Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijų teikiančių išvadą atstovams: Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams G. B., A. N., išvadą teikiančioms institucijoms Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Teismas pažymi, kad vaiko, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimas galimas įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (faktines aplinkybes) dėl CK 3.180 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą (LAT 2008-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2008).

Byloje pateikta VšĮ Asmenybės brandos centro psichologės A. L. informacija apie bendravimą su K. B. (1 t. b.l. 117, 138). Psichologė nurodė, kad globos peržiūros metu buvo stebima menkesnė mamos socialinė branda: pateikiant klausimus, daugelį jų reikėjo pakartoti perfrazuojant su paaiškinimais. Psichologė sprendžia, kad mamai reikia nuoseklios ir sistemingos psichologo pagalbos suvokiant susidariusios situacijos gylį, gebėti vertinti aplinkybes ir priimti adekvačius galimus sprendimus. Be to, psichologės nuomone, susitikimams su dukra mamai taip pat reikia specialisto paruošimo ir mamos jausmų aptarimo po jų. Vėlesniame rašte psichologė papildo savo nuomonę tuo, kad nedarnūs tėvų tarpusavio santykiai dukroms dar gyvenant pas tėvus, menkas tėvų gebėjimas atpažinti ir tenkinti svarbiausius vaiko poreikius (meilės ir priklausomybės, saugumo poreikius, menkas vaiko raidos žinojimas), mergaitės paauglystė – tai tie faktoriai, kurie situaciją daro dar sudėtingesne (1 t. b.l. 138). Analogiškos nuomonės laikosi ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodydamas, kad A. N. trūksta socialinių įgūdžių, kaip tinkamai užmegzti kontaktą su dukra, parodyti savo meilę, trūksta žinių apie tėvų valdžios turinį. Tėvas su dukra nebendravęs nuo 2015-09-01, nepalaikė ryšio dėl jam paskirtų kardomųjų priemonių (1 t. b.l. 51-53).

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei psichologo išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovai, neturėdami psichologės nurodytų gebėjimų dukros atžvilgiu, padarė elgesio klaidų, nulėmusių jų dukros K. B. nuomonę apie tėvus, jų tarpusavio ryšį ir supratingumo nebuvimą. Teismo nuomone, viena didžiausių motinos elgesio klaidų ta, kad 2015-09-01 Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate į vaiko apklausą atvykusi motina buvo agresyviai nusiteikusi, šūkavo, teigė, kad dukra viską išsigalvoja, meluoja, motina gynė G. B. (1 t. b.l. 51). Be abejonės, toks motinos elgesys paliko dukros sąmonėje gilų pėdsaką, kurio pasekmės mergaitės elgesyje juntamos iki šiol.

Teismo posėdžio metu apklausta K. B. kategoriškai atsisakė grįžti į tėvų namus, apie tėvą iš vis nekalbėjo, su motina santykiai šalti.

Teismo posėdžio metu atsakovai stengėsi įrodyti, kad jie yra geri ir pavyzdingi tėvai, dirbantys, prižiūrintys ūkį ir besirūpinantys vaikais. Atsakovai išklausė 18 valandų kursus tėvams (1 t. b.l. 117-118), motina A. N. lankėsi pas mokyklos psichologę (1 t. b.l. 159), Vilkaviškio socialinės pagalbos centras nurodė, kad atsakovai motyvuoti susigrąžinti dukrą į šeimą ir dukrai sudarytos palankios sąlygos gyventi namuose (1 t. b.l. 160). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš tėvų neįrodinėjo savo siekio susigrąžinti dukrą K. į šeimą, nerodė jokių pastangų ir nenurodė, kokių priemonių ėmėsi atkurti šiltus santykius su dukra, priešingai įrodinėjo, kad ieškovės nurodyti argumentai yra melaginti, o dukra K. linkusi fantazuoti. Akivaizdu, kad tėvų ir dukros K. santykiai yra labai silpni, su tėvu iš vis nėra jokio ryšio, motina nesuvokia, ko reikia paauglei dukrai, kuo ji gyvena ir ko siekia.

Tačiau teismų praktika formuojama ta linkme, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti ryšius su šeima. Taigi vaiko laikinąja globa užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tačiau kartu negali būti paneigta biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku, vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-2069/2008).

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiui tarp atsakovų ir jų dukros K. santykiuose niekas nepasikeitė. Priešingai – K. pradėjo vartoti alkoholį (1 t. b.l. 157-158), kalbėti apie savižudybę, dėl ko pateko į LSMUL KK vaikų ir paauglių psichiatrijos sektorių 2017-02-22 – 2017-03-03 (1 t. b.l. 191). Tai leidžia spręsti, kad mergaitė išgyvena itin sunkią gyvenimišką situaciją, jai reikalinga moralinė parama ir pagalba. Su ieškove K. santykiai yra šilti, artimi, tačiau K. išvargino ikiteisminiai tyrimai bei teismo procesas. Siekiant atkurti tinkamus santykius tarp tėvų ir dukros, spręstina, kad šiam tikslui pasiekti reikalingas laikas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju taikytinas laikinas tėvystės teisių apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovams palaipsniui užmegzti ryšius su dukra, dalyvauti jos gyvenime (CK 3.180 str.).

Nagrinėdami tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismai turi atkreipti dėmesį į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Konvencijos 8 straipsnį. Ne kartą bylose Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52). Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (LAT 2008-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2008).

Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globėjų šeimoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, jo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Dėl šių priežasčių ieškinys tenkintinas šioje dalyje dalinai, apribojant atsakovams G. B. ir A. N. tėvystės teises dukros K. atžvilgiu laikinai (CK 3.180 str.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą ( CK 3.183 str. 4 d.). Ieškovė prašo paskirti ją K. B. globėja ir jos turto administratore, kadangi J. N. gyvena tvarkingai, materialiai apsirūpinusi, neturinti žalingų įpročių, sveika, atitinkanti globėjai keliamus reikalavimus. Kitų asmenų prašymų dėl K. B. globos negauta. K. B. nustatytina nuolatinė globa ir jos globėja bei turto paprastąja administratore skirtina jos sesuo J. N., nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta pagrindų, numatytų CK 3.269 straipsnyje, draudžiančių skirti šį asmenį vaiko globėju. Vaiko globos vieta nustatytina globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 d. 1p.). Vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje ( CK 3.271 str.). Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 str.). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais ( CK 4.242 str., 4.240 str., 4.243 str.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.181 str. 2 d. ).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią ( CK 3.195 str.), todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas K. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki mergaitės pilnametystės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovai su tokio išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad nors jie ir dirba, tačiau jų darbo užmokestis kartu sudaro 380 eurų, todėl neturi jokios galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymą. Be to, atsakovai nurodo, kad ieškovė niekaip nepagrindžia prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Ieškovė remiasi bendrais išlaikymo priteisimo principais, nurodydama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Jos nuomone, atsakovai neturi sveikatos sutrikimų, tačiau piktybiškai nesiima jokių veiksmų, kad gautų didesnes pajamas, iš kurių galėtų teikti dukrai išlaikymą.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2010; kt.).

Atsakovai pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia. Tačiau laiko, kad 190 eurų suma yra per didelė, kitų motyvų ar priežasčių, dėl ko negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio nurodo, jog atsakovė A. N. dėl sveikatos stovio negali dirbti didesniu krūviu, o atsakovas G. B. turi kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau atsakovai jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovai grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovams (CPK 178 str.). Atsakovai yra darbingi, kitų nepilnamečių vaikų neturintys asmenys. Atsakovė A. N. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, kad nuo 2011 m. jai randamas aukštas kraujospūdis, skirtas gydymas – vartojant vaistus kraujospūdis normalus (1 t. b.l. 183). Tačiau duomenų apie nustatytą kokį nors sveikatos sutrikimą – ligą, dėl ko atsakovė negalėtų dirbti, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo G. B. sveikatos stovį ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie padidėjusius globotinės poreikius, kurių tenkinimui turėtų būti skiriama didesnė išlaikymo suma.

Teismas atsižvelgia į vieną iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų „Dėl išlaikymo vaikams dydžio“, o būtent į LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 26-32 punktuose išdėstytus argumentus, tame tarpe į Teisėjų kolegijos nurodą, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nesant jokių ypatingų ar specialių poreikių nepilnamečiam vaikui, jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga 280 Eur suma, todėl atsakovai turi teikti po 140 eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 140 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – iki vaiko pilnametystės.

Nustačius globą išlaikymas išieškomas globėjui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams ( CK 3.202 str.). Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kaip pasekmė tenkintinas ieškinio reikalavimas panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-02 įsakymą Nr. B-ĮV-979, 2015-09-03 įsakymą Nr. B-ĮV-991.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Laikinai apriboti G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukters K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) globą, paskiriant jos globėja ir gaunamų lėšų administratore J. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nepilnametės dukters K. B., gimusios 2001 m. rugpjūčio 21 d., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 140,00 Eurų (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2016-09-15 iki nepilnametės dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. B., gimusios 2001 m. rugpjūčio 21 d., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 140,00 Eurų (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2016-09-15 iki nepilnametės dukters pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę K. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-02 įsakymą Nr. B-ĮV-979, 2015-09-03 įsakymą Nr. B-ĮV-991.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.