Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2490-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2S-2490-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17252-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinės bendrovė „Vilniaus apšvietimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2490-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17252-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinės bendrovė „Vilniaus apšvietimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Posūkis“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. vykdyti elektromobilių stotelės įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Prašyme nurodė, kad 2009 m. kovo 24 d. tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Posūkis“ buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią UAB „Posūkis“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinierinių tinklų už sklypo ribų pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pažymėjo, kad pagal nurodytą sutartį darbų rezultatai nėra perduoti atsakovei ir šiai dienai visos komunikacijos, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Posūkis“.

3. Teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 8 val. į (duomenys neskelbtini) teritoriją, (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini) atvyko UAB „Vilniaus apšvietimas“ (Vilniaus miesto savivaldybės samdyti rangovai) darbuotojai, kurie užtvėrė UAB „Posūkis“ priklausantį kelią. Be jokių derinimų su UAB „Posūkis“ buvo pradėti elektromobilių stotelės įrengimo darbai, nors UAB „Posūkis“ niekada niekam nėra davęs jokio leidimo vykdyti bet kokius statybos darbus UAB „Posūkis“ nuosavybės teise priklausančiuose (duomenys neskelbtini) infrastruktūros objektuose ir/arba griauti ir niokoti pagal įvykdytą projektą įmonei priklausančių želdinių ir/ar infrastruktūros.

4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, palankus ieškovei teismo sprendimas, panaikinus statybos leidimą, nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. nesustabdžius atsakovės organizuojamos elektromobilių stotelės įrengimo darbų, iš esmės būtų paneigta ieškovės UAB „Posūkis“ teisė disponuoti jai priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. infrastruktūros objektais (gatve, šaligatviu, apšvietimo infrastruktūra, žaliosios zonos aikštele), plėtoti savo veiklą ir atsakovei vykdant darbus būtų padaryta žala ieškovės turtui, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad stotelę įrenginėja vykdydama Europos sąjungos fondų dalinai finansuojamą projektą „Elektromobilių įkrovimo aikštelių įrengimo darbai“. Teigė, kad statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju nėra reikalingas, kadangi stotelė yra nesudėtingas statinys. Pažymėjo, kad sklypas, kuriame ieškovė prašo uždrausti vykdyti įrengimo darbus, yra valstybinis. Be to, atsakovės žiniomis ieškovė yra sklypo nuomininkas. Pastebėjo, kad įrengiant stotelę raudonųjų gatvės linijų ribose žemės savininkų / valdytojų sutikimai nereikalingi. Taigi, atsakovės teigimu, jokie statybos darbai ieškovės nuomos pagrindais valdomame sklype nėra atliekami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė būsimą ieškinį įvardija kaip ieškinį dėl statybų leidžiančio dokumento panaikinimo ir žalos atlyginimo, tačiau net preliminariai nesuformulavo galutinių būsimo ieškinio reikalavimų bei jų pagrindo (kuo bus grindžiami reikalavimai), todėl teismas neturi galimybės įvertinti prašyme nurodytų aplinkybių apie būsimo ieškinio reikalavimus ir kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai siejasi su būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimu.

8. Teismas vertino, kad nesant suformuluotiems galutiniams preliminariems ieškovės reikalavimams, nėra galimybės nustatyti ir teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, taip pat kaip ta grėsmė bus susijusi su ieškovės teisių pažeidimu. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neuždraudus atsakovei atlikti įrengimo darbų, tai netrukdo ieškovei reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia būtų padaryta.

9. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė ketina reikšti ieškinį negali būti vienareikšmiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Juolab, kad nei ieškovė aiškiai apibrėžia būsimą reikalavimą bei jo pagrindą, nei nurodo, kaip konkrečiai atliekami veiksmai gali sukelti neigiamus padarius ar grėsmę konkrečioms ir apibrėžtoms ieškovės teisėms, tokių teisių ji apskritai neįvardija, tik abstrakčiai nurodo, kad kyla nepatogumai kitiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Posūkis“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

11. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad prašyme suformulavo konkretų reikalavimą, tik nenurodė statybą leidžiančio dokumento numerio. Šioje stadijoje ieškovė neturi galimybės kitaip suformuluoti galutinio būsimo ieškinio reikalavimą, nes atsakovė sąmoningai neteikia ieškovei statybos leidimo. Neturėdama statybą leidžiančio dokumento duomenų ieškovė šioje proceso stadijoje negali suformuluoti būsimo ieškinio reikalavimo.

12. Pažymi, kad apeliantė raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti duomenis apie visą projektinę dokumentaciją dėl planuojamos statyti elektromobilių įkrovimo stotelės, įskaitant visus suderinimus ir leidimus, gautus iš trečiųjų asmenų; taip pat dokumentus, pagrindžiančius Vilniaus miesto savivaldybės teisę / leidimą statyti greitojo įkrovimo elektromobilių stotelę ant ieškovės nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų – šaligatvio ir gatvės dangos. Atsakymo iki šiol nėra gavusi.

Atsiliepimas

13. Kartu pažymi tai, kad atsakovė su atsiliepimu į prašymą teismui yra pateikusi Elektromobilių įkrovos stotelių su stoginėmis įrengimo (duomenys neskelbtini) projektą, kuriame nėra statybą leidžiančio dokumento. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ieškovė prašyme nurodė būsimo ieškinio pagrindą, t. y. kad ieškovės manymu atsakovė statybą leidžiantį dokumentą dėl elektromobilių įkrovos stotelės su stogine įrengimo ties (duomenys neskelbtini) gavo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtinantys, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso infrastruktūros objektai – šaligatvis ir gatvės danga, želdiniai, kurių vietoje atsakovė pradėjo vykdyti statybos darbus.

Šalies argumentai

14. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina objektyvias priežastis (atsakovės sąmoningas vengimas teikti duomenis apie statybą leidžiantį dokumentą, nebendradarbiavimas, galimai bandymas nuslėpti atsakovės neteisėtus veiksmus gaunant statybą leidžiantį dokumentą) dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti pareikštas kartu su ieškiniu bei tai, kad apie tokį statybą leidžiantį dokumentą ieškovė sužinojo tik atsakovei pradėjus vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovė vengia pateikti statybos darbams išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir jį, neva, ieškovė ketina ginčyti, tačiau toks statybą leidžiantis dokumentas neegzistuoja – statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju reikalingas nebuvo, kadangi stotelė yra nesudėtingas statinys. Tai Administracija nurodė ir atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovė skunde ir toliau teigia, kad statybą leidžiantis dokumentas jai nėra piktybiškai teikiamas.

17. Pažymi, kad sklypas, kuriame ieškovė prašo uždrausti vykdyti elektromobilių stotelės įrengimo darbus, yra valstybinis. Administracijos žiniomis, ieškovė yra sklypo nuomininkė. Remiantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.2 papunkčiu įrengiant stotelę raudonųjų gatvės linijų ribose žemės savininkų/valdytojų sutikimai nereikalingi (tai patvirtinantis Nacionalinės žemės tarnybos raštas pateiktas į bylą). Tuo tarpu ginčo stotelė yra įrengiama ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose (į bylą pateiktas stotelės įrengimo projektas, kurio brėžiniuose aiškiai matyti stotelės įrengimo vieta).

Šalies argumentai

18. Ieškovė savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, pačios ieškovės teigimu, aiškiai suformulavo būsimą reikalavimą – panaikinti stotelės statybas sklype leidžiantį statybos leidimą. Tačiau nei toks leidimas, nei apskritai stotelės statybos sklype neegzistuoja. Pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) gatvė ir jos elementai yra ieškovės nuosavybė. Ieškovė pateikti tokių įrodymų negalėjo, kaip ir negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių į tokius statinius, nes jie yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė.

19. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, projekto sutartis nebus įvykdyta numatytu terminu (minėta, kad jos terminas yra 2022 m. rugsėjo 30 d.) ir Vilniaus miesto savivaldybė negaus sutartyje numatytų ES struktūrinių fondų lėšų elektromobilių įkrovos stotelių įrengimų (keturios iš kurių jau įrengtos konkurso būdu parinktų rangovų) ir už atliktus darbus nebus galimybių atsiskaityti finansavimo sutartyje numatytomis ES struktūrinių fondų lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės UAB „Posūkis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

24. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: (i) prašymą dėl informacijos pateikimo s0829; (ii) prašymą dėl informacijos pateikimo s0830; (iii) el. laišką dėl informacijos pateikimo (s0830) bei UAB „Vilniaus planas“ atsakymą į ieškovės prašymą s0830; (iv) el. laišką dėl informacijos pateikimo (s0829). Šiais naujai teikiamais įrodymais apeliantė įrodinėja aplinkybes, ieškovės teigimu, patvirtinančias objektyvias priežastis (atsakovės sąmoningas vengimas teikti duomenis), dėl kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti pareikštas kartu su ieškiniu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, be to, ieškovės teikiami nauji įrodymai yra susiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo pagrįstumu, jie gali turėti reikšmės teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo sąlygų

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio seka, kad teismas nenustatė anksčiau nurodytų sąlygų, kurių egzistavimas yra būtinas taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Konkrečiai teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nesuformulavo būsimo ieškinio reikalavimų bei jų pagrindo. Apeliantė įrodinėja, kad prašyme suformulavo konkretų reikalavimą, tik nenurodė statybą leidžiančio dokumento numerio.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo institutas pasižymi tam tikra specifika, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu ieškinys dar nėra pareiškiamas, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad tokiu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie būsimą ieškinio pagrindą ir dalyką apskritai nereikšmingos - jei iš jų akivaizdžiai matyti, kad būsimas ieškinys negalės būti laikomas net tikėtinai pagrįstu, tai laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos bet kuriuo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-178/2016).

29. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

30. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ieškovė nurodė šias aplinkybes: 2009 m. kovo 24 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinierinių tinkle už sklypo ribų pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti atsakovei. Darbų rezultatai nėra perduoti ir šiai dienai visos komunikacijos nuosavybės teise priklauso UAB „Posūkis“. 2022 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Vilniaus apšvietimas“ (Vilniaus miesto savivaldybės samdyti rangovai) darbuotojai užtvėrė ieškovei priklausantį kelią ir buvo pradėti elektromobilių stotelės įrengimo darbai. Ieškovė nurodė, kad nėra davusi jokio leidimo vykdyti statybos darbus nuosavybės teise priklausančiuose infrastruktūros objektuose, kaip ir nėra davusi leidimo griauti ir niokoti pagal įvykdytą projektą ieškovei priklausančių želdinių ir / ar infrastruktūros, teigė, kad atsakovė statybą leidžiantį dokumentą gavo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės bei su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo nurodžiusi preliminarias faktines būsimo ieškinio aplinkybes ir iš jų buvo galima suprasti, kokį reikalavimą apeliantė ketina reikšti. Prašyme išvardintų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantė ketino reikšti reikalavimą dėl statybos leidimo nuginčijimo. Tačiau, kaip pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dar teikdama atsiliepimą pirmosios instancijos teismui aptariamas statybos leidimas neegzistuoja. Taigi, ieškinio reikalavimai dėl neegzistuojančio dalyko nėra įmanomas.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, ieškovė kaip priežastį, kliudančią pateikti ieškinį teismui įvardina atsakovės sąmoningą vengimą teikti duomenis apie statybą leidžiantį dokumentą, tačiau iš esmės nenurodo, jog per teismo nustatytą terminą ieškiniui pateikti ketins surinkti reikiamą įrodymą. Atsižvelgiant į nurodytą nėra pagrindo prielaidai, kad nurodomi duomenys bus surinkti per teismo nustatytą terminą ieškiniui pateikti. Šias aplinkybes patvirtinta tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys teismui iki šiol nėra pateiktas, nors nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui jau praėjo daugiau nei du mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl susiklosčiusios situacijos nagrinėjamoje byloje apeliantė nepagrįstai nepasinaudojo teise kartu su ieškiniu pateikti procesinį prašymą išreikalauti įrodymus ar išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti (CPK 199 straipsnis).

33. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra išskirtinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsakovui iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, todėl jos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra išpildomos visos pirmiau išvardintos sąlygos. Ieškovei nepagrindus priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė