- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 1-76-853/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Civilinis ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Ž. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka nebaustas, teistas: 2015-08-20 Mažeikų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį, galutine bausme 3 mėn. laisvės apribojimu ir 282,45 Eur bauda, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2017 m. birželio 6 d. apie 15.57 val., kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė 3 kilometre 990 metre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę pusę, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. S., dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo J. S. sveikata, padarant jam - dešinės kojos pirmo ir antro piršto atvirus lūžius, dešinės kojos pirmo piršto ilgosios lenkiamosios sausgyslės sužalojimą, muštines dešinio kelio ir dešinės blauzdos žaizdas, odos nubrozdinimus kojose.
Kaltinamasis L. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną atėjusi kaimynė pasakė, jog reikia važiuoti ir dalyvauti susirinkime. Jis išvažiavo iš savo namų. Prie pagrindinio kelio sustojo ir praleidęs visas transporto priemones suko į kairę. Tvirtina, jog nematė atvažiuojančio motociklo. Nurodė, jog pradėjęs važiuoti į pagrindinį kelią pamatė dideliu greičiu link jo atvažiuojantį motociklą, tada jis staigiai stabdė automobilį, o motociklas kliudė jo automobilio priekį. Po susidūrimo motociklininkas nuskrido apie 20 metrų, dar čiuožė keliu apie 11 metrų ir perskridęs griovį nukrito ant pėsčiųjų tako. Pripažįsta, kad yra kaltas, jog važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo bei susitarė dėl dalinio moralinės žalos atlyginimo.
Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis L. B., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo L. B. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
- 2017-06-06 15.57 val. informaciniu ROIK 0117000304330 pranešimu, kuriame nurodyta, kad važiuojant nuo Mažeikių link Tirkšlių mst., nuo Mažeikių pavažiavus apie 2 km, tik pervažiavus tiltą susidūrė motociklininkas su automobiliu. Vienas žmogus sužeistas, sunkiai reaguojantis (7 b. l.);
- 2017-06-06 eismo įvykio vietos schema ir foto lentele, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė 3 kilometre 990 metre (13-16 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. S. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2017 metų birželio 6 dieną apie 16.00 valandą, jis su jo vardu registruotu motociklu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pagrindiniu keliu Mažeikiai-Plungė-Tauragė, tai yra nuo Tirkšlių miestelio, Mažeikių rajonas link Mažeikių miesto. Pravažiavus žiedą esantį aplinkelyje Mažeikiai-Skuodas-Kuršėnai ir nuo to žiedo pavažiavus apie 600-700 metrų link Mažeikių miesto, matė, kad dešinėje pusėje žvyruotu keliu link pagrindinio kelio važiuoja sidabrinės spalvos, „karavano“ tipo automobilis. Jis galvojo, kad tas automobilis privažiavęs prie pagrindinio kelio, sustos, tačiau važiuojant jam motociklu tiesiai ir artėjant link to šalutinio keliuko, likus gal apie 20-30 metrų, nesustodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuoja tas šviesiai pilkos spalvos automobilis ir suko į kairę pusę, tai yra užstoja kelią. Tada jis pradėjo stabdyti savo vairuojamą motociklą ir stengdamasis išvengti susidūrimo su automobiliu, savo motociklo vairą suko į kairę pusę, tačiau susidūrimo su automobiliu nepavyko išvengti. Jis su motociklo dešine puse kliuvo į automobilio dešinės pusės priekį, tada nuo smūgio nuvirto ant asfalto ir su motociklu asfaltu čiuožė apie 15 metrų. Po eismo įvykio jį nuvežė į ligoninę, kur po gydytojų apžiūros, jis buvo paguldytas į Mažeikių ligoninės chirurginį - traumatologinį skyrių, po to, vakare apie 20.00 valandą, jam darė dešinės kojos operaciją, tai yra operavo du pirštus. Taip pat, eismo įvykio metu, jis patyrė blauzdos sumušimus, kuriuos siuvo. Ligoninėje alkotesteriu jam patikrino girtumą, buvo nustatyta 0,00 promilių. Po eismo įvykio praėjus dviem dienom, į Mažeikių ligoninę atėjo aplankyti automobilio vairuotojas. Jis jo atsiprašė ir pasakė, kad tiesiog nematė jo atvažiuojančio su motociklu, dėl to ir įvyko avarija ir kad jis yra kaltas. Automobilio vairuotojas, taip pat sakė, kad jis rinktų visus čekius, nes jam padarytą žalą atlygins draudimas. Daugiau su automobilio vairuotoju jis nebendravo. Į kaltininko draudimo bendrovę kreipėsi, tačiau, žala dar nėra atlyginta. Taip pat jam yra išaiškintos civilinio ieškinio pareiškimo teisės, tačiau ar reikš civilinį ieškinį, informuos papildomai (30-31 b. l.);
- 2017-08-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai. Pridėtos foto lentelės (42-47 b. l.). 2017-08-01 nutarimu automobilis grąžintas L. B. (37-38 b. l.);
- 2017-08-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti motociklo sugadinimai. Pridėtos foto lentelės (49-56 b. l.). 2017-08-11 nutarimu motociklas grąžintas J. S. (39-40 b. l.);
- 2017-07-14 gauta specialisto išvada Nr. G 890/2017(04), kurioje nurodyta, kad J. S. padaryti sužalojimai: dešinės kojos pirmo ir antro piršto atviri lūžiai, dešinės kojos pirmo piršto ilgosios lenkiamosios sausgyslės sužalojimas, muštinė dešinio kelio ir dešinės blauzdos žaizdos, odos nubrozdinimai kojose padaryti kontaktuojant su bukais ir kietais paviršiais, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pėdos pirmo ir antro pirštų atvirų lūžių sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (63 b. l.);
- 2017-11-09 gauta specialisto išvada Nr. 11K-222(17), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį prieš pat eismo įvykį. Jeigu eismo įvykio vietoje 10,8 m. ilgio slydimo pėdsaką paliko apvirtęs motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai prieš pat slydimo pėdsaką jo greitis buvo nuo apie 28,2 km/h iki apie 36,7 km/h. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo L. B. veiksmai - įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė kelio juo važiavusiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“ (69-74 b. l.);
- 2017-06-06 16.04 val. patikrinus alkoholio matuokliu, įtariamajam L. B., nustatyta 0,00 promilės girtumas (115 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. B. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, kurios yra patvirtintos nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis bei surinktų įrodymų visuma, todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad nukentėjusysis J. S. vairuodamas motociklą važiavo pagrindiniu keliu, tuo tarpu kaltinamasis L. B. vairuodamas automobilį išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio (nepraleido) pagrindiniu keliu motociklu važiavusiam nukentėjusiajam J. S., motociklui kliudžius automobilį kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. S. buvo padaryti sužalojimai. Todėl L. B., būdamas nepakankamai atsargus, atidus ir nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio J. S., pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 papunktis), arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo (7.2 papunktis).
Įvertinus nukentėjusiojo J. S. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis L. B. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam L. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitarė dėl dalinės moralinės žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. B. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (121, 122-126 b. l.), administracine tvarka nebaustas (120 b. l.), pensininkas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas (117 b. l.).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam L. B. už BK 281 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, paskiriant jam 21 MGL dydžio baudą. Vieno MGL dydis skaičiuojamas pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, t. y. 37,66 Eur.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. B. prisipažįsta esąs kaltas dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis L. B. yra pensininkas ir, kaip teigia, neturi santaupų, baudos mokėjimo terminas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką L. B. padarė būdama blaivus, taip pat tai, jog KET pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, anksčiau administracine tvarka nebaustas, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam L. B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – terminuoto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kaltinamajam L. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, ją skirti nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo J. S. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo
J. S. 2017-08-09 pateikė civilinį ieškinį, kur prašė iš atsakovo L. B. priteisti 15000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, o iš draudimo bendrovės „If P & Insurance AS“ filialo – 4300 Eur neturtinei žalai atlyginti (34-35 b. l.).
Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad draudimo bendrovė „If P & Insurance AS“ filialas nukentėjusiajam J. S. iš viso išmokėjo 700 Eur dydžio kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai, 199,48 Eur sveikatos grąžinimo išlaidas, turtinę žalą: 4200 Eur už motociklą ir 463,33 Eur už sugadintą kitą turtą (motociklininko šalmą ir kt.) (72, 80 b. l.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 dalyje, be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl L. B. neatsargių veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusysis patyrė dešinės kojos pirmo ir antro pirštų atvirus lūžius, dešinės kojos pirmo piršto ilgosios lenkiamosios sausgyslės sužalojimą, muštines dešinio kelio ir dešinės blauzdos žaizdas, odos nubrozdinimus kojose. Kaip minėta, J. S. sužalojimai (atviri pirštų lūžiai) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo J. S. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, jam buvo apribotos judėjimo galimybės, kaip nurodo pats nukentėjusysis, jam buvo sugadintas laisvalaikis su šeima, nes įvykis įvyko vasaros pradžioje, anot nukentėjusiojo visai šeimai buvo sugadinta visa vasara, o teismas jo parodymais neturi pagrindo abejoti, dėl kojos pirštų atvirų lūžių jis turėjo keisti gyvenimo būdą.
Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiajam J. S. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 4700 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. S. ir L. B. pateikė teismui 2018 m. sausio17 d. susitarimą dėl dalinės, t. y. 1000,00 Eur, neturtinės žalos atlyginimo (162 b. l.), ir prašė teismo susitarimą patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl dalinės neturtinės žalos atlyginimo, teismui pateiktas susitarimas tvirtintinas ir iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiajam priteistina 1000,00 Eur neturinei žalai atlyginti iki 2018 m. kovo 17 d.
J. S. ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas detaliais apskaičiavimais ir teismui pateiktais įrodymais (79 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė J. S. išmokėjo 700,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis J. S. su kaltinamuoju L. B. susitarė dėl dalies neturtinės žalos, t. y. 1000,00 Eur atlyginimo, ir prašė susitarimą teismo patvirtinti, todėl nuketėjusiajam J. S. priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis – 3000,00 Eur (700,00 Eur + 1000,00 Eur = 1700,00 Eur).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad kaltinamojo L. B. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas „If P & Insurance AS“ filialo (21 b. l.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, L. B. atsakomybė yra subsidiari ir jis atlyginti žalą tiesiogiai J. S. privalėtų atlyginti tuo atveju, jeigu ši neturtinė žala (jos dalis) negalėtų būti išreikalauta iš „If P & Insurance AS“ filialo, t. y. šios bendrovės nemokumo atveju.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. S. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš „If P & Insurance AS“ filialo priteistina 3000,00 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis J. S. taip pat prašė priteisti 600,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Savo prašymą pagrindė 2018 m. sausio 15 d. advokato G. G. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei pinigų priėmimo kvitu (160, 161 b. l.).
Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį, ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo L. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 MGL, t. y. 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 86 euro centų), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. B. galutinę bausmę – 14 MGL, t. y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 euro centų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti nukentėjusiojo J. S. susitarimą su kaltinamuoju L. B. ir priteisti nukentėjusiajam J. S. iš kaltinamojo L. B. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2018 m. kovo 17 d.
Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš „If P & Insurance AS“ filialo, įm. kodas 302279548, 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. B. nukentėjusiojo J. S. naudai 600,00 (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. B. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti nuteistajam L. B. jog paskirtą galutinę 14 MGL (527,24 Eur) baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti L. B., jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.