Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. M. pratęstas kardomosios priemonės –suėmimo terminas dviem mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. liepos 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 308 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (8 veikos), BK 308 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 307 straipsnio 3 dalį (2 veikos) kaltinamas tuo, kad nuo 2006 m. įtraukė į prostituciją J. K., nuo 2007 m. spalio mėn. įtraukė į prostituciją G. L. (N.), nuo 2009 m. įtraukė į prostituciją L. K., nuo 2006 m. spalio mėn. įtraukė į prostituciją nepilnametę J. K., nuo 2006 m. lapkričio mėn. įtraukė į prostituciją nepilnametę G. F. ir turėjo pajamų iš jų prostitucijos bei organizavo ir vadovavo jų prostitucijai.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimu S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi kaltinamajam S. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, sulaikant kaltinamąjį teismo posėdžių salėje.

Taip pat skunde nurodoma, kad S. M. yra vedęs, turi mažametį vaiką, gyvenamąją vietą, taikant švelnesnę kardomąją priemonę atvykdavo į teismą, nepažeidė jam anksčiau taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų. Be to, šiuo metu dėl patirto insulto pablogėjusi kaltinamojo motinos sveikata, jai būtina nuolatinė priežiūrą, kurią kaltinamasis gali suteikti.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, S. M. taikomas suėmimas yra aiškiai per griežta kardomoji priemonė, turėsianti neigiamos įtakos kaltinamojo asmenybei ir jo socialiniams ryšiams. Tuo tarpu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir kaltinamajam esant laisvėje, t. y. taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam S. M. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam S. M. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis S. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė S. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti teismui.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje įtariamasis/kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis/kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius/kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis darė poveikį vienai iš S. M. į prostituciją įtrauktų asmenų – liudytojai J. K.. Tai patvirtino teisme apklausta pati liudytoja, bei jos motina L. K.. Kaip ir buvo nurodyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje, netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie sutampa ir su kitų liudytojų (J. K., J. A.) parodymais apie tai, jog būdamas laisvėje kaltinamasis S. M. joms darė poveikį, dėl kurio jos vengė atvykti į teismo posėdžius. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybės, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis S. M. darė poveikį liudytojoms, dėl ko jos nedalyvaudavo teisiamuosiuose posėdžiuose, ir tokiu būdu buvo trukdomas bylos nagrinėjimas teisme. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad šiuo metu teisme dar nėra apklausta dalis liudytojų, kurios ikiteisminio tyrimo metu davė kaltinamajam S. M. nepalankius parodymus, ir kurias planuojama apklausti kitame teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nebus pasiektas BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas, t. y. netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje yra ši byla. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, t. y. kad S. M. yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, nepažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, suėmimas neigiamai paveiks jo asmenybę ir socialinius ryšius, motinai reikalinga priežiūra, nešalina teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo. Skundo teiginių apie teismo šališkumą nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Kaltinamajam S. M. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Pusiausvyra tarp kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam S. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.