Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. G. ir E. P., L. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad kartu su L. T., I. G. ir E. P., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, savavaldžiavo A. T. atžvilgiu, t. y., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą L. T. tariamą teisę į mobiliojo ryšio telefoną arba pinigus – 200 eurų, t. y., 2016 m. sausio 17 d. nuo 18 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, L. T. smogė A. T. vieną arba du kartus ir reikalavo atiduoti telefoną arba 200 eurų už telefoną, grasino, jei nebus telefono arba pinigų, išvežti į mišką, pririšti prie medžio, o paskui įmesti į (duomenys neskelbtini) ežerą, po to, I. G. pasakęs, kad išveš į mišką, sudavė A. T. du kartus į veidą, po to V. M. pasakęs, kad jei nebus pinigų, jam bus blogai bei sudavė A. T. vieną kartą į žandą, I. G. bandė smogti A. T., bet nepataikė dėl girtumo, V. M. mosuodamas peiliu A. T. palei veidą sakė, kad, jei neduos pinigų, papjaus, po to pasakė, kad atsuks dujas ir visi sprogs, L. T. padavė telefoną, liepė skambinti ir gauti pinigų, V. M. smogė alkūne ar kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į galvą, nuo ko jis apsvaigo, E. P. pasakė, kad jis turi 15 min. gauti pinigus, 19 val. V. M., I. G., E. P. ir L. T. išvedus A. T. į kiemą, pastarasis bėgo, jį bėgantį pagavo L. T., trenkė į galvą, vėl A. T. bėgantį pasivijo, spyrė į koją, dėl to A. T. pagriuvo, gulinčiam jam ant žemės spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas ir taip siekė priversti nukentėjusįjį A. T. įvykdyti ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę, ir taip padarė didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, iš naujo apklausti visus liudytojus, nuteisti už tai, ką padarė (kaltas tik dėl smūgių sudavimo į veidą), taip pat sušvelninti realią laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis skunde nurodo, kad yra kaltas tik dėl to, kad buvo išgėręs ir sudavė savo draugui Aurimui į veidą. Nuteistasis paaiškina, kad sužinojęs, jog A. buvo pavogęs telefoną, reagavo į tai agresyviai, nes buvo išgėręs. Nuteistojo nuomone, iš viso nėra įrodyta, kad jis darė nusikaltimus. Nuteistasis pažymi, kad nebuvo jokio iš anksto suplanuoto ar sutarto nusikaltimo, nes A. yra ir buvo jo draugas, todėl jis (nuteistasis) neturėjo jokio pagrindo iš jo prašyti pinigų, tai jis pats patvirtino teisme. Nuteistasis nurodo, kad negrasino jokiu peiliu, nebuvo išbėgęs į lauką, kai kiti kaltinamieji išbėgo su nukentėjusiuoju į lauką, jis buvo laiptinėje ir keitė lemputę, nes to paprašė kaimynė S., tačiau ji nebuvo apklausta. Nuteistasis skunde nurodo, kad buvo pripažintas kalčiausiu iš visų vien dėl to, kad viskas įvyko bute, kuriame jis gyvena. Taip pat atkreipia dėmesį, kad turėjo darbą, nesivėlė į jokias problemas. Pažymi, kad „paslydo“ tik dėl blogų draugų ir alkoholio. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad turi mažą dukrytę, kurią reikia išlaikyti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašo iš V. M. valstybės naudai priteisti 150 Eur 54 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.Apygardos teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį

Nuteistasis pateiktame skunde teigia, kad neįrodyta, jog jis padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl prašo pakartotinai apklausti visus liudytojus. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo iškviesti ir apklausti naują liudytoją S., nes ši liudytoja galėtų patvirtinti, kad tuo metu, kai kiti nuteistieji išbėgo į lauką, jis (apeliantas) buvo laiptinėje ir keitė lemputę. Taip pat nuteistasis V. M. skunde neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistųjų bendrininkavimu ir grasinimu peiliu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau būtina pažymėti, kad tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą turi atlikti tais atvejais, kai reikia ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, arba pakartotinai ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir esami prieštaravimai nėra pašalinti. Teisėjų kolegija manydama, kad šioje byloje nėra reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, pažymi, kad nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nenurodė, kokias naujas aplinkybes jau byloje apklausti liudytojai galėtų paaiškinti, be to, apklaustų liudytojų parodymuose esminių prieštaravimų nėra, liudytojai apklausti išsamiai, apeliantas ir jo gynėjas turėjo galimybę liudytojams užduoti klausimus pirmosios instancijos teisme. Dėl to daroma išvada, kad atlikti pakartotinę visų liudytojų apklausą nėra tikslinga.Taip pat nėra pagrindo kviesti ir apklausti kaip liudytoją skunde minimą apelianto kaimynę S., kadangi pastaroji paties įvykio nematė, o aplinkybę, kad į lauką su nukentėjusiuoju buvo išėję visi keturi nuteistieji, patvirtina liudytojų N. G., K. P., G. B. parodymai (1 t., b. l. 52–54, 59–60, 4 t., b. l. 23–24, 25–26, 61–63). Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, net ir nustačius, kad V. M. nebuvo išėjęs į lauką, tai nešalintų jo atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes veika buvo padaryta nuteistiesiems bendrininkaujant. Susitarimą veikti bendrai patvirtina tai, kad visi nuteistieji veikė turėdami bendrą tikslą – išsireikalauti telefoną ar pinigus, o nuteistasis V. M., matydamas kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, jiems pritarė, pats prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, suduodamas nukentėjusiajam smūgį ir mosikuodamas peiliu. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, dėl nuteistųjų veiksmų darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai nukentėjusiajam yra bendri visiems nuteistiesiems. Į nuteistojo skunde nurodytus argumentus, kad jis jokiu peiliu negrasino, jau buvo motyvuotai atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų K. P., D. T., A. B., G. B. parodymai (1 t., b. l. 52–54, 59–60, 4 t., b. l. 23–24, 27, 61) patvirtina, kad V. M. laikė rankoje peilį ir juo grasino, o kaltinamųjų E. P. ir L. T. parodymai, liudytojo E. P. parodymai, taip pat liudytojos G. B. parodymai (1 t., b. l. 52–54, 143–145, 2 t., b. l. 11–13, 4 t., b. l. 61–63, 63–64) paneigia V. M. versiją, kad peilio jam reikėjo užkandos pjaustymui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. pateiktą virtuvinį peilį nukentėjusysis A. T. atpažino kaip labai panašų į tą, kuriuo jam V. M. mosavo palei veidą (1 t. b. l. 76–78). Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo teiginiai, kad jis peiliu negrasino, atmetami kaip nepagrįsti ir laikytini tik jo gynybine pozicija.

Dėl bausmės skyrimo

Nuteistasis V. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tokį savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad anksčiau jokių problemų neturėjo, dirbo, o šiuo atveju buvo pripažintas kalčiausiu iš visų vien dėl to, kad įvykis įvyko bute, kuriame jis gyvena. Taip pat prašo įvertinti tai, jog jis turi mažą dukrytę, kurią reikia išlaikyti.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl V. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste įvertintos tos aplinkybės, kad V. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant bendrai su kitais asmenimis, iš anksto susitarus, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant tiek psichinę, tiek fizinę prievartą. V. M. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, atlikęs daugiau savavaldžiavimo veiksmų už kitus nuteistuosius. Bausmės skyrimui reikšmingos ir tos aplinkybės, kad V. M. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – veikos padarymo metu jis jau buvo teistas, nusikalto teistumui neišnykus (2 t., b. l. 74–78), taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 103–109). Nuteistojo V. M. skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dirbo, padėjo išlaikyti dukrytę, vertinamos teigiamai, tačiau nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. M. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog V. M. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam kitą bausmės rūšį ar taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas.Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatytos net trys V. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. M. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant daug mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 d.), ir šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, V. M. nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Apygardos teismo nuomone, už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskirtos bausmės ir nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis analizuojamu atveju visiškai atitinka bausmės skyrimo pagrindus, nėra per daug švelnus ar griežtas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad iš V. M. valstybės naudai priteistinos 150 Eur 54 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam V. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.