- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2-624-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00454-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“
- Trečiasis asmuo
- Krynicki Recykling S. A.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verslo efektas“, trečiasis asmuo – ,,Krynicki Recykling S. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Lithuanian glass recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo efektas“ 51 963,01 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė R. B. nemokumo administratoriumi. Ieškinys reiškiamas dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės UAB „Verslo efektas“ administravimo išlaidų panaudojimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. birželio 28 d., nes UAB „Verslo efektas“ nepagrindė būtinų bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų.
3. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ yra ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvęs akcininkas ir vienas didžiausių kreditorių, turintis 73 474,14 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, nurodė, kad yra didelė grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas dėl atsakovės nesąžiningo elgesio liks neįvykdytas ir bankrutavusi įmonė negaus priteisto žalos atlyginimo.
5. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, kadangi ieškovė išsamiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pasitvirtinus visoms ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms ieškinys iš principo negalėtų būti patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsakovės nesąžiningumą ir jo suponuotą grėsmę, kad gali būti siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, paslepiant ar perleidžiant turtą, rodo elgesys iki šio ieškinio pareiškimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi atstatydino atsakovę iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų dėl kilusio interesų konflikto ir dėl to, kad buvo iškelta baudžiamoji byla atsakovės vadovo G. M. atžvilgiu dėl galimo didelės vertės ieškovės turto iššvaistymo. Vadovas buvo išteisintas, tačiau teismas akcentavo, kad jis administruojamos įmonės turtu vis tiek disponavo galimai neteisėtai, nors padaryti pažeidimai ir neatitinka nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi iki klausimo dėl administratorės atstatydinimo išsprendimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovės turtą (lėšas), tokiu būdu uždrausdamas juo disponuoti administratorei UAB „Verslo efektas“. Tą pačią dieną, kai buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2021 m. birželio 8 d.), atsakovė UAB „Verslo efektas“ skubiai iš ieškovės banko sąskaitos pervedė 181 706,2 Eur, iš kurių – 141 083 Eur buvo pervesta tiesiogiai į atsakovės banko sąskaitą.
7. Toks elgesys rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti teismo pritaikyto lėšų arešto. Be to, atsakovė, dar būdama ieškovės nemokumo administratore, nuo ieškovės kreditorių slėpė informaciją apie lėšas bei jų panaudojimą, ieškovės vardu sudarytus sandorius. Šie pažeidimai buvo konstatuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. spalio 5 d. išvadoje. Už padarytus pažeidimus Tarnybos direktorius 2021 m. spalio 5 d. įsakymu atsakovei skyrė įspėjimą.
8. Pažymėjo, kad ir ieškovės banko sąskaitos išrašą trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ gavo tik su ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo pagalba, šiam išdavus teismo liudijimą, kadangi atsakovė tokį išrašą pateikti atsisakė.
9. Grėsmę, jog atsakovė gali vengti vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, patvirtina ir atsakovės elgesys po jos atstatydinimo iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų. Atsakovė nuo 2021 m. liepos 5 d. (kai teismo nutartis dėl jos atstatydinimo buvo pripažinta skubiai vykdytina), t. y. jau daugiau kaip 9 mėnesius vengia naujajam ieškovės nemokumo administratoriui pateikti duomenis, kokiu pagrindu buvo pervestos didžiulės lėšos iš ieškovės banko sąskaitos, kaip buvo panaudoti pinigai bankroto proceso metu, nors naujasis administratorius daugybę kartu prašė pateikti duomenis apie lėšų panaudojimą. Atsakovė, kaip profesionali nemokumo administratorė, turi įstatyminę pareigą pagrįsti administruojamos įmonės lėšų panaudojimą ir už jį atsiskaityti kreditoriams. Sąmoningas šios pareigos nevykdymas gali būti laikomas atsakovės nesąžiningumu ir siekiu išvengti lėšų grąžinimo.
10. Trečiojo asmens vertinimu, grėsmę, kad atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, paslėps ir /ar perkels savo turtą, patvirtina ir faktas, jog atsakovė per pastaruosius metus po to, kai buvo atstatydinta iš pareigų, akivaizdžiai sumažino savo veiklos apimtis. Šiuo metu atsakovė administruoja tik vieno juridinio asmens bankroto procesą. Atsakovės vadovas G. M. bankroto administravimo veiklą ėmė vykdyti per kitą jo vadovaujamą juridinį asmenį – mažąją bendriją „Ius LT“, kuri administruoja 9 bankroto procesus. Šis faktas rodo, kad vadovas galimai siekia perkelti atsakovės turtą ir veiklą į kitą savo vadovaujamą juridinį asmenį, dėl ko ieškinio įvykdymas (priverstinis išieškojimas) gali tapti nebeįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir areštuoti atsakovei UAB ,,Verslo efektas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o turto esant nepakankamai arba jo nesant – vertybinius popierius, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovės darbuotojais, valstybės biudžetu ir BUAB ,,Lithuanian glass recycling“, 51 963,01 Eur sumai.
12. Preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės.
13. Vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad atsakovė bendrovės kreditoriams neteikia jokios konkrečios informacijos apie bendrovės turto kiekį, sudėtį, jo vertę, tokiu būdu apsunkindama galimybę nustatyti padarytą žalą. Atsakovės veikloje buvo nustatyti pažeidimai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skirtas nurodymas pažeidimus pašalinti teikiant ataskaitas bendrovės kreditoriams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neteikia ataskaitų bankrutavusios įmonės kreditoriams, dėl ko buvo skirtas nurodymas pašalinti tokius pažeidimus. Įstatymo numatytos pareigos nevykdymas gali būti vertinamas kaip nesąžinigas atsakovės elgesys. Šios aplinkybės sustiprina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismas taip pat akcentavo, kad, nors didelės sumos prezumpcija nėra absoliuti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė negauna pajamų, ieškinio suma didina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą jai pareikštų reikalavimų ribose, pirmiausia areštuojant atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, o tik jo nesant ar nepakankant – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su atsakovės darbuotojais, valstybės biudžetu ir ieškove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Verslo efektas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2018-861/2022 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovė kartu su ieškiniu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu neteikė, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavė trečiasis asmuo, kurio interesus, be kita ko, atstovauja ta pati ieškovė. Būtent trečiasis asmuo, iš kurio ieškovei buvo solidariai su kitais asmenimis priteista didelė žalos suma, tendencingai veikė ir veikia prieš atsakovę.
15.2. Trečiasis asmuo, kaip ieškovės kreditorius, savo teises ėmė aktyviai įgyvendinti tik tuomet, kai nemokumo administratorius inicijavo teisminius procesus prieš patį trečiąjį asmenį dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ padarytos žalos atlyginimo. Pareiškus ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo, buvęs akcininkas ėmėsi aktyvių veiksmų nušalinti nemokumo administratorių, teikė ir šiuo metu tebeteikia skundus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Visi finansinės atskaitomybės dokumentai yra sudaryti pagal Tarnybos reikalavimus bei nurodymus. Jie sudaryti tinkamai ir tai pažymima Tarnybos rašte. Informacija kreditoriams yra pastoviai teikiama ir jie yra su viskuo supažindinti.
15.3. Ieškovė, reikšdama ieškinį, aiškiai piktnaudžiauja teise reikalaudama iš atsakovės 51 963,01 Eur žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą prima facie, visiškai neatsižvelgė į tai, kad iš esmės UAB „Verslo efektas“ sumokėta 51 963,01 Eur administravimo išlaidų suma buvo patvirtinta teismo. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad, kaip ir nurodė ieškinyje ieškovė, 1 447,50 Eur sumos pervedimo pagrįstumas bus paaiškintas galutinai susivedus visas išlaidas. 2022 m. balandžio 4 d., prieš pateikiant ieškinį, atsakovė bendradarbiavo su ieškove, prašė sutikslinti, kokie konkretūs papildomi duomenys (sąskaitos) yra reikalingi išlaidų pagrindimui. Ieškovė vietoje to, kad patikslintų reikalaujamų papildomų dokumentų apimtį ir turinį, pateikė siurprizinį ieškinį teismui.
15.4. Trečiasis asmuo „Krynicki Recycling S.A.“ nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad nemokumo administratorė (atsakovė) UAB „Verslo efektas“, siekdama išvengti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo, ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą. Aplinkybė, jog atsakovė UAB „Verslo efektas“ tą pačią dieną, kurią buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pervedė 181 706,20 Eur, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu. Trečiasis asmuo nepagrindė ir nenurodė, kokiu tikslu buvo pervestos lėšos 181 706,20 Eur sumai, nepateikė jokio lėšų pervedimo neteisėtumo įrodymų, nepagrindė šio atsakovės veiksmo kaip dirbtinio ir nesąžiningo bandymo paslėpti įmonės lėšas.
15.5. Atsakovė vykdo įprastą komercinę veiklą ir neturi ketinimų šią veiklą nutraukti. Taigi, trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo „Krynicki Recycling S.A.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Verslo efektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo vertinimui nėra svarbu, kurio byloje dalyvaujančio asmens iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Kita vertus, iš ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepimo į atsakovės skundą turinio matyti, kad ir pati ieškovė laikosi pozicijos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.
16.2. Būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tik pačios atsakovės, o ne kurių nors kitų byloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant trečiąjį asmenį, galimas (ne) sąžiningumas.
16.3. Vien tai, kad atsakovės sau pervestų ieškovės lėšų suma, atsakovės vertinimu, neviršijo teismo patvirtintos ieškovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, savaime nereiškia, jog atsakovė, kaip ieškovės nemokumo administratorė, turėjo teisę sąmatos ribose ieškovės lėšas naudoti savo nuožiūra ir kad neprivalo už jas atsiskaityti. Pati atsakovė iš esmės neneigia, kad iki šiol ieškovės dabartiniam nemokumo administratoriui nepateikė jokių šių lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančių pirminių dokumentų.
16.4. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pateikti duomenys leidžia spręsti dėl būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. Trečiasis asmuo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė daugybę aplinkybių, kurios rodo, jog atsakovė yra nesąžininga ir gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovė savo skunde nepaneigė nė vienos iš šių aplinkybių.
16.5. Atsakovė, kaip ieškovės nemokumo administratorė, ieškovės finansines ataskaitas atgaline tvarka už 5 praėjusius metus parengė tik tada, kai gavo privalomą nurodymą iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos. Be to, pateiktos ataskaitos neatitiko tikrovės, nes į jas buvo įtrauktos neegzistuojančios ieškovės prievolės.
16.6. Atsakovė taip pat parengė ir ieškovės kreditorių susirinkimui pateikė tikrovės neatitinkančią savo veiklos ataskaitą, ką konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, kuria panaikino ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimą dėl atsakovės veiklos ataskaitos patvirtinimo.
17. Ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovė savo neteisėtu neveikimu, nepateikdama BUAB „Lithuanian glass recycling“ naujajam administratoriui 10 mėnesių įmonės bankroto administravimo išlaidas pagrindžiančių pirminių dokumentų, sudarė sąlygas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones bei ieškovei pateikti teismui ieškinį.
17.2. Atsakovė, būdama nemokumo profesionalė, iki šiol nėra pateikusi aukščiau paminėtų atitinkamų dokumentų, todėl šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
17.3. Ieškovės nuomone, atsakovės nepateikimas ieškovės naujajam administratoriui įmonės bankroto administravimo išlaidas pagrindžiančių pirminių dokumentų ir yra nesąžiningumas. Su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė įrodymų, kad nekils grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovės dėl duomenų pateikimo. Trečiasis asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties kopiją.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Atskirojo skundo turinys rodo, kad apeliantė pateiktais įrodymais iš dalies grindžia atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja jokio prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, t. y. nenurodo jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.
22. Trečiojo asmens pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2032-560/2021 su visa elektroninės bylos medžiaga yra LITEKO sistemoje. Kadangi su ja gali susipažinti tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, šis trečiojo asmens teikiamas dokumentas taip pat nepriimtinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes trečiasis asmuo neįrodė apeliantės nesąžiningumo.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
25. Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Pasak apeliantės, teismas nevertino, kad iš esmės UAB „Verslo efektas“ sumokėta 51 963,01 Eur administravimo išlaidų suma buvo patvirtinta teismo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
27. Taigi, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
28. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (atstovaujama nemokumo administratoriaus) pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės nurodomi argumentai dėl teismo patvirtintos administravimo išlaidų sumos nesudaro pagrindo kitaip pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kadangi teismas yra patvirtinęs tik maksimalią administravimo sąmatos sumą, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra konstatuota, jog atsakovė 51 963,01 Eur administravimo išlaidoms skirtą sumą į savo sąskaitą pervedė pagrįstai. Ieškovės reikalavimo teisės dydis ir pagrįstumas, administravimo išlaidų sumos dydis ir pagrįstumas, kaip ir kitos ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį aplinkybės visa apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
30. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
31. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantė tvirtina, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų dėl galimo atsakovės nesąžiningumo ar ketinimo paslėpti turtą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
32. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
33. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
34. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek trečiasis asmuo apeliantės nesąžiningumą pagrįstai siejo su ieškovės bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovės elgesiu iki jos atstatydinimo iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų ir po to. Netinkami atsakovės veiksmai vykdant ieškovės bankroto procedūras buvo ne kartą konstatuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovė, kaip tuometinė ieškovės nemokumo administratorė, nepagrįstai atsisakė teikti su ieškovės bankroto procesu susijusią finansinę informaciją ieškovės kreditoriams arba teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors apeliantė nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra parengusi visas ieškovės finansines ataskaitas, tačiau, kaip konstatuota Tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. patikrinimo išvadoje, pateiktos ataskaitos neatitiko tikrovės, nes į jas buvo įtrauktos neegzistuojančios ieškovės prievolės. Atsakovė taip pat parengė ir ieškovės kreditorių susirinkimui pateikė tikrovės neatitinkančią savo veiklos ataskaitą, kas yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje (kuria panaikintas ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atsakovės veiklos ataskaitos patvirtinimo).
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės nesąžiningumą papildomai patvirtina ir jos veiksmai teismui nagrinėjant prašymą dėl atsakovės kaip nemokumo administratorės atstatydinimo. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo 2021 m. birželio 8 d. pateikė ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl atsakovės atstatydinimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. tą pačią 2021 m. birželio 8 d. atsakovė UAB „Verslo efektas“ iš ieškovės banko sąskaitos pervedė 181 706,2 Eur, iš kurių – 141 083 Eur buvo pervesta tiesiogiai į atsakovės banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai, teisme esant pareikštam prašymui dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyti nesąžiningais.
37. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo nepagrindė ir nenurodė, kokiu tikslu buvo pervestos lėšos 181 706,20 Eur sumai, nepateikė jokio tokių lėšų pervedimo neteisėtumo įrodymų, nepagrindė šio atsakovės veiksmo kaip dirbtinio ir nesąžiningo bandymo paslėpti įmonės lėšas. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui pateikus informaciją, jog atsakovė tą pačią dieną, kai teismui buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, į savo sąskaitą pervedė 141 083 Eur, būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad šios lėšos buvo pervestos esant teisėtam pagrindui ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, bandydama nepagrįstai perkelti tokią įrodinėjimo pareigą trečiajam asmeniui.
38. Sutiktina, kad ir atsakovės veiksmai po jos kaip nemokumo administratorės atstatydinimo įrodo atsakovės galimą nesąžiningumą ir kartu grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Atsakovė iš esmės neneigia, kad nuo jos, kaip ieškovės nemokumo administratorės atstatydinimo, naujajam ieškovės nemokumo administratoriui nepateikė ieškovės lėšų panaudojimą pagrindžiančių pirminių dokumentų. Toks įstatymo numatytos pareigos nevykdymas gali būti vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės elgesys ir sutiktina, kad šios aplinkybės sustiprina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodė grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo tikėtino apsunkinimo egzistavimą. Labiau tikėtina, jog apeliantei priklausantis turtas gali būti perleidžiamas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove ar jį apsunkinti.
40. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti tokias priemones. Tą lemia civiliniame procese įtvirtinti šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir jų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Šiuo atveju teismas tenkino trečiojo asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad apeliantė turėjo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apeliantės nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens galimo nesąžiningumo esamos situacijos vertinimo nekeičia, kadangi šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovės atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.