Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. V., jo atstovui advokatui A. P., atsakovės Z. V. atstovui advokatui P. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje ją atstovauja atstovas advokatas. Todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Liudytoja A. P. parodė, kad dirba Biržų r. PK. 2014 m., spalio ar lapkričio mėn., datos tiksliai nebepamena, buvo gautas Z. V. iškvietimas. Vyko konfliktas tarp Z. V. ir R. V., jie pykosi dėl turto pasidalinimo. Girdėjo, kaip M. V. klausė mamos Z. V., kada ši atiduos jo pinigus. Buvo įvardinta 12000 Lt suma. Z. V. sakė, kad atiduos, kai turės pinigų.

Liudytoja M. Š. parodė, kad 2013 m. spalio mėn. grįžo iš užsienio į Lietuvą. Buvo pradėtas namų remontas, dengiamas stogas. Mama jai sakė, kad namo remontui iš brolio pasiskolino 12000 Lt. Mama žadėjo, kad 2014-12-30 pas notarą vaikams perrašys namus, todėl ji parašė broliui įgaliojimą, kad šis priimtų jos turto dalį. Vėliau mama sakė, kad notarė negalėjo įforminti dovanojimo dėl sutartyje numatytų sąlygų. Pavasarį mama pasakė, kad namų nebeperrašys.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2013 m. vasarą grįžo iš Norvegijos. Liepos mėnesį pradėjo namo renovacijos darbus – keitė santechniką, stogą. Iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo investavęs 50000 Lt. Vėliau pritrūko pinigų. Sūnus pinigų turėjo, todėl Z. V. paprašė sūnaus paskolinti pinigų, nes pati tuo metu turėjo pasiėmusi 35000 Lt paskolą iš Kredito unijos. Pinigus žadėjo grąžinti. Už tuos pinigus pirko statybines medžiagas. Medžiagas pirko kartu su Z. V., nes ji buvo reikli ir pati išsirinkdavo, ką pirkti. Išlaidas rašė ant popieriaus lapo. Tuose namuose visi kartu gyveno iki 2014 m. vasario mėn. Tuo metu ranka buvo surašytas susitarimas, kad namai lieka vaikams.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2013 m. spalio mėn. padėjo brolio šeimai su namo remontu. M. V. sakė, kad gali paskolinti pinigų mamai. Z. V. sakė, kad išsimokėjusi savo paskolą, grąžins sūnui 12000 Lt.

CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). CK 1.73 str. išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.871 str. nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (2000 Lt), turi būti rašytinė. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Šioje byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma (CK 6.871 str. 1 d.).

Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriame atsakovė Z. V. raštu patvirtino, kad namų valda, esanti Biržų r., (duomenys neskelbtini), paliekama vaikams. Šį susitarimą savo parašais, be atsakovės, taip pat patvirtino R. V., M. V. ir M. Š. (b.l. 9). Iš 2014-12-27 surašytos sutarties matyti, kad atsakovė įsipareigoja padovanoti ieškovui ½ dalį jai nuosavybės teisėmis priklausančios namų valdos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį pas notarą pasirašant 2015-12-31 d. Šios sutarties 2 p. nurodyta, kad R. V. neatšaukiamai ir besąlygiškai perima visas Z. V. skolas M. V., kurios galėjo susidaryti iki šios sutarties pasirašymo dienos. Pažymėtina, kad 2014-12-27 sutartimi tarp R. V. ir Z. V., Z. V. įsipareigojo dovanojimo sutartį pas notarą pasirašyti 2015-12-31, t.y. terminas dar nėra pasibaigęs (b.l. 10-12). 2015-03-14 ieškovas išsiuntė atsakovei raštišką reikalavimą grąžinti skolą (b.l. 19), tačiau atsakovė 2015-03-20 atsiuntė ieškovui raštišką atsakymą, kad nėra skolinga (b.l. 15-19). Iš 2014-05-28 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad M. V., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad nėra skolinęs ar davęs mamai pinigų, o mama nėra sakiusi, kad jai dingo pinigai (b.l. 44, 45). Iš Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimo matyti, kad bendru sutarimu buvo nutraukta santuoka tarp R. V. ir Z. V.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. nurodyta, kad šalys santuokos metu susidariusių kreditorinių įsipareigojimų, asmeninių skolų neturi (b.l. 60, 61).

Teismo nustatyta, kad ieškovas jo ir atsakovės paskolos teisinių santykių buvimą grindžia pagrinde tik liudytojų parodymais ir 2014-12-27 sutartimi tarp R. V. ir Z. V., kurios 2 p. nustatyta, kad R. V. neatšaukiamai ir besąlygiškai perima visas Z. V. skolas M. V., kurios galėjo susidaryti iki šios sutarties pasirašymo (b.l. 10-12). Ieškovas teismui nepateikė nei rašytinės paskolos sutarties, nei kito dokumento, patvirtinančio atsakovės įsipareigojimą grąžinti pinigus. Ieškovas nurodė, kad jis pasitikėjo atsakove – savo motina, todėl nesudarė su ja rašytinės paskolos sutarties. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei) negalėjo patvirtinti ir teisme apklausti liudytojai, nes apie šias aplinkybes jie sužinojo iš ieškovo, todėl teismas šiais netiesioginiais įrodymais nesiremia. Be to, šie liudytojai (R. V., M. Š., R. V.) su ieškovu yra susiję artimais giminystės ryšiais, su atsakove šiuo metu jų santykiai konfliktiški, todėl šie liudytojai laikytini šališkais. Ieškovas nurodo, kad atsakovei dalimis paskolino 12000 Lt namo remontui - dalį pinigų davė grynais, už kitus pirko statybines medžiagas tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kada ir kokią tikslai sumą skolino. Statybinių medžiagų pirkimo kvitų ieškovas neišsaugojo, rašytinio dokumento, kuriame būtų užfiksuotos skolinamos sumos, neišsaugojo. Taigi, ieškovas neįrodė, kada ir kiek konkrečiai pinigų davė ieškovei, kiek ir kada konkrečiai išleido pinigų parduotuvėse pirkdamas statybines medžiagas. Nors liudytoja A. P. patvirtino, kad 2014 m. spalio mėn. nuvykusi pagal iškvietimą į V namus, girdėjo, kaip Z. V. sakė ieškovui, kad grąžins 12000 Lt sumą, kai turės pinigų, tačiau iš tokių šios liudytojos bei kitų apklaustų liudytojų parodymų teismas negali daryti išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Be to, teismas nenustatė CK 1.93 str. 6 d. nurodytų aplinkybių, kurios leistų remtis liudytojų parodymais, siekiant įrodyti paskolos sutarties sudarymo (CK 1.93 str. 2 d.).

Ieškovo investuota į atsakovės namų valdos pagerinimą suma (12000 Lt) nevertintina kaip paskola, nes ieškovas neįrodė, jog pagerinimui skirtos lėšos buvo perduotos atsakovei, be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytų išlaidų atsakovės namų valdai pagerinti dydį. Remiantis tuo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovei perdavė minėtas pinigų sumas, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, sumokėjo 104,26 Eur žyminio mokesčio, turėjo 600 Eur dydžio atstovavimo išlaidų (b. l. 6). Atsakovė Z. V. turėjo 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidų (b.l. 57-59). Ieškinį atmenus, iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.