Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasmeda‘‘ prašymą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, trečiajam asmeniui D. B. dėl uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2012 m. birželio 21 d., nuo pat įmonės įsteigimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė – D. B.; pagrindinė įmonės veikla – medienos ruoša. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37 167,94 Eur (iš kurių ieškovės - 21 407,44 Eur, t. y. 58 proc. bendros kreditorinių reikalavimų sumos).

4. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja gavo nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ informaciją, jog atsakovė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nėra perdavusi nemokumo administratoriui jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir (ar) kitų duomenų apie įmonės turtą. 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė netinkamai vykdė savo pareigas, ieškovė kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

5. JANĮ 70 str. 1 d. nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 str. 2 d. nustato požymius, kuriuos vertinant bankrotas pripažįstamas tyčiniu. JANĮ 70 str. 2 d. 4 p., numato pagrindą, kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

6. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 str. 1 ir 2 d., darytina išvada, kad pagal JANĮ, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 str. 2 d. nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 str. 1 d. nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 str. 2 d. numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.

7. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ privedimą prie bankroto tyčia JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. pagrindu sieja su šiais atsakovės neteisėtais veiksmais: (1) atsakovė neperdavė įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, (2) atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui.

8. Pirma, atsakovė iki šiol nėra perdavusi visų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių įmonės dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

9. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.

10. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos ir situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo priskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų.

11. Atsakovė nėra perdavusi jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti įmonės turimą turtą, jo vertę ar atliktų finansinių operacijų turinį bei teisėtumą. Dėl tokių atsakovės veiksmų Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovei skyrė baudą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir turtas iki šiol nėra perduoti nemokumo administratoriui. Įmonės dokumentų (buhalterijos, apskaitos ir (ar) kitų dokumentų, leidžiančių įvertinti įmonės turtinę padėtį) neperdavimas nemokumo administratoriui reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovės veiksmai sąmoningai (tyčia) neperduodant dokumentų užkerta kelią įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje vykdyti sandoriai buvo pagrįsti, teisėti, atitiko įmonės interesus, ar nebuvo sudaryti apgaulingi, sąmoningai nuostolingi sandoriai, įmonės turto išvaistymas ir pan.

12. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Šiuo atveju dokumentų ir turto neperdavimo priežastys nežinomos, įpareigojimas iki šiol neįvykdytas, todėl toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

13. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Ieškovė neturi pareigos įrodyti, kodėl apskaitos dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

14. Antra, atsakovė eilę metų apskritai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymėtina, kad tokie veiksmai galėjo būti atliekami turint tikslą nuslėpti sunkią įmonės finansinę padėtį. Bendrovės vadovas turi pareigą rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe (CK 2.87 str. 1 d.), atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ) 37 str. 12 d. 2 p., tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 str. 12 d. 3 p.) bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 12 d. 6 p.).

15. Atsakovė paskutinius 6 metus neteikė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė yra pateikusi tik už 2012 metus (kada ir buvo įsteigta įmonė), vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi nebuvo, įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai taip pat neperduotas. Nesant pateiktos finansinės atskaitomybės nemokumo, administratorius vertindamas įmonės turtinę padėtį galėjo įvertinti tik įmonės nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus, tačiau ne turimą turtą, dėl ko yra užkertamas kelias bent daliniams kreditorių reikalavimų patenkinimui. Finansinės atskaitomybės nepateikimas užkirto kelią kreditoriams įsivertinti galimas rizikas bendradarbiaujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir sudarė pagrindą didėti įmonės įsiskolinimams, kas sąlygojo įmonės nemokumą ir galiausiai bankrotą.

16. JANĮ 70 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą sieja su tyčiniais vadovės D. B. veiksmais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kreditoriumi Mediata SIA (vėliau jos reikalavimą perėmė UAB „Rasmeda“) neišgalėjo atsiskaityti jau nuo 2018 m., kas jau savaime buvo įspėjimas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir turi būti priimami atitinkami sprendimai. Tačiau nors apie šią situaciją atsakovė žinojo (ir turėjo žinoti) realiai jokių veiksmų nesiėmė (pvz: nebuvo didinti akcininkų įnašai, nesikreipta dėl restruktūrizavimo ir pan.). VSDFV Šilalės skyriaus atžvilgiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki jau 2019 m., tačiau dėl bankroto iškėlimo į teismą kreiptasi nebuvo, dėl ko susidarė ženkliai didesni kreditorių reikalavimai. Atsakovė tikėtina vedė netinkamą apskaitą, kurios iki šiol nėra perdavusi nemokumo administratoriui, kas galimai sąlygoja siekį nuslėpti apgaulingos apskaitos vedimą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Atsakovei yra žinoma apie jos pareigą vykdyti teisėtą teismo nutartį, tačiau ji tyčia ir piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimų ir administratoriaus nurodymų, trukdo operatyviai vykdyti bendrovės bankroto procesą, ginti kreditorių interesus.

19. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

20. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr. B-JA213. Iš nemokumo administratoriaus pateiktos informacijos matyti, kad bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 32 103,92 Eur.

21. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

22. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23. Ieškovė savo pareiškimą grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu tyčinio bankroto požymiu – kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Ieškovės teigimu, tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamu atveju pasireiškė buvusio įmonės vadovės dokumentų bei turto neperdavimu nemokumo administratoriui ir finansinių ataskaitų rinkiniu nepateikimu Juridinių asmenų registrui.

24. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens D. B. veiksmai (neveikimas), kuriais ieškovė įrodinėja tyčinį bankrotą, atlikti laikotarpiu nuo 2012 metų iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. gegužės 13 d., todėl šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

25. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

26. Vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovei yra žinoma apie jos pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei turtą, tačiau iki šiol jis nėra perduotas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, į bylą tokiu atveju turi būti pateikta įrodymų, jog įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Nagrinėjant bankroto bylą už įmonės vadovo nebendradarbiavimą su nemokumo administratoriumi buvusiai vadovei buvo paskirta bauda. 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismas atsakovei už teismo įpareigojimų perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą skyrė 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, atsakovei už dokumentų neperdavimą administratoriui buvo paskirta sankcija, bauda skaičiuojama ir iki šiol, kadangi atsakovė nevykdo įstatyme numatytos pareigos.

28. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė nemokumo administratoriui perdavė turtą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kada atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo turėjo kokio nors turto - valstybės įmonės Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, kaip matyti iš teismo nutarties iškelti bankroto bylą, atsakovė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. Nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog kokį nors įmonės turtą D. B. turi ir vengia jį perduoti. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl to, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų bei turto.

29. Ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotą tyčiniu prašo pripažinti ir dėl to, kad D. B., būdama įmonės vadovė, nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokie jos veiksmai galėjo būti atliekami turint tikslą nuslėpti sunkią įmonės finansinę padėtį, nors bendrovės vadovas turi pareigą rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe (CK 2.87 str. 1 d.).

30. Teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnį, kuris reglamentavo tyčinį bankrotą, tokie veiksmai kaip tyčinio bankroto požymis apskritai nebuvo įvardinti. Iš esmės tokie veiksmai atitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą požymį – įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teismas nustato, jog įmonės vadovas ar valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

31. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nors buvusi įmonės vadovė nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios pareigos nevykdymas yra susijęs su sąmoningu įmonės privedimu prie tyčinio bankroto ar būtų lėmęs įmonės nemokumą.

32. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnis), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu teismas,

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasmeda‘‘ prašymo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, trečiajam asmeniui D. B. dėl uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.