- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 1-705-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52639-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn netrauktas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M., 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 6.50 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas dviejų eismo juostų Panerių gatvės važiuojamąja dalimi nuo Švitrigailos gatvės pusės link Tūkstantmečio gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 127 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į tai, kad dėl tamsaus paros meto ir lietaus yra blogas matomumas, dėl ko privažiavęs ties Panerių gatvės pastatu Nr. 40 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Panerių gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį R. B., ir jį partrenkė, dėl ko R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog tą dieną važiavo truputį anksčiau nei visada. Jau buvo išjungtas gatvių apšvietimas, bet buvo dar tamsu, truputį lijo. Jis pamatė, kad 5-10 m. atstumu praėjo žmonės, nes iš dešinės pusės degė lempa. Kitas automobilis pravažiuodamas aptaškė jo automobilio stiklą. Pėsčiąjį jis pastebėjo tik paskutinę sekundę ir greitai suko automobilio vairą į dešinę pusę. Jis nepastebėjo kaip nukentėjusysis atsidūrė prieš jį. Kairėje kelio pusėje buvo tamsu, o nukentėjusysis atėjo iš kairės pusės. Jis pusę kelio praėjo, o jis jo nepastebėjo, nes pravažiuodamas kitas automobilis aptaškė jo mašinos stiklus. Nepavyko išvengti visiškai smūgio, nukentėjusiojo alkūnė kliuvo į jo automobilio stiklą, nukentėjusysis nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą. Jis supranta, kad esant blogam orui prieš pėsčiųjų perėją turėjo sustoti. Partrenkus pėsčiąjį, jis išlipo iš automobilio, pribėgo žmonės. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Žmonės ėmė skambinti policijai ir greitajai medicinos pagalbai, o jis buvo prie nukentėjusiojo. Priėjusi moteris liepė neleisti jam keltis ir jis taip išgulėjo maždaug minutę, bet po to bandė keltis. Jis jam po galvą pakišo savo rankinę ir apklojo jį savo striuke. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo po 8 min. ir jį išsivežė. Tą pačią dieną jis nuvažiavo pas jį į ligoninę ir dar buvo pas jį 3 kartus. Po to 7-8 kartus buvo dar susitikę. Jis sakė nuketėjusiajam, kad jeigu jam kažko reikės, tai skambintų. Po savaitės jis paskambino ir paprašė cigarečių, nuvažiavo pas jį ir davė 20-30 €. Po to kas savaitę ar 5 dienas skambindavo ir prašydavo pinigų. Jis nuvežė nukentėjusįjį į draudimą, pirmą sykį ėjo kartu. Po pinigų pervedimo susiskambino su juo 2-3 kartus. Kai reikėjo važiuoti į policiją, jis į skambučius nebeatsiliepė ir durų neatidarė. Nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. M. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-09-21 rytą iš savo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų pėsčiomis ėjo į Kauno gatvėje esančią darbovietę. Buvo tamsu, lynojo. Žiūrint nuo Švitrigailos gatvės pusės, jis Panerių gatvės kairiuoju šaligatviu pasiekė nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuria ketino pereiti Panerių gatvės važiuojamąją dalį. Prieš įžengdamas į kelią jis apsidairė, tačiau jam iš dešinės pusės, nuo Švitrigailos gatvės pusės link perėjos artėjančių automobilių nematė. Todėl nužengė nuo šaligatvio ir pėsčiųjų perėja normaliu tempu pradėjo eiti į kitą Panerių gatvės pusę. Jo manymu nuėjus daugiau kaip pusę kelio važiuojamosios dalies jis buvo partrenktas automobilio, kurio prieš tai nematė. Paties partrenkimo momento ir tolimesnių įvykių eigos neatsimena, sąmonę atgavo tik tuo metu, kai medikai jį jau vežė į ligoninę. Jam buvo padaryta turtinė, fizinė ir moralinė žala, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 33-36).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų protokoluose konstatuota, kad 2015-09-21 eismo įvykis kilo Vilniuje, Panerių gatvės važiuojamojoje dalyje, ties Panerių g. pastatu Nr. 40 esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Gatvės važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro po vieną priešingos krypties eismo juostą, bendras plotis – 12 m. Eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Švitrigailos g. pusės (t. y. juostos, kuria turimais duomenimis prieš įvykį važiavo V. M. vairuojamas automobilis) plotis – 6,2 m. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo minėtoje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 12,7 m atstumu už perėjos ribų (žiūrint eismo kryptimi), kelio pločio atžvilgiu – apie 3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint eismo kryptimi). Automobilis buvo apgadintas, t. y. įskeltas priekinis stiklas (ties jo dešinės pusės apatiniu kampu), įlenktas (deformuotas) priekinis dešinės pusės statramstis. Be to, eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Švitrigailos g. pusės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 9 m atstumu už perėjos ribų (žiūrint eismo kryptimi), kelio pločio atžvilgiu – apie 0,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint eismo kryptimi) buvo rasta į kraują panaši raudonos spalvos dėmė, t.y. tikėtina vieta, kurioje po partrenkimo gulėjo pėsčiasis (b. l. 7-19).
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29, 30).
Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. M. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 46).
Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 1,46 promilės etilo alkoholio) (b. l. 25).
Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. M., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 30 bei 127 punktų reikalavimus. KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 127 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. V. M. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tačiau to nepadarė. Be to, V. M. neatsižvelgė į blogas važiavimo sąlygas lyjant lietui ir esant tamsiam paros metui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo ir partrenkė pėsčiąjį. Dėl šių KET punktų pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo sunkiai sutrikdyta R. B. sveikata. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo V. M. veiksmai, t. y. saugaus greičio nepasirinkimas, neatsižvelgimas į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, savalaikis nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją ir pėsčiojo nepraleidimas buvo kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą, neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, jo neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. M. anksčiau neteistas (b. l. 62), administracinėn atsakomybėn netrauktas (b. l. 63), dirba. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis įstatyme numatytam šios bausmės minimumui.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką V. M. padarė būdamas blaivu, vairuodamas jam priklausantį automobilį, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad V. M. būtų viršijęs leistiną greitį, kad jo padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, taip pat atsižvelgęs į tai, kad V. M. ankščiau nėra trauktas administracinėn atsakomybėn, o nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo neblaivus, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.
Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. M. 147,65 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 punkto 3 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtina, nagrinėjant bylas kai kaltinamasis yra nemoka proceso kalbos. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 30 MGL, tai yra 1129,8 € (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai ir aštuoniasdešimt centų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, tai yra 753,2 € (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties centų) baudą.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo V. M. 147,65 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.