- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2-55-910/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00405-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- individualios įmonės „S-CAR“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „S-CAR“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškelti atsakovei individualiai įmonei „S-CAR“ bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „S-CAR“ (toliau – ir atsakovė). Ieškovas nurodė, kad, 2023 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, jam atsakovė buvo skolinga 31 766,92 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, IĮ „S-CAR“ nekilnojamojo turto neturi, tos pačios dienos VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė turi 7 transporto priemones, kurioms taikoma apribojimų. Finansinę atskaitomybę viešojo registro tvarkytojui IĮ „S-CAR“ pateikė už 2021 m. ataskaitinį laikotarpį, jos duomenimis, atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 587 975 Eur vertės turto, tarp jo – 511 395 Eur vertės trumpalaikis turtas (134 164 Eur vertės atsargos, 352 255 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 23 535 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 552 714 Eur, grynasis pelnas – 23 847 Eur. Pagal viešus antstolių informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 24 d. duomenis dėl IĮ „S-CAR“ nėra pateiktų vykdyti vykdomųjų dokumentų. Mokestinė nepriemoka Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra 38 608,55 Eur. IĮ „S-CAR“ buveinės adresu ir į Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalą (toliau – EDAS) ieškovas 2023 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė raštą Nr. (8.1)VIA_NPE -206 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl IĮ „S-CAR“ nemokumo bylos iškėlimo“. Atsakovė nustatytu terminu įsipareigojimų VSDFV Kauno skyriui neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ieškovo vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai iškeltina bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė IĮ „S-CAR“ teismui su Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytais duomenimis pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Nurodė, kad įmonė yra moki. IĮ „S-CAR“ 2023 m. rugsėjo 18 d. balanso duomenimis, atsakovė turi 55 660 Eur balansinės vertės turto. Be to, turimo turto reali vertė yra gerokai didesnė, nes trys transporto priemonės (2018–2019 m. laidos puspriekabės FLIEGL ir SCHMITZ CARGOBULL, 2011 m. laidos vilkikas RENAULT PREMIUM), pritaikius nusidėvėjimą, balanse bendrai įvertintos gerokai mažesne, nei jų reali rinkos vertė, 4 178 Eur suma. Reali vienos tokios puspriekabės rinkos vertė yra nuo 17 545 Eur iki 21 175 Eur, įskaitant PVM. Taigi vienos puspriekabės rinkos vertė yra apie 19 674,60 Eur, o vilkiko RENAULT PREMIUM – apie 16 698 Eur, įskaitant PVM. Reali IĮ „S-CAR“ turimo turto – transporto priemonių – vertė yra apie 56 047,20 Eur (2 x 19 674,60 Eur + 16 698 Eur). Atsakovė turi 51 481,91Eur debitorinių skolų. Taigi bendra turto vertė – 107 529,11 Eur. Kartu atsakovė pažymėjo, kad sutinka, jog trumpalaikis turtas, ypač debitorinės skolos negali patikimai garantuoti kreditorių reikalavimų patenkinimo. Turimų realių įsipareigojimų (atsiliepimo į pareiškimą pateikimo metu) bendra suma – 56 700 Eur: 25 412,77 Eur skola ieškovui ir 31 287,68 Eur skola VMI. Skolos UAB „IVETRA IR KO“ atsakovė nepripažįsta, teigia, kad nėra skolinga, dėl to sprendžiamas ginčas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. 1 359 Eur sumos mokėjimo pagal lizingo sutartį terminas nėra suėjęs. Atsakovės vertinimu, realaus turto vertė atitinka realių įsipareigojimų dydį, o įvertinus likusį turtą – viršija skolas, todėl atsakovė nelaikytina nemokia. Be to, atsakovė pertvarko savo veiklą iš krovinių transportavimo į ekspedijavimo paslaugų teikimą, 2023 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė ekspedijavimo sutartį su UAB „Laudara“, veda derybas su potencialiais klientais. Atsakovė skelbia apie likusių trijų transporto priemonių pardavimą, veda derybas. Pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo mėn. pradžioje pardavus vieną puspriekabę pavyko iš dalies atsiskaityti su kreditoriais (VMI ir VSDFV Kauno skyriumi, padengta 6 558,02 Eur skolos ir delspinigių). Atsakovės – individualios įmonės – savininkas A. V. turi nekilnojamojo turto, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, ir tai yra pakankama priemonė kreditorių reikalavimų patenkinimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovei IĮ „S-CAR“ iškėlė bankroto bylą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme metu atsakovės skola ieškovui buvo 31 766,92 Eur, o bylos nagrinėjimo metu – 25 059,24 Eur.
5. Teismas nustatė, kad, atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė – 55 660 Eur, iš jo yra tik 4 178 Eur vertės ilgalaikio turto, gautinos sumos – 51 482 Eur. Atsakovės skolinių įsipareigojimų suma – 56 700 Eur. Atsakovė teismui pateikė transporto priemonių vertinimo ataskaitas: transporto priemonė FLIEGL SDS 390 įvertinta 14 630 Eur, SCHMITZ CARGOBULL – 15 330 Eur, RENAULT PREMIUM – 12 220 Eur. Tačiau, VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė FLIEGL SDS 390 priklauso lizingo bendrovei, RENAULT PREMIUM – UAB „Enota“, jai pritaikytas areštas, SCHMITZ CARGOBULL atsakovės vardu neįregistruota. Atsakovės atstovas pripažino, kad 15 000 Eur debitorinė skola yra beviltiška, nes skolininkė bankrutavo. Remdamasis šiais duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad įmonės turimo turto vertė – 39 178 Eur, o skolų suma – 56 700 Eur, t. y. skolos viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Teismas konstatavo, kad IĮ „S-CAR“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje numatytą įmonės nemokumo apibrėžtį, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė IĮ „S-CAR“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą IĮ „S-CAR“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal IĮ „S-CAR“ 2023 m. rugsėjo 18 d. balansą atsakovė turi 55 660 Eur balansinės vertės turto. Trys transporto priemonės – puspriekabės FLIEGL ir SCHMITZ CARGOBULL bei vilkikas RENAULT PREMIUM – balanse įvertintos gerokai mažesne 4 178 Eur suma, nei jų reali rinkos vertė. Reali turimų transporto priemonių vertė iš viso – 42 180 Eur be PVM. Bendra atsakovės turto vertė – 93 662 Eur (51 482 Eur + 42 180 Eur).
6.2. Teismas neteisingai nustatė, kad vilkikas RENAULT priklauso UAB „Enota“. IĮ „S-CAR“ turėjo du tokius vilkikus, vieną iš jų pardavė nurodytai įmonei. RENAULT PREMIUM 430 (baltos spalvos, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) priklauso IĮ „S-CAR“, tačiau nebuvo perregistruotas, jį išsipirkus iš UAB „Citadele lizingas“; atsakovė su atskiruoju skundu pateikia lizingo pabaigos aktą. FLIEGL SDS 390, sumokėjus 1 066,06 Eur, bus išpirktas iš lizingo bendrovės. Atsiradus potencialiam transporto priemonės pirkėjui, ši suma bus sumokėta. SHMITZ CARGOBULL, VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu neįregistruota; nuosavybės teisę į šią puspriekabę patvirtina 2023 m. kovo 30 d. lizingo bendrovės UAB „VFS LT“ ir atsakovės pasirašytas turto perdavimo gavėjo nuosavybėn aktas, pateiktas su atskiruoju skundu (vilkikui ir puspriekabei suteikti SDK).
6.3. Iš turimų 51 481,91 Eur debitorinių skolų, beviltiška yra tik 15 000 Eur suma, likusią 36 481,91 Eur sumą atsakovė planuoja atgauti. Nurodyta suma buvo pervesta UAB „Alekosta“ kaip avansas vilkikui Vokietijoje nupirkti. Bendrovė vilkiką nupirko, tačiau iki tol IĮ „S-CAR“ įsigijo kitą vilkiką, todėl buvo susitarta, kad UAB „Alekosta“ suras pirkėją ir avansu sumokėtos piniginės lėšas grąžins. Įmonės turto vertė, sumažinta beviltiška skolos suma, yra 78 661,91 Eur, o realūs įsipareigojimai – 57 371,45 Eur. Ieškovo reikalavimas atsakovei bylos nagrinėjimo metu sumažėjo nuo 31 766,92 Eur iki 24 877,92 Eur. Turimą vilkiką su puspriekabe atsakovė išnuomojo UAB „A-PAK“ už 1 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį.
6.4. Atsakovė paskelbė apie likusių trijų transporto priemonių pardavimą, sulaukia skambučių iš potencialių pirkėjų, veda su jais derybas. Realizavusi transporto priemones, atsakovė atsiskaitys su kreditoriais ir tęs savo veiklą. Atsakovė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o individualios įmonės savininkas turi turto asmeninės nuosavybės teise.
6.5. Atsakovė yra gyvybinga įmonė, vykdo ūkinę komercinę veiklą (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). IĮ „S-CAR“ pertvarkė savo veiklą iš krovinių gabenimo (logistikos) į ekspedijavimo paslaugų teikimo. Pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo su UAB „Laudara“, teikia krovinių gabenimo tarpininkavimo paslaugas, nuomoja turimas transporto priemones, ieško kitų potencialių pirkėjų krovininiam transportui parduoti.
Atsiliepimas
7. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. IĮ „S-CAR“ skola ieškovui 2023 m. gruodžio 19 d. – 24 881,16 Eur. IĮ „S-CAR“ yra 1 apdraustasis socialiniu draudimu.
7.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad įmonė vykdo įsipareigojimus kreditoriams ir turi pakankamai turto su jais atsiskaityti. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonė neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis, atsakovė turi 6 transporto priemones, kurioms taikomi apribojimai. Transporto priemonės MERCEDES-BENZ ir SAMRO yra įkeistos VMI. Transporto priemonė FLIEGL SDS 390 priklauso lizingo bendrovei, RENAULT PREMIUM, kuriai pritaikytas areštas, priklauso UAB „Etnora“, SCHMITZ CARGOBULL IĮ „S-CAR“ vardu neįregistruota. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis, IĮ „S-CAR“ atžvilgiu pradėtos 3 vykdomosios bylos dėl 39 722,55 Eur išieškojimo. Mokestinė nepriemoka VMI sudaro 32 591,11 Eur.
7.3. Atsakovė turi 51 481,91 Eur debitorinių skolų. Tačiau UAB „Anre“, kurios skola – 15 000 Eur, bankrutavo. Likusi 36 481,91 Eur debitorinė skola iki šiol neišieškota. Įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, atsakovė nepateikė duomenų apie realią galimybę atgauti skolas.
7.4. Atsakovė nurodė, kad vyksta teisminiai ginčai su UAB „IVETRA“. Tikėtina, kad skola kreditoriams gali didėti. Bendrovėje dirba vienas darbuotojas, išparduodamas įmonės turtas, sudaryta tik viena ekspedijavimo paslaugų teikimo sutartis, ieškovui nemokami einamieji mokėjimai bei skola. Šios aplinkybės rodo mažai tikėtiną galimybę atkurti įmonės mokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė (atsakovė) 2023 m. gruodžio 6 d. su atskiruoju skundu (DOK-29794) pateikė naujus įrodymus: išrašą apie skolą ieškovui, nepriklausomo turto vertintojo parengtus vilkiko ir puspriekabių vertinimo aktus, vilkiko ir puspriekabės perdavimo registruoti IĮ „S-CAR“ vardu aktus, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir lizingo sutartį bei laidavimo sutartį, VĮ „Regitra“ išrašą su apeliantės, kaip transporto priemonių savininkės, deklaravimo kodais, 2023 m. lapkričio 10 d. automobilio nuomos sutartį.
9. Apeliantė (atsakovė) 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu (DOK-5008) teismui pranešė apie tai, kad po to, kai buvo pateiktas atskirasis skundas, buvo parduotas atsakovei priklausęs vilkikas RENAULT ir puspriekabė SMITZ, su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta – už dvi parduotas transporto priemones gauta bendra 24 900 Eur suma 2023 m. gruodžio 27 d. banko pavedimu sumokėta tiesiogiai ieškovui. Apeliantė pateikė tai patvirtinančias 2023 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymą.
10. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius 2024 m. sausio 3 d. pateikė pranešimą (DOK-24) apie tai, kad atsakovė padengė visą skolą ieškovui, ir tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą.
11. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
12. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų dalies aktualumas išnyko po to, kai apeliantė pateikė duomenis apie tai, jog, pardavus dvi įmonės transporto priemones, buvo visiškai atsiskaityta su ieškovu. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų paaiškėjus aplinkybei, kad apeliantės (atsakovės) skola ieškovui visiškai sumokėta, o dalis valdyto turto – vilkikas RENAULT ir puspriekabė SMITZ – parduoti ir nesudaro apeliantės (atsakovės) turto masės, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo priimti bylai neaktualių ir sąsajumą su byla praradusių rašytinių įrodymų: išrašo apie skolą ieškovui, vilkiko ir puspriekabės perdavimo registruoti IĮ „S-CAR“ vardu aktų, 2023 m. lapkričio 10 d. automobilio nuomos sutarties.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (atsakovės) ir ieškovo pateiktais naujais įrodymais (2023 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, mokėjimo nurodymu, sąskaitomis faktūromis, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, lizingo sutartimi, laidavimo sutartimi, VĮ „Regitra“ išrašu su apeliantės, kaip transporto priemonių savininkės deklaravimo kodais), daro išvadą, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, bylos dalyviai su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti iki bylos apeliacine tvarka išnagriunėjimo. Šie pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl bankroto bylos atsakovei (apeliantei) iškėlimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad su atskiruoju skundu apeliantės (atsakovo) pateikti nepriklausomo turto vertintojo vilkiko ir puspriekabių vertinimo aktai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jie yra byloje, todėl pakartotinai į bylą nepriimami.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei IĮ „S-CAR“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra pagrindas iškelti apeliantei (atsakovei) nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
20. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
23. Kita vertus, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti patikrintos JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).
24. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus apeliantės (atsakovės) nemokumą ir bylą su atskiruoju skundu perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantė visiškai sumokėjo skolą kreditoriui, inicijavusiam bankroto bylos iškėlimą, t. y. ieškovui.
25. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės. Kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas arba reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės pakeičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino jos mokumui atkurti reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės (apeliantės) turto ir įsipareigojimų santykį, konstatavo, kad atsakovės skolos viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, atsakovė negali vykdyti prievolių kreditoriams, taigi ji yra nemoki. Teismas atsakovės nemokumą nustatė remdamasis tuo, kad: atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė – 55 660 Eur, iš jo yra tik 4 178 Eur vertės ilgalaikio turto, gautinos sumos – 51 482 Eur, skolos – 56 700 Eur; pagal VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonė FLIEGL SDS 390 priklauso lizingo bendrovei, RENAULT PREMIUM – UAB „Enota“, be to, ši transporto priemonė buvo areštuota, o SCHMITZ CARGOBULL atsakovės vardu neįregistruota; atsakovės vadovas pripažino, kad 15 000 Eur debitorinė skola, bankrutavus skolininkei, yra beviltiška. Teismas priėjo prie išvados, kad įmonė turi 39 178 Eur vertės turto, o skolų – 56 700 Eur, t. y. skolos viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę.
27. Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonė yra nemoki. Apeliantės teigimu, ji turi pakankamai turto skoloms padengti; įmonė pertvarkė savo veiklą – vietoje krovinių gabenimo (logistikos) paslaugų teiks ekspedijavimo paslaugas; įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Laudara“ dėl ekspedijavimo paslaugų, teikia krovinių gabenimo tarpininkavimo paslaugas, ieško klientų, užsakovų; nuomoja turimas transporto priemones; imasi priemonių realizuoti turimą turtą tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais.
28. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga, be to, atsakovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.
29. Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausiai sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.
30. Bylos duomenimis, apeliantė (atsakovė) nekilnojamojo turto neturi. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, kad jos ilgalaikis turtas yra transporto priemonės, ir pateikė valdomų transporto priemonių vertinimo ataskaitas: transporto priemonė FLIEGL SDS 390 įvertinta 14 630 Eur, SCHMITZ CARGOBULL – 15 330 Eur, RENAULT PREMIUM – 12 220 Eur (1 t., b. l. 129–146, 147–164, 165–184). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė turi teisę disponuoti šiomis transporto priemonėmis, todėl vadovavosi balansine įmonės turto verte, o ne individualiu šio turto vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.
31. Iš byloje pateiktų duomenų ir atsakovės vadovo nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad pirmiau įvardytas transporto priemones atsakovė valdė teisėtai ir galėjo jomis disponuoti. Atsakovei pateikus įrodymus apie šių transporto priemonių galimą rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas turėjo juos įvertinti ir tik tada nuspręsti, vadovautis balansine aptariamo turto verte ar pateiktu individualiu šio turto vertinimu (galima rinkos verte). Atsakovės pateiktas individualus turto vertinimas ir nurodytos su transporto priemonių valdymu susijusios aplinkybės nepaneigti kitais bylos duomenimis. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, be kita ko, patvirtina byloje priimti papildomi įrodymai – 2023 m. gruodžio 27 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymas.
32. Apeliantės (atsakovės) 2023 m. rugsėjo 18 d. balanse nurodyta, kad įmonės turimo ilgalaikio turto vertė – 4 178 Eur (1 t., b. l. 127). Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo nesivadovauti atsakovės pateiktu individualiu nurodyto turto vertinimu. Dėl to darytina išvada, kad pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvusią faktinę ir teisinę situaciją atsakovės materialiojo ilgalaikio turto (transporto priemonių) reali vertė buvo 42 180 Eur (14 630 + 12 220 + 15 330), o ne balanse įrašyta 4 178 Eur suma.
33. Apeliantės (atsakovės) 2023 m. rugsėjo 18 d. balanso duomenimis, kito įmonės turimo turto vertė – 51 482 Eur, tai – per vienerius metus gautinos sumos. Debitorinių reikalavimų sąraše tiksli suma – 51 481,92 Eur (1 t., b. l. 76). Atsakovės vadovas patvirtino, kad iš nurodytos gautinos 51 482 Eur sumos 15 000 Eur pripažintina beviltiška skola, nes skolininkė UAB „Anre“ bankrutavo. Pažymėtina tai, kad debitorinių reikalavimų sąraše šios debitorės skola – 16 392,92 Eur. Atsakovė nurodė, kad 36 481,91 Eur sumą ji tikisi atgauti, ir paaiškino, jog nurodytą sumą ji perdavė UAB „Alekosta“ tam, jog ši Vokietijoje nupirktų vilkiką, jis buvo nupirktas po to, kai atsakovė jau buvo įsigijusi kitą, tad su UAB „Alekosta“ buvo susitarta, kad ji parduotos tą vilkiką ir grąžins atsakovei šios perduotas vilkikui pirkti lėšas. Tačiau nurodytina tai, kad pagal debitorinių reikalavimų sąrašą UAB „Alekosta“ skola yra 35 090 Eur, o ne 36 481,92 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus bylos duomenis, daro išvadą, kad iš apeliantės (atsakovės) 51 482 Eur gautinos sumos 16 392,92 Eur yra beviltiška skola, kuri neįskaičiuotina į atsakovės turimo turto vertę, o likusios debitorinės skolos suma yra 35 089 Eur.
35. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (atsakovė), teigdama, jog yra realu atgauti debitorinę skolą iš UAB „Alekosta“ (jau nurodyta, kad šios skolos suma yra 35 090 Eur, o ne 36 481,92 Eur), tokią poziciją grindžia tik savo paaiškinimais. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje nepateikta konkrečių duomenų apie atsakovės ir UAB „Alekosta“ susitarimą dėl tarpininkavimo perkant vilkiką, lėšų vilkikui pirkti perdavimą, taip pat įrodymų, kad UAB „Alekosta“ yra nupirkusi atsakovės užsakytą vilkiką, siekia jį parduoti ir sutinka grąžinti iš atsakovės vilkikui pirkti gautą 35 090 Eur sumą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė, jog yra reali galimybė atgauti iš UAB „Alekosta“ 35 090 Eur skolą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną atsakovės (apeliantės) įrodyta turėto turto reali vertė buvo 42 180 Eur (turėtų transporto priemonių galima vertė pagal pateiktus individualius vertinimus) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 2023 m. rugsėjo 18 d. balanso duomenimis, atsakovės įsipareigojimai buvo 73 734 Eur. 2023 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita (1 t., b. l. 128) patvirtino, kad atsakovė 2023 m. patyrė 79 927 Eur nuostolių. Esant tokiems bylos duomenims, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę, pripažintina iš esmės pagrįsta. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nekvestionavo, kad ji negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, pripažino turinti finansinių sunkumų. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti atsakovę nemokia abiem JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais pagrindais.
37. Jau nurodyta, kad po to, kai atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, ji apeliacinės instancijos teismui pranešė, jog pardavė dvi jai priklausiusias transporto priemones ir gautą bendrą 24 900 Eur sumą iš karto pervedė įmonės bankroto bylą inicijavusiam kreditoriui (ieškovui), taip su juo visiškai atsiskaitydama. Taigi dėl apeliacinio proceso metu įvykusio atsakovės turto pardavimo, iš jos turėto ilgalaikio turto – transporto priemonių liko tik viena – FLIEGL SDS 390, kuri individualaus vertinimo metu įvertinta 14 630 Eur. Debitorinės 35 090 Eur skolos iš UAB „Alekosta“ atgavimo realumas nepagrįstas. Taigi apeliacinio proceso metu įrodyta atsakovės turimo turto vertė – 14 630 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
38. Po to, kai apeliantė visiškai padengė kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, šiuo metu kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 45 848,67 Eur. Taigi ir po to, kai apeliantė atsiskaitė su bankroto bylą inicijavusiu kreditoriumi, jos įsipareigojimai (45 848,67 Eur) gerokai viršija įrodytą turimo vertę (14 630 Eur).
39. Apeliantė teigia, kad ji nepripažįsta į kreditorių sąrašą įtraukto kreditorės UAB „IVETRA IR KO“ 14 084,87 Eur finansinio reikalavimo.
40. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-759-1084/2024 pagal ieškovės UAB „IVETRA IR KO“ ieškinį atsakovei dėl 14 084,87 Eur skolos priteisimo. Byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Šioje byloje atsakovė IĮ „S-CAR“ yra pareiškusi priešieškinį dėl 12 870,26 Eur priteisimo iš ieškovės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, prašydama patenkinti priešieškinį, atsakovė kartu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6998-1084/2023 dalį, kuria iš atsakovės IĮ „S-CAR“ ieškovei UAB „IVETRA IR KO“ priteista 13 201,99 Eur skola, palikti nepakeistą (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-759-1084/2024 duomenys, DOK-59176). Esant tokiems duomenims, vertintina, kad apeliantė (atsakovė) pripažįsta pagrįstu kreditorės UAB „IVETRA IR KO“ 13 201,99 Eur finansinį reikalavimą.
41. Šioje byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo patenkinimas po to, kai buvo priimta nutartis iškelti apeliantei (atsakovei) bankroto bylą, iš esmės nepakeitė apeliantės turto ir įsipareigojimų santykio, neturėjo esminės įtakos įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skoliniai įsipareigojimai viršija realaus įmonės turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, vertę, konstatuotina, kad atsiskaitymas su bankroto bylą inicijavusiu kreditoriumi nepanaikino įmonės nemokumo situacijos (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
42. Vertinant apeliantės (atsakovės) nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje pateikti duomenys apie kreditorių finansinius reikalavimus suponuoja išvadą, kad apeliantės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams VMI ir VSDFV Kauno skyriui kaupėsi ilgą laiką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai VMI trijose vykdomosiose bylose (18 608,55 Eur, 20 000 Eur ir 1 114 Eur), bendra išieškoma suma – 39 722,55 Eur. Viešai prieinamais VMI duomenimis, atsakovės skola yra 31 378,19 Eur. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad kreditorei VMI yra padengta tik nedidelė apeliantės skolų dalis. Be to, šios apeliacinės bylos proceso metu apeliantei atsiskaičius su bankroto bylą inicijavusiu kreditoriumi, vėl yra einamoji skola šiam kreditoriui – viešais draudėjų duomenimis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), atsakovė 2024 m. sausio 16 d. vėl turėjo 185,03 Eur neįvykdytą prievolę VSDFV; šiuo metu įmonėje yra tik vienas socialiniu draudimu apdraustas darbuotojas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-759-1084/2024 duomenimis, skola UAB „IVETRA IR KO“ susidarė už šios bendrovės teiktas transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugas.
43. Apeliantė (atsakovė) savo gyvybingumą (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) grindžia su UAB „Laudra“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartimi, kuria vežėja UAB „Laudra“ įsipareigojo savo jėgomis pagal užsakovės IĮ „S-CAR“ instrukcijas teikti krovinių vežimo paslaugas, pagal užsakovo pateiktą krovinio pervežimo užsakymą nugabenti krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui (1 t., b. l. 82–85). Ši sutartis rodo, kad apeliantė ėmėsi veiksmų savo veiklai iš krovinių gabenimo į ekspedijavimo paslaugas pakeisti, tačiau savaime nepatvirtina, jog apeliantė iš naujos veiklos generuoja pajamas, be to, tokio dydžio, kad turi realių galimybių tiek likviduoti susikaupusias skolas kreditoriams, tiek laiku vykdyti einamuosius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie šios nutarties priėmimo teiktų pagrindą daryti išvadą, kad apeliantės (atsakovės) finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad apeliantės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams ji galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė konkrečių ir pakankamų įrodymų tam, kad pagrįstų, jog įmonė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra savarankiškas pagrindas nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
45. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įmonės nemokumo. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.