti mamai. Mamai jis paskambino, tačiau ir ji pinigų nedavė. Dar prieš skambutį tėvams, jis paskambino L. ir sakė jam, kad jis atvažiuotų išsiaiškinti dėl dingusio telefono. Tačiau jis atsisakė, kažkuris iš kambaryje buvusių vaikinų pasakė, kad jis paklaustų, kur yra čekiai iš lombardo dėl užstatyto telefono. Ką jis atsakė, jis nepamena. Tuomet jis prisiminė situaciją, kuomet maždaug prieš mėnesį laiko jis su L., kurio pavardės jis nežino, L. T. ir dar kitais vaikinais, buvo pas Z., ten gėrė. Iš Z. jis išėjo su L., kurio pavardės jis nežino ir išsikvietė taksi. L. pasakė, kad reikia važiuoti iki lombardo. Tada jis pasakė, kad nori užstatyti mobiliojo ryšio telefoną ar telefonus. Kieno jie buvo jis nežino, manė, kad tai jo telefonai. Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, todėl jo paprašė, kad lombarde duotų savo dokumentą ir telefonas būtų užstatytas jo vardu. Lombardas, kuris yra Varpo gatvėje, dirba visą parą. Kiek pinigų gauta už telefoną ar telefonus, jis nežino, į tai nesigilino. Paskui jis važiavo persirengti, nes po muštynių su L. T. jam buvo suplėšytos kelnės. Ir vėliau jie važiavo į kazino. Apie tai, kad L. užstatė iš L. T. pavogtą telefoną jis nežinojo. Apie tai pradėjo L. kalbėti kitą dieną. Tada jis dar pats bandė kalbėti su L., kad jis grąžintų telefoną L. T., tačiau veltui. Jis su juo nebebendravo. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl apie šį įvykį jis buvo pamiršęs ir tada, kai L. T. jį užsipuolė, jis neprisiminė apie ką kalbama. Tačiau vėliau jis prisiminė, kuomet jie pradėjo sakyti, kad tas įvykis įvyko pas Z.. Po pokalbių telefonais jis nuėjo parūkyti, dar apžiūrėjo, ar būtų galimybė pabėgti, tačiau pamatė, kad butas trečiame aukšte ir per langą jis neiššoks. Parėjus į kambarį, V. M., eidamas pro jį smogė jam gal iš alkūnės ar iš kumščio, jam apsvaigo galva. Pamena jis, kad buvo 18.45 val., tuomet E. P. jam pasakė, kad jis turi 15 minučių gauti pinigams, tačiau jei ne, tai jis juo užsiims. Dar jis skambinėjo mamai ir patėviui, kad šie gautų pinigų, tačiau jie pinigų nedavė. Nors telefono jis ir nevogė, tačiau norėjo už jį atsilyginti dėl to, kad labai bijojo, jis žadėjo užstatyti kompiuterį, kad tik jie jį paleistų. 19 val. L. T. sakė eiti į kiemą ir išsiaiškinti vienas ant vieno. Tada jis, I. G., L. T. ir dar kažkas ėjo į lauką. Išėjus į lauką, jis bandė bėgti, tačiau pagriuvo ir atsikėlęs bėgo, tačiau jį pagavo L. T., trenkė jam į galvą. Jam pavykus pasprukti, jis vėl pradėjo bėgti keliu, tačiau jį kažkas pasivijo ir spyrė į koją. Tada jis pargriuvo ir pajuto smūgius kojomis. Kas tiksliai jį spardė, jis negali pasakyti, tačiau pamena E. P. balsą tikrai girdėjęs, L. T. balsą tikrai girdėjęs. Ar dar kažkas be jų buvo, jis nežino. L. T. sakė „tempiam jį į kiemą“, E. P. sakė „kelkis arba suspardysiu galvą“. Tada jis pajuto pora smūgių į galvą, paskui L. T. kažką suburbuliavo, jis pajuto dar kelis smūgius galvą, į šonkaulius, tikslai net negali pasakyti. Kas ir kiek jam sudavė ir kokių smūgių, rankomis ar kojomis, pasakyti jis negali. Po šių smūgių jis nieko nebepamena. Pamena, kad pasidarė šalta, tada prabudo ir pamatė, kad nieko nėra. Kiek laiko jis buvo be sąmonės, nežino. Atsikėlęs jis pradėjo bėgti ir pamatė moteriškę, kurios paprašė paskambinti policijai. Atvyko policija ir jį išvežė į ligoninę. Dešinės rankos jis nevaldo jau kelis metus, turi dėl to invalidumą. Papildomai apklaustas jis nurodė, kad į kaklą įrėmęs peilio jam nebuvo, tačiau mosavo juo palei veidą, ar tuo momentu ką nors jam sakė jis nežino, nepamena, nes ten buvo triukšmas. Po to įvykio jis labai blogai jaučiasi, blogai miega, sapnuoja košmarus. Be to ir fizinė sveikata jo bloga, iki šiol leidžiasi vaistus. Nejaučia jis dešinės pusės veido, nes pažeistas nervas (1 t., 19-20, 21-24, 26-27 b. l.).

Liudytoja K. P. teisme parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta A. T., V. M.. Įvykio metu buvo pas V. M. svečiuose, ten „baliavojo“. Buvo ji, G. B., V. M., E. P.. Nelabai matė kas įvyko tam bute, kadangi keturiese sėdėjo savo rate. Taip pat į butą dar kažkas buvo atėję, tačiau neprisimena, kas tokie. Pokalbių apie telefonus nebuvo. Be V. M. kitų kaltinamųjų nepažįsta, jų nematė bute, nes nekreipė į kitus dėmesio, nes buvo su G. B., E. P.. Taip pat bute buvo V. M. ir L.. Gal V. M. bendravo su A. T. – nekreipė į juos dėmesio. Kalbos apie telefonus nebuvo. Atrodo, turėjo užkandos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jų neskaitė, tačiau pasirašė. Įvykio metu buvo daug išgėrusi. Bute grojo muzika, vaikinai garsiai kalbėjo, jie buvo „biški“ įkaušę. Nežino, ar A. T. atžvilgiu buvo naudojama prievarta ar smurtas. Gal galėjo jam būti baisu, nes visi šaukė. V. M. reikalavo iš A. T. pinigų, nors tiksliai to neprisimena. Pasilieka prie pirminių parodymų. Peilio V. M. neturėjo – nebent pjaustė dešrą, tačiau juo nemosavo. Asmenys buvo išėję į lauką, paskui grįžo, tačiau neprisimena, ką grįžę pasakojo. Neprisimena, kas iš vaikinų buvo išėję į lauką. Pagarsinti parodymai yra teisingi, juos tvirtina.

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 ji buvo pas draugę G. (B.), į jos namus atvažiavo pažįstamas V. (V.) M. ir A. (T.). Jie tą vakarą liko G. B. namuose, vaikinai pernakvojo, o kitos dienos popietę visi keturi išvažiavo pas V. M. į namus. Neilgai trukus į šio namus atvažiavo jo draugai E. (P.) ir L. (M.). Tiek praeitą dieną, tiek ir tądien jie vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus kažkiek laiko G. B. su V. M. ir E. P. ėjo į parduotuvę, kuri yra V. M. name. Kiek laiko jie užtruko parduotuvėje ji tiksliai nepamena, bet lyg ir jie parėjo vieni, bet šito tiksliai nurodyti negali. Praėjus kažkiek laiko V. M. pradėjo kažką aiškintis su A. T. dėl kažkokių telefonų, ir paskui jis kažkam paskambino. Tuomet atėjo jai nepažįstamas jaunuolis, kurio vardo ji nežino. Jis prisėdo prie A. T. ir kalbėjosi, tačiau ji nematė, kad tas jaunuolis ar kuris nors kitas būtų šiam trenkęs. Tas atėjęs jaunuolis kažkam paskambino ir neilgai trukus atėjo dar du vaikinai. Jie taip pat prie A. T. pristoję aiškinosi dėl kažkokių telefonų. Visi jie sėdėjo prie stalo, kai kas iš vaikinų gėrė alų, kiti brendį, visi buvo gerokai įkaušę, triukšmas buvo, ji girdėjo, kad ant A. T. visi šaukė, jam turėjo būti baisu. Vaikinų, kurie buvo atėję, vardų nei vieno ji nežino. Ji nelabai į juos kreipė dėmesį. Labiau ji bendravo su G. B. ir kitais dviem jaunuoliais, E. P. ir L. M.. Todėl patikslinti, kas kokius žodžius sakė A. T. ji tikrai negali, kadangi negirdėjo, tiesiog buvo triukšmas. Girdėjo ji, kad kalba vis ėjo apie telefonus, negirdėjo, kad A. T. būtų grasinta jį užmušti, papjauti ar kaip nors kitaip susidoroti. Girdėjo ji, kad iš jo reikalauta pinigų už tuos telefonus. A. T. skambino mamai prašydamas pinigų, tačiau jų negavo. Praėjus kažkiek laiko, ji matė, kad V. M. rankose turi peilį, tačiau jis A. T. jo įrėmęs į kaklą tikrai nebuvo. Jis tik mosavo jam priešais sėdėdamas, ar ką nors jam sakė, ji negirdėjo, tačiau kažkuris iš vaikinų peilį jam liepė padėti, o gal jis pats padėjo. Iš kur V. M. gavo tą peilį, ji nežino, gal pasiėmė iš virtuvės. Peilis buvo virtuvinis, kokios spalvos buvo jo kriauna ji nematė. V. M. buvo supykęs ant A. T., tačiau nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kokios sumos pinigų už telefoną vaikinai reikalavo iš A. T., ji nesuprato. Ji su G. B., E. P. ir L. M. sėdėjo atskirai nuo jų ir bendravo keturiese. Todėl kas vyko su kitais vaikinais ji nelabai gilinosi, jie sakė, kad tai ne jų reikalas, tegul jie aiškinasi patys. Šiaip visa situacija jai atrodė pakankamai baisoka, kadangi jie visi puolė A. T. vieną, o šis negalėjo normaliai apsiginti, jis šiaip yra tikrai labai jautrus ir geras žmogus. Tuomet, kai A. T. visiems perskambino ir iki 19 val. negavo jų prašomų pinigų, kažkuris iš vaikinų, o gal visi, pasiūlė eiti A. T. į lauką ir išsiaiškinti. Kokiu būdu turėjo vykti aiškinimasis lauke, ji nežino. Namie ji liko su G. B., E. P. ir L. M.. Iš lauko vaikinai grįžo greitai, galbūt už 10 arba 15 minučių, tiksliai ji nežino. Grįžę vaikinai pasakė, kad A. T. pabėgo ir lyg ir kažkuris iš jų pasakė, kad A. T. gerai kliuvo, tačiau kuris vaikinas tai pasakė, ji nežino. Į lauką išėjo tie trys jai nepažįstami jaunuoliai ir lyg ir V. M.. Neilgai trukus, po to ji su G. B., E. P. ir L. M. išvyko, jie visi dar liko namie pas V. M.. Visi jie buvo labai girti, išskyrus E. P. ir L. M. (1 t. 59-60 b. l.).

Liudytoja D. T. teisme parodė, kad šių metų sausio mėn. jos sūnus A. T. buvo sumuštas keturių asmenų. Jai būnant darbe sūnus paskambino iš L. T. telefono, kurį žinojo, kadangi anksčiau su juo buvo įvykis dėl telefono. A. T. jos prašė 200 eurų. Nuo to atsisakinėjo. Eidama namo sužinojo, kad sūnus nori užstatyti kompiuterį, tačiau vėl tai daryti atsisakė. Grįžus namo iš jo gavo daug skambučių, tačiau kiekvieną kartą tai ignoravo, sakydama, jog negaus tų pinigų. Kai paskutinio pokalbio metu A. T. jai pasakė: „mamyte, man laikas baigiasi“, tai tada išsigando, nes jis jos „mamyte“ nevadina. Tada ji išgirdo sūnaus pagalbos šauksmą. Pasakė sūnui, kad atneš pinigus, tai tuomet jau buvo nusileista iki 100 eurų. Kai pasakė, kad ateina su policija, tai tada telefonas jau buvo išjungtas. Praėjus maždaug 20 min. sūnus parbėgo purvinas, išsigandęs ir nurodė, kad jį sumušė ir suspardė keturi asmenys. Tuomet iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu sūnus nelabai su ja kalbėjo, nes buvo labai išsigandęs. Iš jų sumušusių asmenų žinojo tik V. M., kuris yra lankęsis pas juos namie kaip sūnaus draugas, ji juos vaišindavo ir pripažino kaip sūnaus draugą. A. T. nurodė, kad L. T. taip pat dalyvavo visame tame įvykyje. Iš grįžusio sūnaus matė, kad jis buvo bėgęs, suprakaitavęs, pavargęs. Nepastebėjo, kad jis būtų padauginęs alkoholio, tik gal truputį buvo išgėręs. Kai telefonu kalbėjo su A. T., tai nežinojo, kam reikalingi tie pinigai. Tą patį vakarą sūnų į ligoninę išsivežė greitoji medicinos pagalba, kur jam buvo padaryti tyrimai. Kadangi tada sūnus su savimi neturėjo telefono, tai skambino į priėmimą ir nuolat klausinėjo, kur yra jos sūnus, jai buvo pasakyta, kad jis išvežtas į policijos komisariatą apklausai. Tai tuomet jai dingo ryšys su sūnumi ir visą naktį negrįžo. Kadangi dirba ligoninėje, tai kolegė pasakė, kad A. T. guli pirmame chirurginiame. Ten nubėgo ir matė, kaip jis nerviškai drebėjo, tai prašė gydytojo suleisti jam raminamųjų. Po įvykio sūnus nurodė asmenų vardus, kurie jį sumušė. Sakė, kad mušė už telefonus, nes yra už juos skolingas, t. y. visi norėjo iš jo „išmušti“ telefonus. Pradžia dėl telefonų buvo tokia, jog gruodžio mėnesį jai buvo paskambinta ir pasakyta, kad išgėrinėjimų metu dingo L. T. telefonai. Ji pasakė, kad jei įvyko vagystė, tai prašo rašyti pareiškimą. Iki sumušimo sūnus dėl telefonų nebuvo apklaustas policijoje, nes kai įvyko sumušimas, tai tuo pačiu maždaug metu buvo kreiptasi į policiją dėl telefonų vagystės. Dėl to bendravo su L. T. mama. Šiai dienai dėl tų telefonų jos sūnui yra užvesta baudžiamoji byla. A. T. nurodė, kad su savo invalidumo pažymėjimu už 5 eurus jis sutiko užstatyti telefonus, o kitas L. tuos telefonus paėmė. Sūnus sakė, jog jis net nepastebėjo, kada telefonai buvo paimti. Byla sūnaus atžvilgiu tęsiasi, ji neišnagrinėta. Įvykio vakarą paskambino L. T. ir kreipėsi vardu „Irmantai“. Ji pasakė, kad tai ne „I.“, o kalba A. mama. Tuo skambučiu L. T. sumaišė telefonų numerius, nes buvo labai išgėręs. Jam pradėjo priekaištauti už sūnaus suspardymą ir sumušimą, nes jis dabar guli ligoninėje. L. T. sakė neapsimesti, nes A. T. negalėtų būti ligoninėje. Taip pat klausė, kodėl laikė rankoje peilį, tai L. T. pasakė, kad tą peilį jis išmušė iš rankų V. M.. Kartą eidama iš darbo sutiko prie parduotuvės I. G., kurio tada nepažinojo, tačiau jis jai prisistatė ir pasakė, jog labai gailisi, kad taip atsitiko. Kitą kartą buvo sutikusi L. T., kurio taip pat iki tol nepažinojo ir jis atsiprašė, sakė, kad labai gailisi už tą įvykį. Ant A. T. žaizdų nebuvo matyti, tik suėmęs laikė nosį, kosėjo. Norėtų, kad būtų atlyginta žala, nes ji sumokėjo už sūnaus gydymą ir tik vienas L. T. jai atnešė pinigus - 45 eurus. Sūnų vedė pas neurologą, nes buvo pažeistas trišakis žando nervas. Buvo ilgalaikis gydymas, buvo reikalingi įvairūs vaistai. Jis minėjo, jog jam sudavė I. G., kažkiek L. T., t. y. visi keturi vaikinai suspardė jos sūnų. Sūnus apie parą laiko gulėjo pirmame chirurginiame, paskui išaiškėjus, jog nejaučia žando, buvo kreiptasi į neurologą, kur gydėsi apie 3 sav. – mėnesį laiką. Pirko vaistus. Taip pat lankėsi pas šeimos gydytoją. Šiuo metu pas gydytojus nesilanko.

Liudytoja D. T., A. T. mama, ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2015 metų gruodžio mėnesio viduryje, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino vaikinas, kuris prisistatė esantis L., kaip dabar ji žino, kad T. ir pasakė, kad neva jos sūnus su kitu L. jį sumušė ir pavogė du telefonus. Neilgai trukus jis telefono ragelį perdavė savo mamai, ir ji jai pasakė, kad ji privalo sumokėti 200 eurų už pavogtus telefonus. Ji pasakė, kad pinigų nemokės, o jei jie turi pretenzijų, tegul kreipiasi į policiją ir informuoja apie įvykdytą nusikaltimą. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Maždaug po savaitės jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė esąs iš policijos ir klausė apie tą įvykį. Ji nurodė sūnaus numerį ir sakė, kad ji nieko nežino ir tegul aiškinasi su sūnumi. Sūnus A. T. jai pasakojo, kad buvo situacija, kuomet jis su L. buvo lombarde ir L. neturėjo asmens dokumento, todėl A. T. davė savo ir tokiu būdu užstatė mobiliojo ryšio telefonus. Ar A. T. žinojo, kad telefonai vogti, ji negali pasakyti. A. T. minėjo, kad L. jam davė 5 eurus už tai, kad užstatė telefonus savo vardu. Dėl šios situacijos ji turėjo išsisaugojusi L. T. telefoną savo telefono užrašinėje. 2016-01-18 vakare, ji buvo darbe, jai iš L. T. telefono skambino A. T. ir sakė, kad jam labai reikia 200 eurų, nes turi grąžinti pinigus už tuos L. telefonus. Vėliau jis prašė leisti užstatyti kompiuterį, kuris yra jų namuose, tačiau ji pasakė griežtą ne, pinigų ji taip pat nedavė. A. T. jai skambino gal 4 ar 5 kartus ir vis dėl to paties prašė. Pokalbio su A. T. metu jai pasirodė, kad jo balsas buvo kaip verkiančio, gal jis ir buvo išsigandęs. Ji su juo ilgai nekalbėjo, kadangi pyko. Grįždama namo apie 19 val. ji paskambino savo vyrui ir jis pasakė, kad A. T. grįžta paimti kompiuterio, nes neva ji leido jį užstatyti. Ji pasakė tuoj grįšianti, liepė neleisti paimti to kompiuterio. Grįžus namo, dar kelis kartus skambino A. T. patėviui ir prašė pinigų paskolinti, bent 100 eurų. Vyras kiekvieną kartą perduodavo ragelį jai, ji apibardavo jį ir padėdavo ragelį. Paskutinį kartą, kuomet A. T. skambino, jis pasakė, kad jam baigiasi laikas. Tuomet ji labai susijaudino ir pasakė jam, kad turi piniginėje 100 eurų, klausė, kur juos atnešti. Ji pasakė, kad ateina su policija, tada A. T. iškart telefoną išjungė. Vėliau jis jai sakė, kad išgirdo jie ir liepė išjungti. Kas tie jie, ji nežino. Daugiau jis jai neskambino. Praėjus 20 minučių A. T. parbėgo sumuštas, jis spjaudėsi kraujais. Jai pasirodė, kad jis nebuvo girtas, iš išorės nesimatė mušimo žymių, tačiau jis spjaudėsi kraujais. Jis buvo visas purvinas, matėsi, kad voliojosi ant žemės. Jis jai pasakojo, kad jį spardė keturi vaikinai. Nieko nelaukusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pareigūnas klausė, ar jis nėra tas pats vaikinas, kuris bėgo nuo Vytauto gatvės, nes nepažįstama moteris jau buvo iškvietusi policiją, kadangi jis pats prašė. Praėjus kažkiek laiko, apie 22 val., jai vėl paskambino L. T., iš jo balso ji suprato, kad jis buvo visiškai girtas. Kaip ji suprato, jis sumaišė numerius, nes norėjo skambinti I. G., kadangi, kuomet ji atsiliepė, jis paklausė ar tai I. G.. Ji jam papriekaištavo, kodėl jis su draugais sumušė A. T., nes šiuo metu jis yra ligoninėje, jis sakė, kad niekas taip baisiai jo nemušė, be to, jis pats išmušė V. M. iš rankų peilį. Be to, jis paminėjo, jog kai buvo sumuštas jis, tai niekas nekreipė dėmesio. Tuomet ragelį paėmė jo mama, ji jai pasakė, kad dedasi labai negeri dalykai ir kad ji nežino, kuo viskas baigsis, minėjo, kad A. ligoninėje, tačiau ji jai gan piktai atsakė, kad ji nieko nenori žinoti, kad jos vaikas yra sergantis ir kad jie turi savo problemų. Kitą dieną ji sužinojo, kad sūnus paguldytas į ligoninę. Vėliau gatvėje ją pakalbino I. G. ir sakė, kad nori taikytis, pripažįsta, kad negerai pasielgė. Kitą dieną ji buvo susitikusi L. T., jis taip pat sakė, kad nori su ja ir A. T. pakalbėti, užsirašė jos telefono numerį ir sakė, kad ateis (1 t. 49-50 b. l.).

Liudytoja G. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. sausio mėn. pas V. M. namuose. Bute buvo ji, L. M., E. P., K. P., kaltinamieji ir nukentėjusysis. Visa šita kompanija į butą atėjo dalimis: pirmieji buvo V. M., ji, L. M., K. P. ir A. T.. Kiti asmenys sužinojo, kad bute yra A. T., o priežastis buvo telefonas. V. M. ir galbūt ji ėjo į parduotuvę ir jis sutiko vieną iš kaltinamųjų. Prieš šį įvykį vienam iš kaltinamųjų buvo pavogtas telefonas, kurį pavogė A. T.. V. M. iš parduotuvės grįžo su vienu asmeniu, tačiau negali pasakyti su kuriuo. Bute keturiese bendravo, o naujai atėję asmenys kalbėjosi tarpusavyje dėl telefono. Girdėjo, kaip kalbėjo, kad A. T. paėmė iš kažkurio girto asmens telefoną. Visi kalbėjo, buvo reikalaujama tiesos, nes telefoną praradęs asmuo norėjo sužinoti visą situaciją. Buvo kalbama ramiai, ginčų nebuvo, nematė fizinių veiksmų, nematė, kad būtų naudojami kokie nors daiktai. Jai atrodo, dalis kaltinamųjų atėjo vėliau nei iš parduotuvės grįžo V. M. su kitu asmeniu ar asmenimis. Kai susirinko visa kompanija, tai pokalbis toliau vyko. Į A. T. būseną neatkreipė dėmesio. Buvo pokalbis apie pinigus. A. T. turėjo paimti iš lombardo to vaikino telefoną, bet A. nebuvo puolamas, negali pasakyti, ar ant jo buvo rėkiama. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Peilis buvo gal pas V. M.. A. T. turėjo jaustis „ne kaip“. Visas bendravimas jokių jausmų nesukėlė – to nesureikšmino. A. T. geras žmogus, negali pasakyti, ar jis būna agresyvus, kadangi tiek jo nepažįsta. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu jį įvardijo kaip gerą ir jautrų žmogų. A. T. kažkam skambino dėl pinigų, kad galėtų atsiimti iš lombardo telefoną. Jis skambino savo noru, nes norėjo paimti telefoną. Grąžinti telefoną buvo reikalaujama. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo pasiūlymas eiti į lauką išsiaiškinti, reikalavimas gauti pinigus iki 19 val., tai vadinasi, taip ir buvo. Vaikinai buvo išėję į lauką, t. y. išėjo visi asmenys, išskyrus juos keturis. Po to, iš lauko grįžo V. M., o dar po poros minučių grįžo kiti asmenys, tačiau negrįžo A. T.. Grįžę vaikinai sakė, kad A. T. pabėgo, tačiau nežino, kodėl taip padarė, nes pati nebuvo lauke. Nematė, kad kas nors būtų grasinęs peiliu.

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 į jos namus atvažiavo pažįstamas V. (V.) M. ir A. (T.), pas ją buvo jos draugė K. P.. Jie tą vakarą visi liko jos namuose, vaikinai pernakvojo, o kitos dienos popietę jie visi keturi išvažiavo pas V. M. į namus. Neilgai trukus į šio namus atvažiavo jo draugai E. (P.) ir L. (M.). Paskui, dar vėliau, ji su V. M. ir E. P. ėjo į jo name esančią parduotuvę nusipirkti gėrimų. Parduotuvėje jie susitiko V. M. pažįstamus Irmantą (G.) ir E. (P.), juos pakvietė į namus. Tuos vaikinus ji matė pirmą kartą. Su kitais vaikinais jai yra tekę bendrauti anksčiau. Paskui kažkuris iš bute buvusių nepažįstamų jai vaikinų, tai yra tų, kuriuos sutiko parduotuvėje, paskambino kažkokiam vaikinui iš kurio buvo pavogtas telefonas. Ir neilgai trukus atvyko vaikinas, kurio vardas galėjo būti L. (T.). Visi sėdėjo prie stalo, niekas nesipyko. Kai kas iš vaikinų gėrė alų, kiti brendį, bet visi buvo gerokai įkaušę. Besėdint L. T. pradėjo klausinėti A. T., kas pavogė jo telefoną, kuomet jie kažkur gėrė, L. T. miegojo, A. T. su savo kažkokiu draugu iš jo pavogė telefoną ir vėliau užstatė lombarde. Iš pradžių vyko ramus pokalbis apie tai, kaip A. T. galėjo vogti iš savo draugo telefoną. A. T. nieko nesakė. Paskui A. T. pasakė, kad pamena, jog buvo užstatęs kažkokį telefoną, už kurio pristatymą į lombardą jis gavo 5 eurus. Jai pasirodė, kad pokalbis ten vyko bendras, visi A. T. liepė grąžinti telefoną arba gauti pinigų. Tada šiam jie davė pasinaudoti savo telefonais, kad paskambintų pasiskolinti pinigų. Kadangi jai dažnai skambino tėvai ir draugas, nes ji turėjo grįžti namo, jie dėl jos nerimavo, nes ji yra nėščia, dėl to ji dažnai išeidavau į tualetą, kad artimieji negirdėtų šurmulio. Šiaip tas ramus pokalbis įsiaudrino ir visi vaikinai, išskyrus E. P. ir L. M., puolė ant A. T.. Jam liepė grąžinti telefoną arba gauti pinigų už jį, rėkė ant jo, kalbėjo visokiais žodžiais. Praėjus kažkiek laiko, išeidama iš tualeto ji matė, kad V. M. rankose turėjo virtuvinį peilį, ką jis su tuo peiliu darė ji nematė, gal grasino A. T., tačiau tiksliai nežino, kadangi tuo metu buvo tualete. Tačiau ant stalo nebuvo jokios užkandos, kad reikėtų peilio. Iš kur V. M. gavo tą peilį ji nežino, gal pasiėmė iš virtuvės. Peilis buvo virtuvinis, kokios spalvos buvo jo briauna, ji nematė. Šiaip V. M. buvo agresyviai nusiteikęs ir jis A. T. tai pastumdavo, tai jį aprėkdavo. Kiek ji matė, L. T. nebuvo labai agresyvus. Pakankamai agresyvus buvo I. G., jis buvo labai girtas. Ji girdėjo pokalbį, kuris vyko tarp V. M., E. P., I. G. ir L. T., sakyta, kad jei A. T. negaus pinigų, tuomet jie visi važiuos pasivažinėti ir išsiaiškinti. Kad būtų sakoma, kad jis A. T. užmuš ar papjaus, ji negirdėjo. Kokios sumos pinigų už telefoną vaikinai reikalavo iš A. T. ji nesuprato. Kadangi ji su K. P., E. P. ir L. M. sėdėjo atskirai nuo jų ir bendravo keturiese. Todėl kas vyko su kitais vaikinais jie nelabai gilinosi, sakė, kad tai ne jų reikalas, tegul jie aiškinasi patys. Šiaip visa situacija jai atrodė pakankamai baisoka, kadangi jie visi puolė A. T. vieną, o šis negalėjo normaliai apsiginti, jis šiaip yra tikrai labai jautrus ir geras žmogus. O jį puolė visi, todėl ji mano, kad jam buvo baisoka. Kai A. T. visiems išskambino ir iki 19 val. negavo jų prašomų pinigų, kažkuris iš vaikinų, o gal visi, pasiūlė eiti šiam į lauką ir išsiaiškinti. Nes kažkuris iš vaikinų buvo jam liepęs pinigus gauti iki 19 valandos. Kokiu būdu turėjo vykti aiškinimasis ji nežino. Ji namie liko su K. P., E. P. ir L. M.. Iš lauko vaikinai grįžo labai greitai, galbūt už 5 arba 10 minučių. Grįžę vaikinai pasakė, kad A. T. pabėgo. Neilgai trukus ji su K. P., E. P. ir L. M. išvyko, jie visi dar liko. Įvykio metu labai girti buvo I. G. ir V. M., E. P. ir L. T. nebuvo labai pikti. Ji negali sukonkretinti, kas kokius žodžius pasakė, ar kas stumdė ar kumščiavo, nes gerai šios situacijos nestebėjo, agresyviausi buvo V. M. ir I. G. (1 t. 52-54 b. l.).

Liudytojas L. M. teisme parodė, kad kada įvyko įvykis neprisimena, tačiau tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas V. M. namuose. Salėje esančius asmenis žino iš matymo. Tą dieną tam bute buvo jis, G. B., E. P., V. M.. Taip pat ten buvo kaltinamieji bei nukentėjusysis. Bute nieko neįvyko. Bute buvę asmenys išgėrinėjo, o jis ne. A. T. žino iš matymo, tą vakarą buvo labai girtas. Vienu metu jis buvo užmigęs, paskui atsikėlė, visi šnekėjosi, bet vieni į kitų šnekas labai daug dėmesio nekreipė, o be to, grojo muzika. Vėliau jis išėjo namo, tačiau neprisimena, ar tuo metu bute dar buvo A. T., ar jau nebebuvo. Atrodo, kad bute buvo visą laiką, o išėjęs buvo tik parūkyti. Daugiausia bendravo su G. B., K. P. ir E. P.. Bute grojo muzika ir kadangi buvo išgėrusių asmenų, tai buvo garsiau pasakytų žodžių, tačiau rėkavimų nebuvo. Atrodo, kad kalba apie telefonų vagystę buvo. Visi kalbėjo, kad nukentėjusysis iš kažko pavogė telefoną. Iš nukentėjusiojo nieko nebuvo reikalaujama – jis pats pasakojo, kaip ir su kuo tą telefoną pavogė. Atrodo, kad nukentėjusiajam nebuvo reiškiama jokių sąlygų, tačiau visko nuosekliai nesiklausė. Nežino, ar kiti asmenys buvo supykę ant A. T. dėl vagystės, naudojamo smurto prieš jį nematė. Kiti asmenys visur vaikščiojo: tai į virtuvę, tai parūkyti. Negali pasakyti, ar dauguma žmonių buvo išėję vienu metu. Neprisimena, ar A. T. kam nors skambino – jo nestebėjo. A. T. buvo girtas, nežino, ar buvo išsigandęs. Negirdėjo, kad A. T. būtų kalbėjęs apie pinigus. Bute buvo V. M., jis gėrė. Peilio niekas neturėjo. Negirdėjo, kad su peiliu būtų grasinama papjauti.

Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojos K. P., G. B. (1 t. 56-57 b. l.).

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad įvykis įvyko gal sausio mėnesį, kai buvo su G. B., L. M., V. M., K. P. ir kitais asmenimis, kurių vardų nežino. Visi šie asmenys buvo pas V. M. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten vartojo alkoholį, šnekėjo, tačiau jis, G. B., L. M. ir K. P. bendravo atskirai nuo kaltinamųjų. Bute taip pat buvo ir nukentėjusysis A. T.. Iš pradžių bute buvo jis, G. B., V. M., K. P., A. T.. Vėliau parduotuvėje susitiko vieną asmenį, kurio nepažįsta. Į parduotuvę ėjo V. M., jis ir turbūt G. B.. Parduotuvėje sutiko vieną asmenį, su kuriuo bendravo V. M., nes jis jį pažinojo. V. M. tą asmenį pasikvietė į namus, todėl grįžo ten keturiese. Bute toliau išgėrinėjo, o vėliau atvyko dar du ar trys asmenys, kurie tarpusavyje bendravo. Taip pat jie bendravo su nukentėjusiuoju, nes buvo pažįstami. Prisimena, kad tarp jų buvo pokalbis apie telefonus, apie jo vagystę. Bute vyko išgertuvės, turėjo traškučių, o ar daugiau buvo kokios nors užkandos – neprisimena. Kambaryje peilio nematė, neprisimena, ar buvo tokio maisto, kurį būtų reikėję pjaustyti. Visa ta kompanija buvo apie 2 val. Bute ji buvo neblaivi. Pirmieji iš buto išvyko ji, G. B., L. M. ir K. P.. Tuo metu nukentėjusysis prieš kelias minutes jau buvo išėjęs, o visi kiti liko bute. Negali nurodyti konkrečios kalbos apie telefoną, kadangi to pokalbio nesiklausė, nes tai buvo neaktualu, o be to, turėjo su kuo kalbėti – nesikišo į tuos pokalbius. Bute agresijos ir grasinimų nebuvo. Iš nukentėjusiojo niekas nieko neprašė. Bute buvo kalbama apie vagystę, tačiau nežino, kas ir iš ko jį pavogė. Kalbos apie pinigus nebuvo. Visi telefonais naudojasi, tai gal būnant bute kažkas kažkam skambino, tačiau konkretaus skambučio neprisimena. Nukentėjusysis buvo neblaivus, t. y. buvo gerai išgėręs, nes ten buvo daug gerta. Iš visų asmenų turbūt tik L. M. negėrė, nors to tiksliai neprisimena. Buvo didelis kiekis alkoholio. Apskritai nematė jokių suduotų smūgių.

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojos K. P., G. B. (1 t. 65-66 b. l.)

Liudytoja N. G. teisme parodė, kad apie 18 val. sausio mėnesio sekmadienį, parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pavadavo sergančią kolegę. Apie 18 val. paskambino sūnui I. G. į namus ir paprašė, kad ateitų į parduotuvę parnešti namo maisto. Jis atėjo ir susitiko su V. M., kuris pasakė, kad pas jį svečiuose yra nukentėjusysis. V. M. sakė jos sūnui, kad jei jis nori, tai gali eiti su juo pasikalbėti. I. G. pasakė, kad ateis vėliau, kai parneš maistą namo, tačiau V. M. nurodė, kad eitų dabar. I. G. paliko maistą parduotuvėje, sakydamas, kad ateis jį paimti vėliau, nes dabar eina pasikalbėti apie telefonus ir jie išėjo. Apie 21 val. per kitas duris išėjo išnešti šiukšlių ir išgirdo didelį triukšmą, o tada pamatė visus keturis vaikinus: V. M., E. P., L. T. ir I. G., išbėgant iš laiptinės. Jie prie namo kampo sustojo, tačiau nukentėjusiojo prie jų nebuvo. Klausė vaikinų, kodėl jie šūkauja. Buvo atsakyta, jog žiūri, kaip bėga nukentėjusysis. Klausė, kodėl nukentėjusysis bėga. Matė, kaip jis nugriuvo prie inžinierių namų. Po to, išmetusi šiukšles įėjo į parduotuvės vidų. Per pagrindines duris truputį dar matė, kad nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo, kaip suprato, link namų. Po 22 val. užrakino parduotuvę, tai tam name jau buvo tylu ir ramu. Tą vakarą sūnus namo negrįžo, o vėliau jo klausė, kas įvyko. Pasakė, kad jie susipyko dėl L. T. dingusio telefono. Sakė, kad aiškinosi, kodėl nukentėjusysis paėmė iš L. T. telefoną, kodėl užstatė į lombardą. Sūnus pasakojo, kad nukentėjusysis bėgo, nes truputį jam trinktelėjo per veidą. Kas nukentėjusiajam trinktelėjo per veidą, sūnus I. G. nesakė. Jam trinktelėjo būnant bute. Ar buvo išsakyti kokie nors žodžiai – nepasakojo. I. G. sakė, kad bute buvo ir L. T.. Jį matė lauke, nes jie visi keturi stovėjo prie namo kampo ir juokėsi, kai jis nešė šiukšles. Nematė, kad A. T. atžvilgiu kas nors būtų naudojęs smurtą. A. T. turbūt bėgo dėl to, kad jis buvo vienas, o kiti vaikinai buvo keturiese – turbūt jie skriaudė A. T. bute. Suprato, kad A. T. nuo jų pabėgo. Sakė L. T., kad jis lauke norėjo „vienas ant vieno“ pasikalbėti su A. T., tačiau šis pabėgo. Mano, jie norėjo išsiaiškinti dėl telefonų, nes jau anksčiau buvo girdėjusi, kad L. T. jie buvo dingę. Po įvykio parduotuvėje klausė A. T., kas įvyko tą dieną ir jis pasakė, jog jie jau susitaikė. Sūnus sakė, jog jis be reikalo į šį įvykį kišosi. Jis nepasakojo, ką darė įvykio metu.

Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-17 dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už savo kolegę. Maždaug apie 19 val. į parduotuvę atėjo jos sūnus I. G., kuris turėjo parnešti namo prekes. Tuo tarpu į parduotuvę atėjo V. (V. M.), kuris I. G. pasakė, kad jo namuose yra A. (T.) ir jei jis nori gali užlipti į viršų su juo pasikalbėti. I. G. pasakė, kad turi parnešti prekes ir tuomet ateis. Tačiau V. M. sakė eiti iškart, prekes parnešti vėliau. Todėl jie ir išėjo. Maždaug po valandos į parduotuvę buvo atėjęs V. M. su dar dviem vaikinais. V. M. ji paklausė, kur I. G., jis atsakė nežinantis, bet vėliau pasakė, kad jis yra pas jį. Vėliau, gal apie 21 val. ji norėjo išmesti šiukšles, todėl atidarė duris, kurios yra iš kitos namo pusės ir pamatė, kad iš šalia esančios laiptinės, kurioje gyvena V. M., išėjo L. T., E. (P.), I. G. ir V. M.. Jie ėjo link namo kampo ir sustojo. Girdėjo, kad jie šūkavo „A. bėga, kad palįs po autobusu, nes jis pavirto“. Tada ji jų paklausė, ko jie šūkauja ir ko A. T. nuo jų bėga. Tada kažkuris iš vaikinų pasakė, kad L. T. A. T. kvietė pasikalbėti vienas ant vieno, tačiau šis pabėgo. Ji jų neklausė, kas vyko kambaryje ir kodėl reikėjo su A. T. pasikalbėti vienas ant vieno. Ji A. T. matė jau toliau pabėgusį, matė, kad jis buvo prie inžinierių namų pavirtęs, atsistojo ir nuėjo. Ji vaikinus matė išeinančius iš laiptinės ir einančius už namo kampo. A. T. tuo metu prie jų nebuvo (1 t. 62-63 b. l.).

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad salėje sėdintys asmenys yra matyti einant tarnybos pareigas, yra atlikusi ikiteisminį tyrimą, bet vėliau pagal kompetenciją byla buvo perduota į miesto ir rajono policijos komisariatą, todėl tyrimo nebaigė. Apklausė ir reiškė įtarimus įtariamiesiems ir apklausinėjo liudytojus. Prisimena, jog apklausė G. B., A. T., o kitų asmenų neprisimena. G. B. apklausos vykdymas turbūt vyko kaip visada: liudytojams yra išaiškinamos teisės ir pareigos, įspėjami dėl melagingų parodymų davimo ir yra surašoma tai, ką asmenys sako. G. B. įvykio metu buvo pas V. M. namuose, kur vyko vakarėlis. Tikslesnių jos parodymų negali nurodyti – viskas surašyta protokole ir patvirtinta jos parašu. K. P. apklausė, ji tuo metu buvo sulaužyta koja, sudėtingai buvo iškviesti ją į apklausą, tačiau ką ji nurodė – pasakyti negali. Po apklausų asmenys yra supažindinami su apklausų protokolais, kuriuos duoda patiems skaityti, nors būna įvairių situacijų. Kartais būna, kai žmonės pasako, jog neskaitys, tačiau liepia jiems skaityti, nes turi pasirašyti, jog jį perskaitė ir surašyta teisingai. Jei asmuo protokolo neperskaito, tai negali tokių žodžių ir parašyti. K. P. ir G. B. parodymus davė pačios savo noru, užduodant klausimus jos viską papasakojo. Vyko turto prievartavimas, buvo smurto naudojimas bei grasinimai peiliu. Kiek prisimena, peiliu grasino V. M., reikalavo pinigų už L. T. telefoną, kurį A. T. buvo pavogęs ir užstatęs į lombardą. Vakarėlio metu visi aiškinosi tą situaciją, o vėliau aiškintis išėjo į lauką. G. B. papasakojo apie įvykį išsamiau, kadangi įvykio metu ji alkoholio nevartojo, tik dažnai vaikščiojo į tualetą dėl nėštumo, todėl visų tikslių aplinkybių negalėjo nurodyti, tačiau pasakė tai, ką matė. Ji sakė, kad situacija buvo grėsminga ir A. T. turėjo būti pakankamai baisu, kadangi visi buvo prieš jį vieną. G. B. minėjo, kad su L. M. ir E. P. sėdėjo truputį atokiau, labiau bendravo keturiese ir nekreipė į kaltinamuosius, kurie kažką aiškinosi, dėmesio. Visi apklausti asmenys apklausų protokolus perskaitė ir pasirašė, nepamena, kad kas nors būtų reikalavę akinių ar nemoka skaityti. Negali atsakyti, ar kokius nors blogus veiksmus atliko E. P., kadangi to neprisimena. Prisimena, kad apklausų metu buvo minimas peilis. Kas surašyta apklausų protokoluose, yra tiesa ir patvirtinta asmenų parašais, parodymai nėra išgalvoti ar sukurti. Kas kokius veiksmus atliko yra parodymų pagrindas, todėl jei kažkas paminėjo, jog kažką darė E. P., tai būtinai tą užrašė – tai esminis dalykas apklausos metu. Visus keturis įtariamuosius taip pat apklausė ji, visi asmenys buvo girti, todėl vienas apie kitą pasakojo aptakiai, neminėjo peilio. Tai buvo jų pirminės apklausos, parodymus perskaitė, pasirašė.

2016-01-18 A. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-01-17 V. M., I. G., E. P., L. T. jo atžvilgiu panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą (1 t. 5-6 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 116/2016(04) nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nusitęsianti į dešinio paakio sritį, dešinio žando srityje, dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje, apatinės lūpos kairėje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimas galvos plaukuotos dalies kairėje; muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinės kairėje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016-01-17 diagnozuoti krūtinės ir pilvo sumušimai sužalojimais nevertinami, kadangi žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). A. T. nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nusitęsianti į dešinio paakio sritį, dešinio žando srityje, apatinės lūpos kairėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinės kairėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad A. T. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies kairėje, vertinant kiekvieną atskirai, galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam nugriuvus, tiek ir nugriuvus po gauto smūgio. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nusitęsianti į dešinio paakio sritį, dešinio žando srityje, apatinės lūpos kairėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinės kairėje griuvimui nebūdingos. Sužalojimai, nustatyti A. T., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. T. visuma, nebūdinga griuviminei traumai. Duomenų apie tai, kad A. T. buvo paimtas kraujo mėginys etilo alkoholio koncentracijos nustatymui, nėra (1 t. 32-33 b. l.).

Ekspertas H. D. paaiškino, kad yra susipažinęs su specialisto išvada. Specialisto išvadoje yra surašyti objektyvūs tyrimo duomenys, nukentėjusysis kreipėsi į skyrių ir jis buvo apžiūrėtas ir surašyti sužalojimai, kurie išvardinti išvadoje. Pagal sužalojimų pobūdį, t.y. poodinės kraujosruvos, kurių spalva yra melsvai violetinė, žalsvėjančiais pakraščiais, taip pat odos nubrozdinimas, kuris yra pasidengęs su rudu šašu ir nepradėjęs dalintis, žaizdelę plaukuose nelygiais kraštais, šie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t.y. 2016-01-17, pagal pobūdį 2-4 paros. Apžiūrint nukentėjusįjį, ankstesni sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti 2016-01-02 išlikti iki apžiūros negalėjo, nes būtų kitokios spalvos kraujosruvos, t.y. žalsvai gelsva arba tik gelsva, arba iš vis išnyksta per tiek laiko, o čia yra 2-4 dienų sužalojimai ir neatitinka 2016-01-01 ar 2016-01-02 įvykių. Jei apžiūros metu būtų nustatyti kiti senesni sužalojimai, jie būtų aprašyti atskiroje grupėje.

2016-01-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. M. pateikė virtuvinį peilį, apie kurį davė parodymus (1 t. 67-70 b. l.).

2016-01-22 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pateiktas peilis (1 t. 71-75 b. l.).

2016-02-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. T. šį peilį atpažino kaip labai panašų į tą, kuriuo jam V. M. mosavo palei veidą (1 t. 76-78 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2016-01-18 23.28 val., I. G. nustatytas 1,75 promilių girtumas (1 t. 100 b. l.).

BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Kaltinamieji V. M., L. T., I. G. ir E. P., duodami savo pirminius parodymus ikiteisminiame tyrime, prisipažino kartu dalyvavę darant nusikalstamą veiką, tačiau vėliau, teisme duodami parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir kaltę pripažino tik iš dalies: kaltinamasis V. M. teisme parodė, kad trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, tačiau neigė, kad buvo išėjęs lauką. Taip pat neigė, kad mosavo peiliu teigdamas, kad tik gal išėjo juo nešinas iš virtuvės, nes pjaustė užkandą, todėl A. T. galėjo pagalvoti, kad grasins peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galėjo būti, kad nukentėjusiajam trenkė kelis smūgius, bei nurodė analogiškas aplinkybes, kad į lauką nebuvo išėjęs ir peiliu nukentėjusiajam nemosavo, o pjaustė užkandą; kaltinamasis I. G. teisme parodė, kad smūgius A. T. sudavė dėl girtumo, norėjo, kad jis atlygintų žalą. Patvirtino, kad L. T. nukentėjusiajam nesmarkiai delnu tekštelėjo per veidą, klausdamas, kada atlygins žalą už telefonus. A. T. buvo mušamas dėl pavogtų telefonų ir tai vyko dėl girtumo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sudavė A. T. porą smūgių į veidą arba į galvą rankomis ir teigė, kad nematė, ar ant stalo buvo koks nors peilis, kadangi užkandos nebuvo. Patvirtino, kad L. T. pasiūlė eiti į lauką ir išsiaiškinti santykius vienas ant vieno. Išėjus į lauką A. T. pradėjo bėgti, tačiau jį pagavo E. P. ir stūmė į pusnį, šis nuvirto. Jis pats A. T. nesivijo, todėl nematė, ar jis buvo spardomas ar kitaip mušamas; kaltinamasis E. P. teisme parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų. Kai A. T. pasakė apie 100 eurų, jis sutiko juos duoti. Jis nurodė, kad paskambins mamai ir jos paprašys pinigų, o tuomet nueis į lombardą ir paims telefonus. Taip pat nurodė, kad su A. T. į lauką išėjęs nebuvo, jo nevedė į lauką, nebėgo jam iš paskos ir nestūmė į pusnį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. T. sakė, kad atpirks telefonus, arba sumokės 100 eurų. Be to, jis girdėjo, kad I. G. A. T. sakė, kad jei jis negrąžins pinigų ar telefonų, jį išveš į mišką, matė, kad I. G. skambino kažkam, ar tik imitavo. Patvirtino, kad V. M. trenkė per pakaušį A. T.. Be to, jis girdėjo, kaip A. T. kažkam skambino ieškodamas pinigų, tačiau niekas jam jų neskolino ir pinigų už telefonus jis negavo. Ant stalo nebuvo jokios užkandos, tad nebuvo ir ką pjaustyti. Kad V. M. būtų grasinęs A. T. peiliu, jis nematė, gal tuo metu buvo išėjęs į tualetą ar į parduotuvę. L. T., I. G. ir A. T. išėjo į lauką išsiaiškinti santykių. Jis į lauką išėjo šiek tiek vėliau; kaltinamasis L. T. teisme parodė, kad dėl telefonų vagystės buvo kreipęsis į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. T. sakė, kad už tokius dalykus jį reikėtų nuvežti į mišką, pririšti prie medžio ir palikti. Sakė, kad reikėtų vežti į mišką, o ne kad veš, bei tai, kad porą kartų jam delnu patapšnojo per veidą, kai sakė, kad reikėtų jį vežti į mišką. Patvirtino, kad I. G. 1 ar 2 kartus kumščiu sudavė A. T.. Su A. T. išėjo į lauką parūkyti, o berūkant jis pradėjo bėgti. Jis pradėjo jį vytis, jis nugriuvo, bet atsistojęs vėl pradėjo bėgti, o jis vėl vytis, tačiau vėl nugriuvo ir jam pasakė, kad eitų namo. Nesuprato, kodėl A. T. pradėjo bėgti – gal galvojo, kad jis ar kiti asmenys jį muš. Iš A. T. nereikalavo atlyginti žalą – jis tai pasiūlė pats. Mano, dėl jų visų veiksmų nukentėjusysis turėjo kažkiek išsigąsti. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad neteisėtu būdu iš A. T. reikalavo grąžinti jam telefonus arba 200 eurų už telefonus. A. T. sakė, kad už tokius darbus jį reikėtų nuvežti į mišką ir pririšus prie medžio palikti. Šiaip jis jam negrasino. Paskui priėjo I. G. ir trenkė A. T. į veidą gal pora kartų. Ant stalo peilio jis nematė, net nebuvo užkandos, kurią reikėtų pjaustyti. Matė, kad A. T. buvo išsigandęs, nes gavo nuo I. G. į galvą, taip pat ir kažkas iš jo draugų, kurių jis nepažįsta, šaukė ant jo, nes pyko, jog jis yra vagis ir kaip jis gali vogti iš savų. A. T. pasakė eiti į lauką pasikalbėti vienas ant vieno. Kviesdamas jį į lauką jis nieko neturėjo mintyje, tiesiog norėjo pasikalbėti. Pirmesnis lyg ir išėjo I. G., paskui A. T., o vėliau, būdamas lauke, jis pamatė E. P.. Jis su E. P., bet tiksliai nepamena, pribėgo prie A. T., jį pasiuntė pavartodami necenzūrinį žodį ir nuėjo namo.