Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui J. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad gavus mokėjimo pranešimus, pareiškėjai pakartotinai pateikė informaciją, jog ginčo objektais niekas nesinaudoja, todėl atliekų nesusidaro. Pareiškėjos atstovas sutiko, kad ginčo objektais nesinaudojama bei paprašė pateikti informaciją apie elektros energijos suvartojimą. Nurodžius, kad mokėjimo pranešimus privalo pateikti kiekvienam turtinio vieneto savininkui atskirai proporcingai jo valdomai turto daliai, gauta informacija, jog jų sistema negali būti pritaikyta prie teisės aktuose nurodomos teisingumo ir proporcingumo prievolės. Akcentuoja, kad elektros energijos suvartojimas ginčo objektuose nepakitęs nuo 2021 m.. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), nėra nei vandens, nei nuotekų sistemos, jis nėra remontuotas (žemiau esančiame bute įvyko kapitalinės sienos griūtis, kuri netvarkyta, griūties faktą fiksavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija), todėl butas netinkamas gyvenimui. Pagal Nuostatų 16 punktą rinkliavą moka tik tie turtinių vienetų savininkai, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Visi iki teismo posėdžio gauti dokumentai prijungiami prie nagrinėjamos bylos medžiagos.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Nuostatų redakcija), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.

Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta pareiškėja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei ¼ nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodyti nekilnojamieji daiktai yra 100 procentų baigtumo, duomenų apie jų sunykimą ar avarinę būklė nėra fiksuota, todėl jie yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektai.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 22 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.: prašymą – sąžiningumo deklaraciją; licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 140 kWh.; vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³. Nuostatų 24 punktas numato, kad pristačius Nuostatų 22, 23 punktus atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau LVAT laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Atsakovas atsiliepimu teigia, kad komunalinės atliekos ginčo objektuose nesusidaro, nes ten niekas negyvena. Nnurodo, kad gavus mokėjimo pranešimus iš teismo, pareiškėjai pateikė informaciją, jog ginčo objektais niekas nesinaudoja. Teigia, kad pareiškėja paprašė pateikti informaciją apie elektros energijos suvartojimą.

UAB „Ignitis“ 2023 m. spalio 6 d. raštais dėl informacijos apie apmokėtą elektros energiją nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ginčo objektuose suvartota 0,00 kWh elektros energijos.

Nors atsakovas nesutiko su vietinės rinkliavos skaičiavimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis kreipėsi su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nuostatų nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais, kad jo valdomi nekilnojamojo turto objektai būtų išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro, nes nekilnojamojo turto objektai yra fiziškai sunaikinti ar nekilnojamojo turto objektai yra netinkami gyventi.

Teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1485-279/2021 iš atsakovo buvo prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už ginčo objektus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.. Iš nurodytoje byloje esančio pareiškėjos 2021 m. vasario 15 d. prašymo dėl bylos nutraukimo nustatyta, kad atsakovas pateikė dokumentus dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, vietinė rinkliava perskaičiuota, atsakovas ją sumokėjo. Iš nustatytų aplinkybių teismas vertina, kad atsakovui 2021 m. buvo suprantama numatyta tvarka, siekiant būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl jis turėjo galimybę pasinaudoti Nuostatuose numatyta tvarka ir kreiptis į pareiškėją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ir/ar dėl nekilnojamojo turto objektų išregistravimo iš Registro.

LVAT praktikoje pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

Nustačius, kad atsakovas yra nekilnojamųjų daiktų savininkas, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Pareiškėja teigia, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė A. P. ją informavo, kad ji ir jos seserys (buto bendrasavininkės) butu nesinaudoja, jos brolis J. G. prižiūri butą, turi jo raktus, moka mokesčius, todėl pageidavo mokėjimo pranešimus dėl vietinės rinkliavos siųsti atsakovo vardu. Taip pat pareiškėja teigia, kad nei atsakovas, nei kiti šio objekto savininkai nepageidavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą būtų skaičiuojama pagal nuosavybės dalis. Atsakovas atsiliepimu patvirtino, kad jam ir jo sesėms priklausančiu turtu rūpinasi jis (remontuoja, prižiūri ir pan.), tačiau pareiškėjai nurodė, kad jo gyvenamuoju adresu siųstų pranešimus už jo daliai priskaičiuotus mokesčius.

Pagal Nuostatų 11.1 papunktį už nekilnojamojo turto objektą turintį daugiau nei vieną turto savininką ir naudojamą pagal atskirus turto vienetus, vietinė rinkliava skaičiuojama kaip už atskirus turto vienetus pagal Nuostatų 1 priedą. Pagal Nuostatų 45 punktą nekilnojamojo turto objekto savininkui ar Įgaliotam asmeniui raštiškai pateikus prašymą mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas vietinės rinkliavos mokėtojo ar įgalioto asmens nurodytu adresu ar elektroniniu paštu.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal atskirus turto vienetus. Taip pat byloje nėra jokių raštiškų prašymų dėl vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimo už visą nurodytą butą atsakovui, todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju vietinės rinkliavos mokestis turėjo būti skaičiuojamas proporcingai kiekvienam bendrasavininkui.

Iš pareiškėjos pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomus nekilnojamojo turto objektus liko 276,81 Eur įsiskolinimas.

Minėta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ¼ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš mokėjimo pranešimų nustatyta, kad už ginčo laikotarpį už nurodytą būtą apskaičiuota vietinė rinkliava sudaro 122,40 Eur. Atsižvelgiant į išdėstyta, iš atsakovo atitinkamai priteistina 30,60 Eur suma. Taip pat priteistina 154,41 Eur vietinė rinkliava už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 185,01 Eur nesumokėta vietinė rinkliava, kitoje dalyje pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. G. pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“ 185,01 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai ir 1 centas) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.