Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-08-06, 2010-10-08, 2010-08-20, 2010-11-11 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-29 nutartimi, ir galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.

Į bausmės laiką R. G. įskaitytos ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bei iš dalies atliktos laisvės atėmimo bausmės.

Priteista iš R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. G., o jam neturint lėšų iš jo motinos V. G., 1179,78 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2010 m. liepos 13 d., apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) miesto kapinėmis esančiame (duomenys neskelbtini) upės paplūdimyje, iš chuliganiškų paskatų - be jokios priežasties įstūmęs nukentėjusįjį D. P. į Ventos upę, suėmęs už kojos tempė į upės vidurį, murdė į vandenį, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas atvirą nosies kaulų lūžį su poslinkiu, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir nuteistajam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl R. G. kaltės padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas R. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. P., nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. G. parodymais, iš dalies – paties nuteistojo R. G. bei liudytojų M. S., R. N. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jo sužalojimo aplinkybes. Apklausiamas 2010 m. rugpjūčio 10 d. D. P. parodė, kad 2010 m. liepos 12 d. apie 23.30 val., jis, R., M. ir G. gėrė alų sėdėdami ant suoliukų (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) mieste, netoli parduotuvės „M.“. Vieną butelį alaus jie dar nusinešė prie dailės mokyklos ir ten išgėrė. Išgėrę visą alų, jie nusprendė išsimaudyti ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) upės paplūdimį šalia šašlykinės. Tuomet galėjo būti apie 4 val. Jam (D. P.) priėjus prie upės, R. jį įstūmė į vandenį ir paėmęs už plaukų pradėjo tempti į upės vagą. Kai jis mėgino išsilaisvinti, R. pakėlė jo galvą ir kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į galvos sritį. Po suduotų smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu jis išsilaisvino iš R. rankų ir nuplaukė į kitą upės krantą. Jam išlipus į krantą, jį už rankos nutvėrė M. ir norėjo sulaikyti, tačiau jis nuo M. pabėgo ir grįžo į namus. Kodėl R. su juo taip pasielgė, nurodė nežinantis. 2010 m. liepos 13 d. jis kreipėsi į medikus, kurie jam susiuvo prakirstą nosį ir parašė siuntimą į Klaipėdos ligoninę, kur jis gydėsi iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. (1 t. 24-25 b. l.). Papildomos apklausos metu D. P. nurodė, kad 2010 m. liepos 12 d. apie 20 val. pas jį į namus atėjo K. Ž. ir G., kurio pavardės jis nežino. Išgėrę alaus apie 21 val. jie išėjo į K. Ž. namus, o ten begeriant alų, atėjo R., gyvenantis viename iš (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių, jis atsinešė 2 plastmasinius butelius alaus ir prisijungė prie jų. Apie 23 val. jie visi išėjo į lauką, kur prie jų prisijungė M. savo draugais. Po kurio laiko M. draugai ir K. Ž. nuėjo namo, o jis (D. P.), M., G. ir R. nuėjo į dailės mokyklos kiemą, kur baigė gerti turėtą alų ir nusprendė nueiti į netoli šašlykinės esantį paplūdimį išsimaudyti. Tuo metu galėjo būti apie 4 val. Nuėjus į paplūdimį, R. be jokios priežasties jį su rūbais įstūmė į vandenį, ir pradėjo skandinti – suėmęs už kojos tempė jį tolyn į upės vidurį, o jam bandant pabėgti, sugriebęs už plaukų jo galvą murkdė į vandenį. Jam bandant atstumti R., pastarasis viena ranka laikydamas jam už viršugalvio, kitos rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, po ko jis pajuto, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduotų smūgių jam pavyko pabėgti nuo R. ir pasiekti krantą, kur prie jo pribėgęs M. suėmęs jam už rankos paklausė, kur jis ketina eiti. Jis atsakė, kad eina į namus ir bėgte parbėgo namo (1 t. 26 b. l.). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. P. nurodė ir teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, kad R. G. be jokios priežasties jį murkdė į vandenį, mušė, sudavė stiprų smūgį kumščiu į nosį. Taip pat nurodė, kad dar būnant prie parduotuvės „M.“, R. G. jam sakė, kad bus blogai, kai jis grįš iš kalėjimo. Paaiškino neturintis jokio tikslo apkalbėti R. Patvirtino labai gerai prisimenantis, kad jį sužalojo būtent R. G., o ne koks nors kitas asmuo (2 t. 42-43 b. l.).

Taigi, iš visų nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad jis niekada neabejojo, jog jį sužalojo R. G.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo.

Tai, kad jį sužalojo R. G. ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, nukentėjusysis D. P. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 27-31 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas liudija, kad D. P. iš akių, nosies ir bendrų veido bruožų atpažino D. G. kaip asmenį, Ventos upėje sudavusį jam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą (1 t. 55-56 b. l.).

Aplinkybę, kad jį sumušė R. G., D. P. patvirtino ir akistatos metu, nurodydamas, kad R. be jokios priežasties jį su rūbais įstūmė į vandenį, pradėjo skandinti, o jam bandant ištrūkti, suėmęs už galvos murkdė į vandenį ir kumščiu sudavė smūgius į veidą, po ko jis pajuto skausmą nosies srityje ir iš nosies ėmė bėgti kraujas (1 t. 138-139 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. P. nustatytas atviras nosies kaulų lūžis su poslinkiu, būklė po operacijos. Taip pat nurodyta, kad sužalojimas padarytas vieno kontakto kietu buku daiktu metu, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2010 m. liepos 13 d. apie 5 val. D. P. dėl komplikuoto nosies kaulų lūžio, sukėlusio sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas (1 t. 34 b. l.). Minėtos specialisto išvados aprašomojoje dalyje, kurioje aprašytos įvykio aplinkybės, nurodyta, kad 2010 m. liepos 13 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) upės, paplūdimyje, R. G. sumušė I. G. sūnų D. P., padarydamas jam nosies kaulo lūžimą su poslinkiu.

Tai, kad jos sūnų D. P. 2010 m. liepos 13 d. apie 5 val., (duomenys neskelbtini) upės paplūdimyje sumušė R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo 2010 m. liepos 14 d. protokole – pareiškime nurodė ir D. P. motina I. G. (1 t. 12 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nukentėjusiojo D. P. motina I. G. parodė, kad 2010 m. liepos 13 d. apie 5 val. jos sūnus D. P. parėjęs į namus nuėjo miegoti, o kai jis pabudo, ji pamatė, kad visas sūnaus veidas kruvinas. Ligoninėje sūnui susiuvo nosį, po to jis buvo operuotas Klaipėdos ligoninėje. Sūnus jai sakė, kad jį prie (duomenys neskelbtini) upės sumušė pažįstamas R. G. (1 t. 18-19 b. l., šie parodymai ištirti teisme).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir nukentėjusiojo D. P. atstovė pagal įstatymą I. G. parodė, kad jai yra žinoma, jog jos sūnus ir R. G. nesugyvendavo, nesutarimai prasidėjo po to, kai R. iš D. atėmė telefonui skirtus pinigus. Paaiškino, kad po įvykio jos sūnus grižo šlapias, bet rūbai nebuvo žemini, neatrodė, kad jis būtų griuvinėjęs. Patvirtino, kad sūnus jai sakė, jog jį sumušė „R.“, t. y. R. G. (1 t. 43-44 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. bei liudytojai R. N. ir M. S. patvirtino aplinkybę, kad prie (duomenys neskelbtini) upės tąkart buvo jie ir D. P. (2 t. 41-42, 45-46, 65 b. l.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl R. G. kaltės dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius D. P. sveikatą.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. G. pareiškė byloje 4000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 21 b. l.) ir buvo pripažinta civiline ieškove (1 t. 22 b. l.). 2011 m. vasario 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. nurodė mažinanti pareikštą civilinį ieškinį iki 2000 Lt (2 t. 45 b. l.), o 2011 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė G. Leigienė pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad D. P. pareikšto civilinio ieškinio suma nesikeičia, t. y. lieka 4000 Lt, ir prašė šį ieškinį patenkinti (2 t. 58-59, 66 , 68 b. l.). Kadangi iš byloje esančių civilinių ieškinių akivaizdu, kad jie pateikti ne dėl turtinės, o dėl neturtinės žalos atlyginimo, šių ieškinių argumentais yra grindžiama neturtinė žala, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais pagrįstai pateiktą civilinį ieškinį vertino ir nagrinėjo kaip ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo reikėjo gydytis ligoninėje, patirti operaciją, gydytis ambulatoriškai, jis iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, nukentėjusįjį lydi nerimas dėl sveiktos būklės ateityje ir galimų operacijų, jaunam žmogui buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis – veidas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinės padėties kriterijų – kad R. G. yra nepilnametis, neturi savo vardu registruoto turto, tačiau yra sveikas ir darbingas.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. G. 1179,78 Lt už nukentėjusiojo D. P. gydymą (1 t. 47-78 b. l.). Kadangi byloje įrodyta, jog išlaidas Valstybinė ligonių kasa patyrė dėl neteisėtų R. G. veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisė iš R. G., o jam neturint lėšų, - iš jo motinos V. G., 1179,78 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo priteisti civilinius ieškinius tik iš jo vieno, o ne iš jo motinos. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 str. 1 d. nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 str. 2 d. nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki pasieks pilnametystę (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tuo atveju, jei nuteistasis R. G. neturės lėšų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civilinius ieškinius turės atlyginti jo motina V. G..

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, BK 54 str., 80 str., 91 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, būdamas anksčiau ne kartą teistas, (1 t. 64-67 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t., 117-119 b. l.), nusikalto praėjus labai trumpam laiko tarpui po ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino R. G. kaip jauną asmenį, nenorintį keisti savo gyvenimo būdo ir turintį polinkį nusikalsti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. G. nuo 2006 m. vasario 13 d. buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę, nuo 2009 m. gruodžio 29 d. jis yra įrašytas į nepilnamečių įskaitą (1 t. 126 b. l.), nesimoko, nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (1 t., 129 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimo klausimui aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. vienintelę BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. G. padarė 2010-07-13, t. y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-08-06, 2010-10-08, 2010-08-20, 2010-11-11 nuosprendžių priėmimo, todėl teismas nauju nuosprendžiu bei minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. taisyklėmis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus R. G. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. apeliacinį skundą.