Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. J., trečiasis asmuo S. B., dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mero 2024 m. sausio 19 d. potvarkiu įsakymu Nr. (1.21.E)M1-23 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpintojo vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“ A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant S. B., laikinosios rūpybos vietą nustatant rūpintojos S. B. šeimoje.

Dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

15. Bylos duomenimis atsakovės L. J. šeima Skyriui tapo žinoma, kai 2023 m. spalio 16 d. į Skyrių atvyko nepilnametės A. J. krikšto tėvai, kurie teigė, jog nepilnamečių vaikų A. ir A. J. motina L. J. vartoja alkoholį bei prieš vaikus vartoja psichologinį bei fizinį smurtą, kad vaikai šiuo metu yra pas juos. Nustačius nepilnamečiams atsakovės vaikams nesaugią aplinką, 2023 m. spalio 16 d. vaikai buvo apgyvendinti S. B. šeimoje, nuo 2023 m. lapkričio 24 d. A. J. buvo pakeistas laikinai prižiūrintis asmuo ir juo paskirta V. G.. Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nepilnametė A. J. ir jos brolis A. J. buvo paimti iš jų atstovės pagal įstatymą – motinos L. J.. 2024 m. vasario 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu specialistams nusprendus, kad atsakovė atvejo vadybos planą ir jai nustatytus įsipareigojimus vykdo, jos ryšys su sūnumi tapo artimesnis, taip pat išklausius nepilnamečio A. J. nuomonę, jis buvo grąžintas mamai, A. J. kartu su broliu nebuvo gražinta į mamos šeimą, kadangi atvejo vadybos posėdžio metu išsakė, jog nenori dalyvauti susitikimuose su mama ir grįžti gyventi į jos namus, todėl specialistai priėmė sprendimą laikinąją globą (rūpybą) jai tęsti. Kadangi nuo 2023 m. spalio 16 d. nepilnametė A. J. buvo apgyvendinta savo krikšto mamos S. B. šeimoje, 2024 m. sausio 19 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mero potvarkiu įsakymu Nr. (1.21.E)M1-23 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpintojo vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“ A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant S. B., laikinosios rūpybos vietą nustatant rūpintojos S. B. šeimoje, kurioje nepilnametė tebegyvena ir ieškinio teikimo dienai.

16. Nustačius laikinąją priežiūros priemonę, tiek nepilnamečiams vaikams, tiek jų motinai L. J. inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas šeimos atvejo vadybos planas, kurių metu nustatyta, kad L. J. trūksta gebėjimo spręsti konfliktus, psichologinio atsparumo, emocinio stabilumo, jai būdingas impulsyvumas konfliktinėse situacijose, kad daro neigiamą įtaką šeimos emociniam klimatui, kad mama atliepia vaikų fizinius poreikius, šeimos poreikius, tačiau jai trūksta žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus. 2024 m. vasario 15 d. antrojo atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta tęsti laikinąją globą A. J., jos nepilnamečiam broliui laikinąją globą nutraukti ir jį grąžinti mamai. 2024 m. lapkričio 7 d. Skyriuje buvo gautas iš Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuotas siūlymas dėl nepilnametės A. J. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, kuriame nurodoma, atsakovė su siūloma Mobiliosios komandos pagalba sutiko. Bylos duomenimis atsakovei suteiktos trys psichologo konsultacijos, konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozuota: adaptacijos sutrikimai, panikos sutrikimai, neorganinė nemiga, paskirtas medikamentinis gydymas, atsakovė pas priklausomybės konsultantą nuo 2023 m. lapkričio mėnesio lankėsi 4 kartus, išklausė 14 val. efektyvios tėvystės mokymų kursą. Pažymėtina, kad atsakovė dėjo pastangas, siekdama atkuri ryšį su dukra. Bylos duomenimis atsakovė vykdė atvejo vadybos planą, prašė organizuoti susikimus su dukra, rašė dukrai žinutes, kaip pati atsakovė L. J. nurodė teismo posėdžio metu, net darbą susirado parduotuvėje, kuri yra šalia dukros mokyklos, kad galėtų susitikti su dukra ar bent ją pamatyti.

17. 2024 m. vasario 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nepilnametė A. J. išsakė savo nuomonę, jog nenori su mama bendrauti ir grįžti gyventi į šeimą, nori likti gyventi krikšto tėvų namuose. Bylos duomenimis nepilnametės A. J. nuomonė buvo išklausyta ir prieš 2024 m. spalio 31 d. atvejo vadybos posėdį, jos nuomonė nepasikeitė, teigė, kad geriausiai jaučiasi gyvendama pas krikšto mamą, nes pas ją nėra tokio spaudimo ir smurto, koks būdavo pas mamą, jog nenori dalyvauti posėdyje, nes nenori matyti mamos. Nepilnametė taip pat nurodė, kad jai skaudu galvoti apie mamą, nes mama, jeigu būtų norėjusi, būtų atvažiavusi pas kūmą pasikalbėti, ar paskambinusi kūmai, paklausti, kaip jai sekasi, tačiau to nepadarė. Ji nemano, kad mamos elgesys gali pasikeisti ir nenori su ja susitikti. 2024 m. gruodžio 17 d. atliekant A. J. globos peržiūrą nepilnametė teigė, jog su mama nebendrauja, jog pradeda susitaikyti su tuo, kad ji nerūpi savo artimiesiems. Pažymėtina, jog nepilnametė A. J. buvo išklausyta teismo posėdžio metu, jos nuomonė nepasikeitė, nurodė, kad su mama nebendrauja, nes patyrė daug nuoskaudų, smurto, jog nenori susitikti, kad nenori grįžti pas mamą, jog ir toliau nori gyventi krikšto mamos S. B. namuose, kur jaučiasi saugi, kur nėra nei fizinio, nei psichologinio smurto, kur yra viskuo aprūpinta. Taip pat nepilnametė nurodė, kad gyvenant pas krikšto mamą pagerėjo jos emocinė būklė, pradėjo nebijoti savęs, bendrauti su žmonėmis, jų nebijoti, nebijo pasakyti savo nuomonę. Teigdama, kad nenori grįžti pas mamą, nurodė, kad pabėgtų iš namų, jei reikėtų gyventi su mama.

18. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, atstovų, liudytojų paaiškinimų, teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu atsakovės L. J. ir jos nepilnametės dukters gyvenimas kartu negalimas dėl paties vaiko interesų, nors, atsakovė, kaip mama, objektyviai galėtų rūpintis savo dukra. Nepilnametė nuo 2023 m. spalio 19 d. gyvena krikšto mamos S. B. šeimoje, mama ir dukra nebendrauja, per tą laikotarpį buvo susitikusios vieną kartą, nepilnametė atsisako palaikyti bet kokį ryšį su motina, galimai dėl turimų nuoskaudų, susijusių su ankstesniu netinkamu motinos elgesiu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tarp atsakovės ir jos nepilnametės dukters šiuo metu nėra jokio tarpusavio ryšio, nepilnametė atsisako ne tik gyventi su motina, tačiau su ja ir bendrauti. Bylos duomenimis atsakovės elgesys nėra vertinamas kaip darantis ypatingą žalą vaikui, tačiau atsižvelgus į tai, jog nuo laikinosios globos nustatymo nepilnametei dukrai, atsakovė negebėjo net su specialistų pagalba atkurti ir sutvirtinti savo ir dukters ryšio, neįdėjo pakankamai pastangų, kad rezultatai būtų pasiekti, o vien tai, kad ji iš dalies priėmė teikiamą specialistų pagalbą bei iš dalies vykdė rekomendacijas ir susigrąžino į šeimą sūnų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės šeimoje gali augti ir nepilnametė dukra A. J..

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog šiuo metu atsakovė L. J. dėl objektyvių priežasčių negali įgyvendinti motinos valdžios savo dukters atžvilgiu, dėl nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. dukters kategoriško nenoro bendrauti, gyventi su atsakove, neturi galimybės tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametę A. J. nuo motinos L. J., neapribojant jos motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).

20. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

21. CK 3.179 straipsnio 3 dalis numato, jog atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės A. J. atskyrimo nuo jos motinos L. J., atsakovė nebeturi teisės gyventi su nepilnamete dukra, todėl būtina nustatyti jos gyvenamąją vietą. Ieškovas prašo nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą nustatyti krikšto mamos S. B. šeimoje, iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mero 2024 m. sausio 19 d. potvarkiu įsakymu Nr. (1.21.E)M1-23 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpintojo vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“ A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant S. B., laikinosios rūpybos vietą nustatant rūpintojos S. B. šeimoje.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad S. B. užtikrina nepilnametei tinkamas gyvenimo sąlygas, nepilnametės išsakytą norą gyventi krikšto mamos S. B. šeimoje, todėl įvertinus nepilnametės amžių, susidariusią situaciją, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą rūpintojos S. B. šeimoje, iki teismo sprendimo dėl nepilnametės nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

25. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai A. J. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės.

28. Atsakovė bei jos atstovė advokatė prašo teismo sumažinti ieškovo ieškinyje nurodytą sumą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametės dukters A. J. išlaikymui, nurodydamos, kad atsakovės sunki turtinė padėtis, jog ji, sutinka, kad iš jos, kas mėnesį dukters išlaikymui būtų priteistas išlaikymas po 100 Eur iki dukters pilnametystės.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

30. Bylos duomenimis atsakovė L. J. nuo 2024 m. sausio 17 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Č. M.“, jos darbo užmokestis apie 759 Eur – 873 Eur atskaičius mokesčius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus duomenimis jai mokama 48,11 Eur socialinė pašalpa ir 194,61 Eur išmoka vaikui, valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenimis nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, akcinės bedrovės „Regitra“ duomenimis įregistruotų transporto priemonių neturi, augina nepilnametį sūnų A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis mokama 124,00 Eur šalpos našlaičių pensija. Viešosios įstaigos „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2025 m. birželio 24 d. duomenimis atsakovę vargina stuburo skausmai, suveržtas sprandas, tirpsta rankos, antri metai padidintas kraujospūdis.

31. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, įvertinęs atsakovės sveikatos būklę, gaunamas lėšas, į tai, kad atsakovė viena augina nepilnametį sūnų, kurio tėtis miręs, į tai, kad teismo posėdžio metu laikinoji rūpintoja S. B. nurodė, kad ji pilnai aprūpina nepilnametę, kad atsakovės skirtas išlaikymui lėšas kaups nepilnametės banko sąskaitoje iki jos pilnametystės, kad gauna iš valstybės apie 700 Eur sumą, daro išvadą, jog iš atsakovės L. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. J. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui momento iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

33. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas laikinasis rūpintojas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

34. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

36. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimu atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

37. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies..

Atskirti nepilnametę A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos L. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą

krikšto mamos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.