Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1710-614/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
2A-1710-614/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32031-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
D. N.
Trečiasis asmuo
Daugiabučio
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1710-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32031-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ bei atsakovės D. N. ir trečiojo asmens Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo: Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 49,22 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Bendrija buvo įregistruota 1993-09-30 kaip ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis namo patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Daugiabutis namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, priklausė ieškovui, o atsakovė buvo vieno iš šiame name esančių butų savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovės 49,22 Eur dydžio skola ieškovui susidarė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. po to, kai 2013-07-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1642-661/2013 buvo pripažinta Justiniškių g. 51, Vilniuje, gyventojų valia įsteigti daugiabučio namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkų bendriją. Atsakovė už 2013 m. rugpjūčio mėnesį atsiskaitė tik dalinai ir liko skolinga ieškovui 11,45 Eur. Už kitus tris mėnesius atsakovė neatsiskaitė iš viso: už 2013 m. rugsėjo mėn. – 12,67 Eur, už 2013 m. spalio mėn. – 12,57 Eur, už 2013 m. lapkričio mėn. – 12,53 Eur. Pagal jai suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga už namofoną – 1,97 Eur, šiukšlių išvežimą – 10,14 Eur, už eksploatavimo išlaidas – 26,08 Eur, už šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą – 8,98 Eur, už šilumos punkto paruošimą žiemai – 2,05 Eur. Paaiškina, kad daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija buvo įregistruota viešame registre tik 2013-11-16. Sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ši bendrija negalėjo, nes neįregistruoti viešame registre juridiniai asmenys negali įgyti teisių ir pareigų. Aktas, kuriuo namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, turtas, inžinierinė įranga, dokumentai buvo atidalinti iš ieškovo ir perduoti trečiajam asmeniui šalių buvo sudarytas 2013-12-04. Šiame akte yra patvirtinama, kad namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, nuo 2013-12-01 yra administruojamas ir valdomas trečiojo asmens. Kol toks aktas nebuvo sudarytas, jis buvo laikomas ieškovo balanse ir sudėtyje, buvo vedama jo apskaita, todėl laikytina, kad ieškovas rūpinosi šio namo priežiūra, mokesčių mokėjimu, surinkimu ir pervedimu paslaugų tiekėjams. Kadangi atsakovė kaip daugiabučio namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, bendraturtė nebuvo atleista nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, ji privalėjo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų šiam namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė bei trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad daugiabutis namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, priklausė ieškovui. 2012-06-16 šio namo gyventojų steigiamajame susirinkime buvo nuspręstą atsiskirti nuo ieškovo ir įkurti naują bendriją. Ieškovas dėl namo atskyrimo proceso kreipėsi į teismą. 2013-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1621-661/2013 Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Tai liudija, kad namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, nuo 2012-04-16 nepriklausė ieškovui (šis namas nebuvo įtrauktas į ieškovo įstatuose nurodytų administruojamų namų sąrašą, dėl nepagrįsto ieškinio trečiojo asmens įstatai galėjo būti įregistruoti tik 2013-11-06), ieškovas jokių administravimo paslaugų neteikė. Ieškovas 2013-09-06 raštu informavo visus Justiniškių g. 51, Vilniuje, butų savininkus, paslaugų tiekėjus, Vilniaus m. savivaldybę, jog nuo 2013-09-01 nebeadministruoja namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, paslaugų teikimo įmonės nutraukė sutartis ir nustojo teikti paslaugas, o gyventojai nustojo mokėti mokesčius. Tai buvo pažymėta gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale. Atsakovė bei trečiasis asmuo pažymėjo, jog į bylą pateiktas mokamasis pranešimas liudija, kad kiti ieškovui priklausantys namai nemokėjo už šilumos punkto paruošimą žiemai ir šilumos punkto priežiūros paslaugas, kai Justiniškių g. namo Nr. 51 gyventojams tokios išlaidos buvo priskaičiuotos. Todėl atsakovė mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovė, trečiasis asmuo prašo nesivadovauti į bylą ieškovo pateiktu įsakymu Nr. 13-52, kuriuo įkainiai už šias namui teiktas paslaugas buvo nustatyti ieškovo, o ne namo savininkų. Nurodė, kad šildymas namui Justiniškių g. 51, Vilniuje, buvo apskritai įjungtas tik 2013-10-25, o elektros energijos tiekimo namui Justiniškių g. 51, Vilniuje, sutartis ieškovo su AB LESTO buvo nutraukta 2013-08-31. Pasisakydami dėl ieškovo į bylą pateiktos buhalterinės pažymos atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškovas kiekvieną kartą teikia klaidinančius ir/ar naujus buhalterinius dokumentus, apie kuriuos atsakovei nieko nebuvo žinoma iki tol, todėl prašo jais nesivadovauti, pvz., tos pačios sąskaitos Nr. 4507498 pagrindu skaičiuoja skirtingus mokesčius – eksploatacines išlaidas, išlaidas bendrų patalpų apšvietimui, teikia sąskaitą VSA 13 Nr. 059206, kurioje nurodomas naujas tiekėjas – UAB „VSA“, sąskaitoje namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, neminimas, kaip ir sąskaitose Nr. SKTV01806, Nr. SKTV02160, Nr. SKTV02568, neaišku, kokiu pagrindu skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovo skaičiavimai yra ydingi, pvz., buhalterinės lentelės eilutėje dėl J. Burdulio personalinės radioelektronikos paslaugų įmonės nurodyta, jog kaina gyventojui 1,70 Lt/0,45 Eur, nors dalinant iš 30 butų gaunama 0,46 Eur suma, 2013-08-01 – 2013-11-30 apyvartos žiniaraštyje pagal namus namofono kaina apskirtai nurodyta dar didesnė 14,77 Eur, sąskaitose JB Nr. 1175, JB Nr. 1176 nurodyta nuolaida, kuri gyventojams apskritai netaikoma, sąskaita Nr. JB1476 yra dviejų datų – 2015-05-11, 2015-04-60.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 29,69 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 29,69 Eur sumą nuo 2014-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 158,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 18,07 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad Justiniškių g. 51 namo savininkai ginčo laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01 namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo pasirinkę trečiąjį asmenį, kadangi trečiasis asmuo buvo įsteigtas tik 2013-11-06, o namo bendrojo naudojimo objektai valdyti trečiajam asmeniui buvo perduoti tik 2013-12-04. Taigi iki objektų trečiajam asmeniui perdavimo jų administravimo funkcijas turėjo vykdyti ieškovas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas faktiškai laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-25 nevykdė jam, kaip Justiniškių g. 51 namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui tenkančių funkcijų, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga tik tiek, kiek ieškovas reikalauja iš atsakovės mokesčių už paslaugas, kurių jis ar jo pasamdyti asmenys atsakovei nesuteikė.

Teismas nustatė, kad 2013-09-03 raštu ieškovas Justiniškių g. 51 namo gyventojams nurodė nemesti šiukšlių į konteinerius, esančius prie Justiniškių g. 49 namo, kuriais naudojosi ir 51-mo namo gyventojai (b. l. 72, t. I), tačiau atsakovė nurodė, kad ji šiukšles į konteinerį metė, taigi ieškovo iš UAB „Ecoservice“ perkamomis paslaugomis naudojosi. Todėl teismas konstatavo, kad mokesčius už šiukšlių išvežimą ginčo laikotarpiu ieškovas atsakovei priskaičiavo pagrįstai. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad mokesčiai už ieškovo teiktas paslaugas turėjo būti skaičiuojami proporcingai jos valdomai nuosavybei name, ir juos perskaičiavo, konstatuodamas, jog atsakovės skola už šiukšlių išvežimą nuo 2013-09-01 iki 2013-12-01 yra 25,90 Lt (8,65 Lt (0,184 Lt x 47) + 8,70 Lt ( 0,185 Lt x 47) + 8,55 Lt (0,182 Lt x 47)), o 0,52 Lt (26,42 – 25,90) paskaičiuota nepagrįstai. Atsakovės argumentus dėl byloje esančių dviejų bendrovių – UAB „Ecoservice“ ir UAB „VSA Vilnius“ - sąskaitų už šiukšlių išvežimą teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi sutartis su UAB „Ecoservise“ buvo sudaryta tik 2013-08-12. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, liudijančių, kad dėl jai kylančių neaiškumų, susijusių su šiukšlių išvežimo paslauga, ji ginčo laikotarpiu kreipėsi į ieškovą, prašė jai pateikti atitinkamą informaciją, ji jai buvo pateikta kitokia nei yra pateikta į šią bylą.

Teismas nustatė, kad J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė laiku teikė ieškovui apmokėti sąskaitą už namofono priežiūrą 2013 m. rugpjūčio mėn., taip pat 2013 m. lapkričio mėn., t. y. kai namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, administravimą ieškovas atnaujino 2013 m. spalio 29 d. įsakymu. Tačiau sąskaitų už namofono priežiūrą 2013 m. rugsėjo mėn. - spalio mėn. ieškovui J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė neteikė, o pateikė ją tik 2015 m. gegužės 11 d. kartu su pretenzija (b. l. 15, 16, t. II). Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų nepakanka aplinkybei, jog laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-01 namofono priežiūros paslaugos Justiniškių g. 51 namui buvo teikiamos, nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų apie faktiškai J. Burdulio personalinės radioelektroninių paslaugų įmonės šiuo laikotarpiu atliktus namofono priežiūros darbus, priešingai, iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu sugedus namofonui, jį taisė ne J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė, o vienas iš Justiniškių g. 51 namo savininkų savo lėšomis. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 3,40 Lt (1,70 Lt x2) mokesčio už namofono priežiūrą nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31.

Kadangi eksploatavimo mokestis buvo nustatytas bendrijos narių susirinkimo, todėl jis skaičiuotinas bendrijos nariams, kai šios paslaugos buvo teikiamos. Įvertinęs byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas faktiškai administravimo paslaugos nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 Justiniškių g. 51 namo savininkams neteikė, teismas konstatavo, kad reikalauti sumokėti už jo nesuteiktas paslaugas iš atsakovės jis neturi jokios teisės (CK 6.1 str., 1.137 str.), ir ieškovo reikalavimas dėl 45,02 Lt eksploatavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas.

Su atsakovės argumentu, kad mokesčiai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas buvo paskaičiuoti nepagrįstai, teismas sutiko tik iš dalies, nurodydamas, jog šie mokesčiai yra priskirtini mokesčiams, susijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir jiems skaičiuoti ieškovas neturėjo gauti atsakovės sutikimo. Tačiau teismas sutiko, kad skaičiuoti mokesčius už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas nuo 2013-09-01 iki 2013-10-24 ieškovas neturėjo jokio pagrindo, nes šiuo laikotarpiu jis tokių paslaugų atsakovei neteikė. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 18,35 Lt (10,34 Lt + 8,01 Lt (10,34/31x24) mokesčio už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas priteisimo už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-10-24 pripažino nepagrįstu ir atmetė. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su mokesčio už šias paslaugas dydžiu, teismas pažymėjo, kad šis mokestis buvo nustatytas ieškovo vadovo įsakymu, jis neviršija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ nustatytų maksimalių daugiabučių namų šildymo ir vandens sistemų priežiūros tarifų, o teigti, kad mokestis už šias paslaugas yra įtrauktas į eksploatavimo išlaidas, byloje nepakanka įrodymų (CPK 185 str.). Vien aplinkybė, kad kitiems ieškovo administruojamiems namams tokie mokesčiai nebuvo skaičiuojami 2013-09-01 – 2013-12-01 (b. l. 146-152, t. I), nors ir kelia abejones, tačiau nepakankama nustatyti, jog mokestis už šias paslaugas atsakovei buvo įskaičiuotas į eksploatavimo išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą daugiabučių namų savininkų sprendimo skaičiuoti namų savininkams delspinigius už vėlavimą mokėti mokesčius bendrijai (CK 6.71 str.). Tokio pagrindo bendrijoms skaičiuoti delspinigius namo savininkams nenumato ir įstatymas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu, tuo labiau, kai iš ieškinio nėra aišku, nuo kokios sumos kokie delspinigiai atsakovei buvo skaičiuojami, o liudytoja byloje apklausta ieškovo buhalterė nurodė, kad delspinigių ieškovas už teikiamas paslaugas apskritai neskaičiavo.

Įvertinęs tai, kad 2013-08-01 atsakovė ieškovui buvo skolinga 117,81 Lt, atsakovė iki 2013-12-31 sumokėjo ieškovui 119,74 Lt (b.l. 141, t. I), nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01 ieškovas atsakovei priskaičiavo 171,89 Lt (b.l. 141, t. I), iš kurių 67,43 Lt nepagrįstai, teismas konstatavo, kad atsakovės skola ieškovui už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-12-01 yra lygi 102,53 Lt (117,81 Lt – 119,74 Lt + 171,89 – 67,43), t. y. 29,69 Eur. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 29,69 Eur skolos (CK 6.213 str. 1 d., 4.82 str. 3 d.).

Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovės nepriteisė, kadangi jam teisines paslaugas teikė ne advokatas ar jo padėjėjas, o individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo. Teismas nurodė, kad tokios ieškovo išlaidos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patirtų atstovaujant advokatui ar advokato padėjėjui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nors byloje buvo keliamas itin nedidelis turtinis reikalavimas, tačiau byla buvo pakankamai sudėtinga. Todėl sprendė, kad atsakovės advokatės paskaičiuotos 580,08 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos, per didelės. Tačiau teismas šias išlaidas sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovei ši byla nėra nauja, ji gina ir kitus Justiniškių g. 51 namo savininkus analogiškuose ginčuose su ieškovu, ir pripažino, kad pagrįstos yra 400 Eur atstovavimo išlaidos šioje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovo 158,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur x 39,68/100) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Valstybė byloje taip pat patyrė 9,1 Eur pašto išlaidų, kurių dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 5,49 Eur priteistina iš atsakovės, o likusi dalis – 3,61 Eur iš ieškovo (CPK 96 str.). Ieškovas byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 12,58 Eur, priteistina valstybei iš atsakovės (72 Lt x 60,32/100) (CPK 96 str.).

III. Apeliacinių skundų argumentai

Ieškovas 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyse dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti, šiuos reikalavimus patenkinti; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantas nurodė, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, neatleista nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Todėl kartu su kitomis išlaidomis turėjo būti priteistos ir eksploatacinės išlaidos. Jų nepriteisdamas teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rengiant procesinius dokumentus teismui asmeniui, vykdančiam teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 8 p. (šiuo metu galiojančios redakcijos 9 p.). Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.) (2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127, skelbta Teismų praktikoje Nr. 23). Ieškovui teisines paslaugas suteikęs fizinis asmuo vykdo teisėtą veiklą, teismui buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai, išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto maksimalaus atlygio. Todėl teismas šias išlaidas ieškovui turėjo priteisti. Be to, teismas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą nepagrįstai prilygino atstovavimui civilinėje byloje. Ieškovas nesutinka su iš jo atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apelianto nuomone, atsakovė vilkino procesą, byla užsitęsė dėl atsakovės kaltės. Į šias aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė.

Atsakovė D. N. ir trečiasis asmuo Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyse dėl patenkintų ieškinio reikalavimų panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jų nurodytas aplinkybes dėl ieškovo veiksmų neteisėtumo. Trečiojo asmens steigimo procedūra užsitęsė dėl to, kad ieškovas nepagrįstu ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. balandžio 16 d. daugiabučio Justiniškių g. 51 namo savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą bei jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. Teismas nevertino aplinkybės, jog nuo 2012 m. balandžio 16 d. Justiniškių g. 51 namas 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“ nebepriklausė. 2013-09-06 raštu ieškovas informavo visus Justiniškių g. 51 butų savininkus, paslaugų teikėjus (UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, J. Burdulio elektroninių paslaugų PĮ, UAB „Ecoservice“, UAB „Vilniaus vandenys“), Vilniaus miesto savivaldybę, jog nuo 2013-09-01 Justiniškių g. 51 namo nebeadministruoja, paslaugų teikimo įmonės sutartis nutraukė ir nustojo teikti paslaugas, o gyventojai nustojo mokėti mokesčius. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale ranka įrašyta, jog įsakymu Nr. 13-45 nuo 2013-09-02 administravimas Justiniškių g. 51 namui nutrauktas, kas dar kartą pagrindžia faktą, jog paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos. Informacija apie bet kokių administravimo paslaugų nutraukimą namo gyventojams buvo pateikta ir rugpjūčio mėn. mokamuosiuose pranešimuose. Apeliantų teigimu, teismas, nustatydamas, jog Justiniškių g. 51 namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas iki namo bendrojo naudojimo objektų perdavimo trečiajam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka turėjo vykdyti ieškovas, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad bet kuris juridinis asmuo, vykdantis daugiabučių namų administratoriaus funkcijas, gali vienašališkai, be daugiabučio namo gyventojų sutikimo, pasirinkti ir nuspręsti administruoti bet kurį pasirinktą daugiabutį namą, vienašališkai nusistatyti administravimo mokestį, o toks administravimas taptų privalomas ir neginčijamai teisėtas daugiabučio gyventojams. Namo gyventojai už atliekas mokėjo, ir šių sumų ieškovas neturi teisės reikalauti. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pagrįsti atliktus administravimo veiksmus, ieškovas pateikė dviejų bendrovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „VSA Vilnius“ sąskaitas už šiukšlių išvežimą. Be to, nepagrįsti teismo argumentai dėl pretenzijų ieškovui reiškimo, kadangi, kaip byloje nustatyta, mokamuosius pranešimus už 2013 m. rugsėjo mėn., spalio mėn. atsakovė gavo tik 2015 m. lapkričio mėn. Poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriais remiasi ieškovas išlaidoms šilumos punkto priežiūrai ir paruošimui šildymo sezonui apskaičiuoti, nurodyti maksimalūs įkainiai, tačiau bendrijos pačios turi nusistatyti konkretų išlaidų dydį. Tai numatyta ir ieškovo įstatų 35.1.10 p. ir 35.1.13 p. Tačiau jis į bylą nepateikė dokumentų, pagrindžiančių bendrijos narių patvirtintus įkainius. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantų teigimu, pagrįsti šilumos punkto paruošimo darbų atlikimą mokamųjų pranešimų nepakanka. Mokesčiai paskaičiuoti 2013 metų rugsėjo mėnesiui; šildymas namui įjungtas 2013-10-25 19:00 val., į konfliktą įsikišus Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri tą pačią dieną, t. y. 2013-10-25, organizavo skubų pasitarimą dėl šildymo pajungimo Justiniškių g. 51 namui. Todėl akivaizdu, kad namo šildymo punkto paruošimo darbai nebuvo atlikti. Tačiau pirmos instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nevertino. Kiti ieškovui priklausantys namai už šilumos punkto paruošimo žiemai ir šilumos punkto priežiūros paslaugas nemokėjo. Į šią aplinkybę teismas taip pat neatsižvelgė. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie galimai mokėtą darbo užmokestį santechnikams. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra specialus juridinis subjektas, kuriame sprendimai priimami ne vienasmeniškai, o bendrijos narių balsų dauguma. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas materialines teisės normas, nurodė, jog atsakovės 117,91 Lt skola, susidariusi iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., užskaitoma atsakovės laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovui sumokėta 119,74 Lt suma. Ieškovas reikalavimo priteisti iš atsakovės šį tariamą jos įsiskolinimą, susidariusi iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., nereiškė. Atsakovė negavo raginimų, pranešimų, įspėjimų, ieškinių ar kitų dokumentų, susijusių su nurodytu įsiskolinimu, todėl kategoriškai su juo nesutinka. CK 6.131 str. nustatyta aiški reikalavimų įskaitymo tvarka, kurią pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė. Mokėdama įmokas iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė aiškiai nurodė, kam ir kokiai paskirčiai jos skirtos. Neišsprendus 117,81 Lt įsiskolinimo pagrįstumo klausimo, teismas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti, jog įsiskolinimas realiai egzistuoja. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovės advokatė gina ir kitus Justiniškių g. 51 namo savininkus analogiškuose ginčuose su ieškovu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad teismo buvo prašyta sujungti Justiniškių g. 51 namo savininkų bylas, tačiau šie prašymai buvo atmesti. Šis kriterijus neturėjo būti vienintelis. Teismas neatsižvelgė ne tik į kitus kriterijus, bet ir į tai, jog byla buvo nagrinėjama daugiau nei 10 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkės pareigos apmokėti išlaidas skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai, susidariusias laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkė. Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Apeliantai apeliaciniais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalaujant apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o atsakovei nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius paslaugos teikimo teisinį pagrindą, paslaugos suteikimą, o atsakovei pagrįsti savo teiginius dėl pareigos mokėti už suteiktas paslaugas nebuvimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas savo apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl teismo nepriteistų eksploatavimo ir bylinėjimosi išlaidų bei teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, o atsakovė ir trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl teismo priteistos skolos už šiukšlių išvežimą, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros, dėl ginčytinos sumos įskaitymo bei dėl atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliantų argumentų, išskyrus dėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentų dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros, kadangi tokių išlaidų pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepriteisė, ir ieškovas sprendimo šioje dalyje neginčija.

Dėl šiukšlių išvežimo

Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad Justiniškių g. 51 namo gyventojai už atliekas mokėjo ir šių sumų ieškovas neturi teisės reikalauti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo sudariusi sutartį su atskiru atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiu subjektu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė naudojosi tais pačiais konteineriais. Byloje esantis 2014-12-12 UAB „Ecoservice“ raštas patvirtina, kad, atsiskyrus Justiniškių g. 51 namui, atliekų kiekis aikštelėje prie Justiniškių g. 49 namo, kur šiukšles nešė ir 51-mo namo savininkai, nesumažėjo, todėl komunalinių atliekų išvežimo grafikas nebuvo keičiamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mokestis už šiukšlių išvežimą atsakovei ieškovo buvo paskaičiuotas ir pirmosios instancijos teismo priteistas pagrįstai.

Dėl eksploatavimo išlaidų

Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, neatleista nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, todėl kartu su kitomis išlaidomis turėjo būti priteistos ir eksploatacinės išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad jis turėjo teisę skaičiuoti šį mokestį atsakovei, tačiau ne už visą ginčo laikotarpį. Įvertinus byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas faktiškai administravimo paslaugos nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkams neteikė, konstatuotina, kad reikalauti sumokėti už jo nesuteiktas paslaugas iš atsakovės jis neturi jokios teisės (CK 6.1 str., 1.137 str.). Todėl šio ieškovo reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai.

Dėl ginčytinos sumos įskaitymo

Atmestini atsakovės argumentai dėl ankstesnio periodo skolos užskaitymo. Apeliantė nurodo, kad nėra sąlygų užskaitymui pagal CK 6.131 str. Tačiau minimas kodekso straipsnis šiam materialiniam teisiniam santykiui reguliuoti netaikytinas. Ši teisės norma reguliuoja atvejus kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, tai yra kai abi ginčo šalys viena kitai skolingos (CK 6.130 str.). Šiuo atveju taikytina CK 6.54 str. norma, reglamentuojanti skolininko įmokų kreditoriui paskirstymą. Minimas kodekso straipsnis nustato, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šiame straipsnyje. Pažymėtina, kad neatitinka bylos medžiagos apeliantės argumentai, jog ji apie ankstesnę skolą nebuvo informuota: mokėjimo pranešimuose, o taip pat ir byloje esančiame atsakovės mokesčių žiniaraštyje matyti likutis mėnesio pradžiai. Kiekvienas bylos dalyvis privalo įrodyti savo teiginius CPK leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakove nepaneigė gavusi paslaugas ankstesniu laikotarpiu, o taip pat nepateikė patikimų duomenų , jog skola buvo sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pažeidęs įstatyme reglamentuotą įmokų paskirstymo tvarką, o aplinkybė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl įskaitymo, nėra įrodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už P. J. suteiktas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui jo patirtų išlaidų už teisines paslaugas.

Ieškovas nesutinka su iš jo atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apelianto nuomone, atsakovė vilkino procesą, byla užsitęsė dėl atsakovės kaltės. Į šias aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. CPK 93 str. 2 d. įtvirtinta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ir taip atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino. Tokį teismo sprendimą ginčija atsakovė ir trečiasis asmuo, nurodydami, kad teismas neatsižvelgė ne tik į kitus kriterijus, bet ir į tai, jog byla buvo nagrinėjama daugiau nei 10 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės ir trečiojo asmens argumentu nesutinka, kadangi ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad teismas atsižvelgė į bylos eigą, taip pat ir posėdžių trukmę, į tai, kad byla buvo pakankamai sudėtinga bei į kitus teismo nurodytus kriterijus, todėl aptariamas atsakovės ir trečiojo asmens argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos neteisėtai ir nepagrįstai.

Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinius skundus atmetant, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė