Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovui V. J. (V. J.), atsakovo atstovei advokatei Mirandai Kunickienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. (V. J.), išvadą byloje teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo V. J. (V. J.) priešieškinį ieškovei J. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu sutiko, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas ir atsakovas.

Ieškovės atstovas advokatas Ričardas Noreika pateikė šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti kilusį ginčą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Atsakovo atstovė advokatė Miranda Kunickienė prašė nutraukti ieškovo ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė J. J. ir atsakovas V. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1158. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. J.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė ir atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad santuokos išsaugoti nebegalima, taikytis sutuoktiniai nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.53 str. 1 d., 3.54 str. 1 d.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. paliktina ikisantuoktinė pavardė – P., atsakovui V. J. paliktina turėta pavardė – J..

2016-08-16 teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą patvirtintį sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė taikiai išspręsti kilusį ginčą dalyje dėl nepilnamečo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su taikos sutarties sudarymo juridinėmis pasekmėmis šalys susipažino ir jas suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina.

Šalys patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio atlyginimo klausimą išsprendė taikos sutartimi, todėl išsamiau dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims nepasisakytina.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-22 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. J., (ikisantuokinė pavardė – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1158 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – P., atsakovui V. J. (V. J.) palikti turėtą pavardę – J.

Prašymą patvirtinti taikos sutartį tenkinti.

Patvirtinti ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-08-16 sudarytą taikos sutartį:

Sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su J. J. a. k. (duomenys neskelbtini)Sutuoktiniai susitaria nustatyti šią V. J. (V. J.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarką: Iki sūnui M. J. sueis 3 metai (2019-02-10) V. J. su sūnumi M. bendrauja kiekvieną antradienį ir šeštadienį J. J. gyvenamojoje vietoje po 2 valandas nuo 16.00 iki 18.00 val. Kai vaikui sueis 3 metai iki jam sueis 6 metai (nuo (duomenys neskelbtini)) V. J. su sūnumi M. bendrauja kiekvieną šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir gražinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kai vaikui sueis 6 metai (po (duomenys neskelbtini)) V. J. su sūnumi M. J. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant sūnų M. J. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražinant sūnų į vaiko gyvenamąją vietą. V. J. su sūnumi M. J. nelyginiais metais bendrauja sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš sūnaus gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. V. J. su sūnumi M. J. kiekvienais metais bendrauja V. J. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini)pasiimant vaiką iš sūnaus gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. V. J. su sūnumi M. J. lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų sekančią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. V. J. su sūnumi M. J. bendrauja pasiimdamas jį pas save 2 savaites nepertraukimai vasaros atostogų metu per V. J. atostogas iš anksto prieš l mėnesį suderinęs datą su J. J. V. J. gali neribotai bendrauti su sūnumi M. J. telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir kai vaikas įgis sugebėjimus tokiam bendravimui. J. J. įsipareigoja informuoti V. J. apie kiekvieną sūnaus M. J. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.V. J. (V. J.) įsipareigoja mokėti nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos pusės minimalios mėnesinės algos, kasmet išlaikymui skirtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-10) iki vaiko pilnametystės. J. J. paskiriama šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.Šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, ir viena iš kitos išlaidų kompensuoti neprašo.Šalys prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo panaikinti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.