Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiajam D. P., jo įstatyminei atstovei I. G., jos atstovei advokatei Genei Leigienei, civiliniai atsakovei V. G., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2010-04-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įsipareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei tęsti mokslą;

2) 2010-05-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimas 2 metams) ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose, (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei tęsti mokslą;

3) 2010-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

5) 2010-10-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su 2010-05-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės (trejų metų laisvės atėmimo bausmės) iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

6) 2010-10-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010-04-07 ir 2010-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

2010-12-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už LR BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 84 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią žalos dalį – 300,00 Lt.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2010 m. liepos 13 d., apie 4.30 val. Mažeikių mieste, ties Mažeikių miesto kapinėmis esančiame Ventos upės paplūdimyje, iš chuliganiškų paskatų - be jokios priežasties įstūmęs nukentėjusįjį D. P. į Ventos upę, suėmęs už kojos tempė į upės vidurį, murdė į vandenį, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas atvirą nosies kaulų lūžį su poslinkiu, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo D. P. įstatyminė atstovė parodė, kad 2010-07-12 atėjo pas ją į namus sūnaus D. pažįstami T. Ž. ir R.. Ar jie ką atsinešė nematė. Jie pabuvo neilgai ir visi trys išėjo. Vėliau D. skambino telefonu, tačiau jis neatsiliepė. D. grįžo apie 5 val. ryto. Ji atidarė duris ir pamatė baisų vaizdą, D. rūbai buvo kruvini, nosis išsivertusi, jis buvo visas šlapias, apkibęs žolėmis, vėmė krauju. Jis jautėsi blogai, ne kiek nuo girtumo, kiek nuo patirto streso ir sužalojimo. D. pasakė, kad jį sumušė, tačiau iš karto nepasakė kas tai padarė. Kai jis atsigulė iš karto užmigo. Jis labai girtas nebuvo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes sūnus buvo išgėręs, norėjo, kad jis truputį pamiegotų. D. rūbai buvo tik šlapi, bet žemini nebuvo, neatrodė, kad jis būtų vartęsis ant žemės. Kai jis atsigulė, ji išėjo į darbą. Iš darbo ji grįžo apie 12 val., ir iš karto jie kartu išvažiavo į ligoninę. Kai jam susiuvo nosį, išrašė siuntimą į Klaipėdą, daryti nosies operaciją. Kai grįžo iš ligoninės jai sūnus pasakė, kad jį sumušė R. G.. Kai nuvažiavo į Klaipėdą, operacijos nedarė, nes nebuvo vietos. Operaciją padarė tik po dviejų savaičių. Po šio įvykio jos sūnus visko bijo, nei jos nei sūnaus kaltinamasis net neatsiprašė. Jos sūnus negalėjo kvėpuoti, jam buvo reikalingi vaistai, kad prakvėpuotų, vaistai nuo skausmo. Jis ir dabar dar negali gerai kvėpuoti. Sūnui yra reikalinga dar vieta operacija, tačiau nosies kremzlės jau atstatyti nepavyks.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 240/10(13) nurodyta, kad D. P. nustatytas atviras nosies kaulų lūžis su poslinkiu, stovis po operacijos; sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje bei medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku; komplikuotas nosies kaulų lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 34).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad 2010-08-10 nukentėjusysis D. P. iš jam pateiktų atpažinti penkių asmenų fotonuotraukų atpažino R. G. kaip asmenį, kuris jam Ventos upėje kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą (b. 1. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo (b. 1.21, 22). Bylą nagrinėjant teisme ir 2011-03-04 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo I. G., buvo pateiktas nukentėjusiojo D. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl tos pačios 4000 Lt sumos dėl žalos atlyginimo, susijusio su nukentėjusiojo D. P. patirta trauma ir gydymo išlaidomis.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 179.78 Lt sumos (b. 1. 47-48, 49. 53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvada, jo paties parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nors kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai neigė, kad tai jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiojo D. P. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti iš esmės vienodi, nuoseklūs ir kategoriški parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų M. S., R. N., K. Ž., nukentėjusiosios I. G. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys paminėti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis R. G. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. P.. Kaltinamojo iškeltas versijas, kad nukentėjusįjį neva sumušė liudytojas M. S., ar tariamai su jais kartu prie upės buvęs nenustatytas penktas asmuo, paneigė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai M. S. bei R. N.. Kadangi įvykio vietoje kartu buvę liudytojai M. S. bei R. N. nurodė, kad visų aplinkybių gerai neprisimena dėl praėjusio laiko ir apsvaigimo nuo alkoholio, todėl jų parodymus teismas vertino lygindamas ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės sutampa. Aplinkybės ar kaltinamasis atsinešė alaus, ar jis jį gėrė ar negėrė, negali būti laikoma pagrindu paneigiant paties įvykio ir iš jo kilusių padarinių faktą. Prie upės tariamai buvusio penkto asmens buvimo ar jo kokių neteisėtų veiksmų padarymo, apie kuriuos iškėlė versiją kaltinamasis R. G., nepatvirtino jokie kiti apklausti liudytojai, ar nukentėjusysis bei taip pat nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas R. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kada po įvykio buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas, irgi patvirtino, kad jie prie upės ėjo būtent keturiese. Kaltinamojo R. G. nurodytas versijas teismas vertina kaip kaltinamojo bandymą sušvelninti savo padėtį ar bandymą iš viso dėl jo padarytos nusikalstamos veikos išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jos atmestinos.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-58/2009).

Iš teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis R. G. prie Ventos upės esančiame paplūdimyje 2010-07-13 apie 4.30 val., aplinkui esant kitiems asmenims, nors jie ir nematė konkrečių veiksmų, tačiau tokią galimybę jie turėjo, be jokios dingsties, siekdamas priešpastatyti save prieš nukentėjusįjį ir aplinkiniams, demonstruoti savo jėgą ir agresiją, tyčia įstūmęs nukentėjusįjį D. P. į Ventos upę, suėmęs už kojos tempė į upės vidurį, murdė į vandenį, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistini 1179,78 Lt, nes tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas (CK 6.276 str.).

Iš nukentėjusiojo D. P. ir jo įstatyminės atstovės civilinio ieškinio bei paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nukentėjusiajam dėl patirtos nosies traumos, įvyko nosikaulio lūžimas, deformavosi nosies piramidė, iškrypo nosies pertvara, sutriko kvėpavimas per nosį, jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas nosikaulio lūžimu, nepatogumai, kadangi jis blogai jautėsi, nes sutriko kvėpavimas pro nosį, be to, ši patirta trauma sukėlė ir didelį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją kadangi nosis deformavosi ir kaip nustatyta ligos istorijoje prieš nosies operaciją: „yra nosikaulių lūžimas, nosis deš. piramidės lateralinė sienelė įdubusi, nosies ašis pakrypusi į kairę, nosies pertvara iškrypusi ir lūžusi“. Po operacijos nukentėjusio būsena buvo bloga, kadangi dvi savaites jis neužuodė kvapų, negalėjo kvėpuoti per nosį. Be to, padidėjo jautrumas sutriko miegas. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas D. P., nepasiruošęs pareikšti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi dar ne visas medikų išvadas jis turi, o yra reiškiamas ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pareikš civilinio proceso tvarka, tačiau iš ieškinyje pateiktų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis nurodo padarinius, sukeliančius neturtinę žalą, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais nagrinėja pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamasis kumščiu sudavęs ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, nukentėjusiajam D. P. padarydamas atvirą nosies kaulų lūžį su poslinkiu, sukėlusiu jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusiajam reikėjo siūti nosį, daryti operaciją, gulėti ligoninėje, po to jis turėjo gydytis ambulatoriškai, o padariniai ir liekamieji reiškiniai nėra išnykę ir jaučiami bei matomi vizualiai iki šiol. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad jaunam žmogui buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis - veidas, taip pat atsižvelgia į visiško pasveikimo ir veido sutvarkymo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami ir matomi po 8 mėn., o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo ir nepatogumais negalint normaliai kvėpuoti per nosį, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis R. G. yra nepilnametis, tačiau sveikas, darbingas žmogus, bet šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, neturintis savo vardu jokio registruoto turto. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys yra teisėtas ir visiškai pagrįstas, todėl jam iš kaltinamojo R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G. priteistini 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas (CK 6.276 str.).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamojo tariamas apsvaigimas nuo alkoholio, nurodytas kaltinamajame akte nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtą nusikaltimą padarė iš chuliganiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nepilnametis, administracine tvarka baustas, anksčiau teismo teistas šešis kartus, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir po trijų mėnesių kada jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas bei paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kas jį charakterizuoja kaip jauną asmenį atkakliai nenorinti keisti savo gyvenimo būdo ir polinkio nusikalsti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad R. G. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą nusikalstamą veiką skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.), tačiau švelnesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Paskirta bausmė subendrintina su anksčiau teismo paskirtomis bausmėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-08-06, 2010-10-08, 2010-08-20, 2010-11-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2011-03-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą keturių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas bei iš dalies atliktas laisvės atėmimo bausmes.

Priteisti iš R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G. 1179,78 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius