Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Jurgiui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Petroleum“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. ATK2-03/17 skyrė UAB „Baltic Petroleum“ (toliau – bendrovė ar pareiškėjas) 2896 Eur baudą už Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 str. 3 d. 1 p., 4 p. ir 6 p. pažeidimus (b. l. 20-24).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Departamento 2017 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-03/17 (toliau – skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 1-5).

Skunde paaiškina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau — Policijos komisariatas) pareigūnai 2016-09-13 atliko patikrinimą pareiškėjo eksploatuojamoje degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau — „Degalinė“). Patikrinimo metu Degalinės suskystintų dujų operatoriui S. R. darbo ir poilsio reikmėms suteiktose tarnybinėse patalpose, kurios yra atskirtos nuo prekybos bei sandėliavimo patalpų ir įrengtos Degalinės nugarinėje pusėje, policijos pareigūnai rado S. R. priklausančių cigarečių, kurių ženklinimas neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Daugiau tokių cigarečių buvo rasta S. R. asmeninėje transporto priemonėje ir jo gyvenamojoje vietoje. Kauno apylinkės teismas 2016-10-18 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-8217-540/2016 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino S. R. kaltu dėl padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą paskyrė baudą. Nepaisant Kauno apylinkės teismo nutarimu nustatyto pažeidėjo ir jam pritaikytų sankcijų, Departamentas 2016-12-07 pranešimu Nr. S-(4.3-3)-2887 informavo pareiškėją apie neva jo padarytų pažeidimų nagrinėjimo datą ir nustatė terminą pateikti rašytinį paaiškinimą, kurį pateikė 2017-01-05. Pareiškėjo įgaliota atstovė dalyvavo pažeidimo medžiagos nagrinėjime, tačiau nepaisant pateiktų argumentų, atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjui skyrė 2 896,00 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjo manymu, ekonominė sankcija pritaikyta neteisėtai, neatsižvelgiant į situaciją ir pažeidimą padariusį asmenį. Nurodo, kad Departamentas skundžiamame nutarime nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kadangi nagrinėjamos ir cituojamos bylų aplinkybės nėra analogiškos. Detalizuoja, kad Departamento cituojamoje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 to paties reglamentavimo akcizinės prekės (alkoholiniai gėrimai) buvo laikomos komercinėje patalpoje ir dėl to buvo galimybė parduoti jas klientams. Tuo tarpu šioje byloje tabako gaminiai buvo laikomi ne komercinėse ir ne su sandėliavimu susijusiose patalpose, o atskirose, S. R. asmeniškai suteiktose poilsio patalpose. Bendrovė nesutinka su cituojamos nutarties argumentu, kad ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Mano, kad bendrovei neturėtų būti taikomas reikalavimas imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių, kadangi tabako gaminiai buvo laikomi tarp S. R. asmeninių daiktų, apie daromus pažeidimus bendrovės įgalioti asmenys nežinojo. Darbuotojų asmeninių daiktų tikrinimas, neturint jokių įtarimų, pareiškėjo nuomone, turi būti vertinamas kaip darbuotojo teisės į privatumą pažeidimas ir negali būti pateisinama organizacinė ir administracinė priemonė.

Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo vadovautis ir skundžiamame nutarime cituojama LVAT administracine byla Nr. A7-830-04, kadangi šioje byloje tabako gaminiai buvo rasti parduotuvėje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tabako gaminiai rasti S. R. poilsiui ir daiktų laikymui skirtose patalpose.

Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamo nutarimo teiginiu, kad bet kokia juridinio asmens ūkinė veikla yra vykdoma per atitinkamais darbo santykiais su juridiniu asmeniu susijusius asmenis (pardavėjus) ir tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Nurodo, kad nutarime cituojamose bylose pažeidimai buvo padaryti įmonių darbuotojams vykdant tiesiogines pareigas, kurias jiems suteikė ūkio subjektas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje S. R. veikė pagal bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintus Suskystintų naftos dujų degalinės operatoriaus pareiginius nuostatus ir tabako gaminių pardavimas jo darbo funkcijoms nepriklausė. Tabako gaminių pardavimą S. R. vykdė savavališkai, pažeisdamas bendrovės nustatytą tvarką.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Departamentas nenagrinėjo, kam priklauso nuosavybės teisė į cigaretes, nesivadovavo 2017-01-15 rašytiniu bendrovės įgaliotų asmenų paaiškinimu bei Kauno apylinkės teismo 2016-10-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-8217-540/2016, kuriame konstatuota, jog rasti tabako gaminiai yra S. R. nuosavybė ir jis pripažintas kaltas padaręs pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, bendrovė negali būti laikoma atsakinga už S. R. veiksmus, kuriuos jis atliko savavališkai, savo vardu, be kitų darbuotojų žinios ar leidimo, pažeisdamas pareiškėjos politiką ir vidinius aktus.

Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamo nutarimo teiginiu, kad Degalinės patalpose buvo rasti iš viso 78 pakeliai cigarečių, nes konkretus cigarečių pakelių skaičius, rastas Degalinės patalpose, patikrinimo metu užfiksuotas nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad 2016-09-13 patikrinimo akte yra užfiksuotas bendras rastų cigarečių pakelių skaičius – 134, tačiau kokia dalis buvo rasta Degalinės patalpose, o kokia – S. R. asmeniniame automobilyje, nedetalizuojama. Todėl, pareiškėjo manymu, Policijos komisariato 2016-12-05 rašte, kuriuo rėmėsi Departamentas, pateikti duomenys apie rastus cigarečių pakelius Degalinės patalpose yra galimai netikslūs. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Policijos komisariato 2016-09-13 patikrinimo aktas yra surašytas naudojant neteisingą blanką.

Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 32-37) nurodo, kad vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2016-11-25 raštu Nr. 20-S-172792(1.16K) atsiųsta ir Departamento surinkta medžiaga, nustatyta, kad bendrovė jai priklausančioje degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikė tabako gaminius, pažeisdama Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimus.

Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, Departamentas pažymi, kad bendrovė LVAT praktiką interpretuoja subjektyviai ir be pagrindo tvirtina, kad cituojamų bylų bei nagrinėjamos bylos aplinkybės nepanašios. Nurodo, kad tarnybinės patalpos, kuriose rasti tabako gaminiai, yra valdomos pareiškėjo (ginčo dėl to nagrinėjamoje byloje nėra) ir skirtos su degalinės veikla susijusioms funkcijoms įgyvendinti. Bendrovė yra atsakinga, kad būtų užtikrinamas tinkamas Įstatymo reikalų vykdymas visose komercinei veiklai naudojamose patalpose. Atsakovas pažymi, kad įstatymų leidėjas neišskiria, kuriose juridiniam asmeniui priklausančiose patalpose Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimai netaikomi. Departamento manymu, pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012 ir nagrinėjamos bylos skirtumus, kurie nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi. Pažymi ir tai, kad 2014-01-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-1906/2013 LVAT pripažino juridinio asmens sandėliavimo patalpomis net ir tokias patalpas, kurios teisiškai net nebuvo to juridinio asmens valdomos (nuomos ar nuosavybės teise), tačiau faktiškai buvo naudojamos sandėliavimui. Pastebi, kad, LVAT praktikoje yra akcentuojama licencijuojamą veiklą vykdančių ūkio subjektų pareiga užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymąsi jų valdomose prekybos vietose (LVAT 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1190-143/2016).

Taip pat atsakovas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus, kad rasti tabako gaminiai buvo laikomi tarp asmeninių darbuotojo daiktų. Pakartotinai akcentuoja, kad atsakomybei už atitinkamus Įstatymo nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., mutatis mutandis, 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad bendrovės valdomose patalpose rasti tabako gaminiai, neatitinkantys Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimų, todėl pareiškėja laikytina pažeidusia šiuos reikalavimus. Departamentas taip pat akcentuoja LVAT praktiką, kurioje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo (nagrinėjamu atveju Įstatymo) požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo (nagrinėjamoje byloje Įstatymas) nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Atsakovas kritiškai vertintina ir pareiškėjo skundo argumentus, kad samdomas darbuotojas S. R. veikė ne bendrovės interesais, pažeisdamas nustatytą darbo tvarką. Pažymėjo, kad S. R. yra susijęs su pareiškėju darbo santykiais ir pažeidimo padarymo metu veikė bendrovės vardu ir interesais, todėl mano, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas šioje byloje ir jam teisėtai ir pagrįstai buvo skirta ekonominė sankcija už Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. pažeidimus. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo įsitikinimu, yra reikšminga LVAT formuojama ir nusistovėjusi praktika, kad už juridinių asmenų darbuotojų padarytus inter alia Įstatymo pažeidimus atsako juridinis asmuo - licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas (žr. LVAT nutartys adm. bylose Nr. A20-159/2008, A822-2732/2011, A143-678/2009, A143-109/2009, A444-106/2011, A858-2241/2012, A143-1038/2009, A858-1561/2010). LVAT savo sprendimuose ne kartą yra akcentavęs, kad juridinio asmens atsakomybė visais atvejais kyla ir yra sąlygojama dėl šį asmenį personifikuojančių fizinių asmenų veiksmų. Tokiu būdu, bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus), tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus yra numatyta juridiniams asmenims, tačiau tokia juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų. Todėl juridinio asmens darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (pvz. 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.).

Anot Departamento, padaryto pažeidimo sudėties nepanaikina ir pareiškėjo teiginiai, kad Policijos komisariato 2016-12-05 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-5- 176916(1) pateikti duomenys apie rastus cigarečių pakelius degalinės patalpose yra galimai netikslūs. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog tabako gaminiai, neatitinkantys Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimų, rasti laikomi pareiškėjo tarnybinėse patalpose. Departamentas abejoti 2016-12-05 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-5-176916(1) nurodytais duomenimis, kad šiose patalpose buvo rasti laikomi 36 pakeliai cigarečių „NL Best Quality“, 18 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 24 pakeliai cigarečių „Minsk Superslims“, teisingumu neturi pagrindo.

Departamentas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentą dėl teisės į darbuotojo privatumą pažeidimo. Pažymi, kad pareiškėjas privalėjo užtikrinti Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimų laikymąsi visose įmonės prekybos, sandėliavimo bei pagalbinėse patalpose. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, taip pat užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas Įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrino, todėl pažeidė Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. reikalavimus ir be pagrindo teigia, kad priemonės skirtos Įstatymo reikalavimų užtikrinimui pažeidžia teisę į asmens privatų gyvenimą.

Atsakovas Policijos komisariato 2016-09-13 patikrinimo akte neteisingai nurodytą Įstaigos struktūrinį padalinį (t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius) vertina kaip techninę klaidą. Atkreipia dėmesį, kad tame pačiame dokumente toliau nurodyta, kad patikrinime dalyvavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato pareigūnai, todėl nekyla abejonės, kad 2016-09-13 patikrinimo aktą surašė būtent šio policijos įstaigos padalinio pareigūnai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo. Teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (b. l. 132).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skunde nurodytu prašymu nesutiko. Palaikydamas atsiliepimo į skundo argumentus, atsakovo atstovas papildomai akcentavo, kad Policijos komisariato surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo darbuotojas S. R. cigaretes į Degalinę atsigabendavo pardavimui.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atsakomybės už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimą, kai laikymo ir prekybos tabako gaminiais reikalavimus pažeidė įmonės darbuotojas, taip pat dėl ekonominės sankcijos už padarytus Įstatymo pažeidimus individualizavimo pareiškėjai.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento 2017-01-12 nutarimu Nr. ATK2-03/17 ekonominė sankcija (2896 Eur) pareiškėjui paskirta už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad 2016-09-13 apie 8.40 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnams atliekant patikrinimą įmonės (pareiškėjo) degalinėje (duomenys neskelbtini) degalinės suskystintų dujų operatoriaus S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) darbo vietoje, tarnybinėse patalpose buvo rasti laikomi 36 pakeliai cigarečių „NL Best Quality“, 18 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 24 pakeliai cigarečių „Minsk Superslims“ be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kurioms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, tabako gaminių ženklinimas neatitiko Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Rastų tabako gaminių bendra muitinės vertė įskaitant privalomus mokesčius - 212,04 Eur (b. l. 20-24).

Pagal Įstatymo (Nr. XII-1916, 2015-06-30 redakcija) 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (aktuali įstatymo Nr. XII-1916, 2015-06-30 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalis draudžia Lietuvos Respublikoje juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 punktas), be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 punktas), jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 punktas). Pažymėtina, kad aptarti draudimai yra formalūs, jie nesiejami su pasekmėmis ar cigarečių laikymo tikslais, motyvais bei jų valdymo faktu ar laikymo trukme. Pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti minėtų normų dispozicijos draudimo nepaisymą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija Departamento protokole Nr. ATK2-190 nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Degalinės patalpose 2016-09-13 buvo rastos cigaretės be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kurioms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, kurių ženklinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau neigia pagal Įstatymą jai kylančią atsakomybę, nurodydama, kad įmonė nebuvo neteisėtos veikos dalyvė (ginčo cigaretės Degalinėje buvo laikomos be jos žinios, Degalinės darbuotojui S. R. poilsiui skirtoje patalpoje) ir nėra susijusi su neteisėtu tabako gaminių laikymu, o S. R. jau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, teismo nutarimu jam paskirta bauda.

Teismas tokius pareiškėjos skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas teismas privalo vadovautis LAVT suformuota praktika. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar tam tikri fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011). Nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija taikyta už tabako gaminių laikymą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių bendrovės naudojamose patalpose, be juridinę galią turinčių tabako gaminių įsigijimo ar gabenimo dokumentų, t. y. ekonominė sankcija taikyta bendrovei už Įstatymo pažeidimą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui (S. R.) taikyta už ribojimą fiziniam asmeniui laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis viršija nustatytą dydį, t. y. už Fiziniams asmenims taikomų tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.1.2 punkto pažeidimą bei vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d. (b. l. 90-92). Ekonominė sankcija pareiškėjui pritaikyta už pažeidimą, kurį gali padaryti tik juridinis asmuo, nes licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams (toliau kartu – juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai) (Įstatymo 11 str. 1 d.). Ekonominė sankcija pritaikyta pagal teisės aktus (Įstatymas), kurie paprastai taikomi juridiniams asmenims, minėti teisės aktai juridiniams asmenims nustato tiek griežtus reikalavimus dėl visų veiklos rūšių, susijusių su tabako gaminiais, tiek griežtas sankcijas už Įstatymo pažeidimą.

Be to, pažymėtina, kad pagal nuoseklią LVAT praktiką, juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai pagal Įstatymą laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1230/2014, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014 ir kt.).

Remdamasis nurodyta LVAT praktika ir bylos rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja visiškai atsako už savo darbuotojo, kuris pažeidimo padarymo metu, remiantis tarp pareiškėjo ir jo darbuotojo sudaryta sutartimi (2013-09-09 darbo sutartis Nr. 1400) dirbo pareiškėjo Degalinėje, veiksmus (b. l. 60-61). Todėl šiuo atveju ir pareiškėjo kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su pareiškėjo darbuotojo - degalinės suskystintų dujų operatoriaus kalte, nepaisant to, ar darbuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK (S. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 23P-73367639-164, Kauno apylinkės teismas 2016-10-18 priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8-8217-540/2016 už padarytą pažeidimą skirti 1448 Eur baudą su tabako gaminių konfiskavimu). Pareiškėjo pažeidimus patvirtina byloje surinkti įrodymai: Policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. K. 2016-09-13 Tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-45391 „Dėl atlikto patikrinimo“, Policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo D. B. 2016-12-05 raštas Nr. 20-S-176916 (1.16K) „Dėl informacijos pateikimo“, Policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. Š. 2016-09-13 Tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-45391 „Dėl atlikto patikrinimo“, Policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. S. 2016-09-13 Tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-45391 „Dėl atlikto patikrinimo“, 2016-09-13 Patikrinimo aktas, įvykio vietos fotonuotraukos ir kiti byloje esantys duomenys (b. l. 53-59, 72-77).

Akcentuotina, kad vadovaujantis nurodyta LVAT praktika, Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pvz., darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Pareiškėjas neteikė įrodymų, kad savo darbuotojus yra informavęs, jog šie laikytųsi Įstatymo reikalavimų, ar atliko ir atlieka prevencinius patikrinimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotojas Degalinės patalpoje laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius, nors Degalinės vedėja, kiti darbuotojai apie tai ir nežinojo, o prekyba tabako gaminiais tiesiogiai nebuvo susijusi su S..Rudaičio pareigybinėmis funkcijomis, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Vien ginčo tabako gaminių laikymas Degalinės patalpose pareiškėjui užtraukia atsakomybę pagal Įstatymą.

Tai, kad draudžiami tabako gaminiai buvo laikomi ne su tabako gaminių prekyba ar sandėliavimu susijusiose Degalinės patalpose, taip pat neleidžia kitaip vertinti nagrinėjamos situacijos. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojui, kilo pareiga užtikrinti Įstatymų reikalavimų laikymąsi visose prekybos vietos patalpose, priešingu atveju, išskiriant tam tikras patalpas, būtų sudaryta galimybė nesilaikyti Įstatyme nustatytų draudimų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo 2016-09-13 patikrinimo akto blanko nėra reikšmingi vertinant jo atsakomybę pagal Įstatymą. Tai, kad pildant patikrinimo akto blanką buvo suklysta nurodant tikrinančios institucijos pavadinimą, teismas laiko rašymo apsirikimu. Pareiškėjas neginčija 2016-09-13 patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neaiškaus Degalinės patalpose rastų cigarečių pakelių skaičiaus nepaneigia paties pažeidimo fakto. Rastų cigarečių pakelių skaičius yra reikšmingas nustatant pažeidimo mastą ir parenkant ekonominės sankcijos dydį. Teismas neturi pagrindo abejoti Policijos komisariato 2016-12-05 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-5-176916(1) nurodytais duomenimis, kad Degalinės patalpose buvo rasti laikomi 36 pakeliai cigarečių „NL Best Quality“, 18 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 24 pakeliai cigarečių „Minsk Superslims“, teisingumu (b. l. 44). Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas padarė teisės aktuose (Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., 4 p., 6 p.) nustatytos akcizais apmokestinamų prekių laikymo pažeidimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta specialioje normoje – Įstatymo 26 straipsnyje.

Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas (Įstatymo 26 straipsnio 5 dalis). Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda.

Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Departamentas, pagal kompetenciją skirdamas baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjui paskirta sankcijoje už sunkesniuosius pažeidimus nustatyta minimali bauda. Nutarime sankcijos parinkimas motyvuotas, atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą). Teismo vertinimu, ekonominės sankcijos parinkimas atitinka Įstatymo 26 straipsnio 14 dalies reikalavimus. Įstatymo pagrindu įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra proporcinga priemonė, nes konstatuoti akivaizdūs įstatyme nustatyti pažeidimai tokioje srityje, kurioje taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas ir kuri tiksliai reguliuojama dėl būtinumo apsaugoti viešąjį interesą – vieną svarbiausių visuomenės vertybių, būtent žmogaus ir visuomenės sveikatą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Šios institucijos priimtas 2017-01-12 nutarimas Nr. ATK2-03/17 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „Baltic Petroleum“ skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Baltic Petroleum“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.