- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1243-834/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26260-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- P. P.
- Kaltinamasis
- E. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2013-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. -1 m. l. apribojimo bausme.
2) 2014-01-10 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) - 6 mėn. l. atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. ši bausmė subendrinta su 2013-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėn. l.a., kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. grasino nužudyti žmogų, o būtent 2018-06-03 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo tėvui P. P., t. y. paėmęs į dešinę ranką metalinį peilį, priėjo prie savo tėvo P. P., sėdinčio kieme ant suoliuko, ir apglėbęs ranka pastarąjį iš už nugaros laikydamas peilį nukentėjusiajam prie kaklo šaukė: ,,Aš tau perpjausiu gerklę", šiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajam P. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas.
Be to, jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir artimajam giminaičiui, o būtent 2018-06-03 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, peiliu sužalojo nukentėjusiajam tėvui P. P. kairę ranką dilbio srityje, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai ir paaiškino, kad su tėvu gėrė, susipyko, jis norėjo tėvą pagąsdinti ir grasino. Grasino, nes buvo girtas. Ranką tėvui sužalojo netyčia, tėvas patraukė ranką ir jis ją užkabino su savo žvejybiniu peiliu. Konfliktas kilo dėl girtumo. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, atsiprašo tėvo.
Nukentėjusysis P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad abu buvo išgėrę, sūnus prisikabino dėl vištienos ketvirčių, kad sau iškepė, o sūnui ne, pas jį buvo likusi nuoskauda nuo seno. Įvykio dieną sūnus jam grasino, norėjo pagąsdinti peiliu. Kai alkoholio nevartoja jis būna normalus. Jis jau priprato, sūnus mėgsta jį pagąsdinti. Jis nuo sūnaus gynėsi ir savo ranka palietė peilį. Konflikto metu atsinešė peilį, kad pagąsdinti. Jis gynėsi nuo sūnaus ir nusibrozdino ranką, jei nebūtų laikęs peilio, nebūtų nusibrozdinęs. Sūnus po žodinio konflikto nubėgo namo ir po to atbėgo paslėpęs už nugaros peilį. Jis tampa nervingas kai išgeria.
Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2018-06-06 liudytoja E. P. parodė, kad nuo vaikystės gyvena su savo seneliais J. P. ir P. P.. Taip pat kartu su jais gyvena dar jos dėdė E. P.. E. du kartus jau buvo teistas už tai, kad smurtavo prieš savo tėvą P. P.. Dėdė E. piktnaudžiauja alkoholiu. Ji žino, kad E. dėl priklausomybės nuo alkoholio niekada nesigydė, į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Kai dėdė E. būna apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties pradeda prie visko kabinėtis. 2018-06-02 dėdė su seneliu P. vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat 2018-06-03 nuo ryto pastarieji vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare apie 19.00 val., tarp senelio ir E. įvyko žodinis konfliktas dėl maisto. Konflikto metu E. rėkė, kažką pats sau kalbėjo. Vienu momentu senelis išėjo į kiemą, atsisėdęs ant suoliuko rūkė, kai į kiemą išbėgęs E. pradėjo šaukti. Ji tuo metu irgi buvo kieme. Kai E. šaukė, ji pastarąjį ramino, bet jis jos neklausė. Vienu momentu E. nuėjo į verandą, kur iš savo kuprinės išėmė peilį. E. tą peilį naudoja žvejyboje. Ji matė, kaip E. laikydamas dešinėje rankoje peilį priėjo prie senelio, kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko, iš už nugaros apglėbė senelį, su ta ranka, kurioje laikė peilį, kaklo srityje, taip kad peilis buvo seneliui prie pat kaklo ir taip laikydamas peilį E. šaukė „ aš tau perpjausiu gerklę“. Tuo metu ji labai išsigando, ji šaukė E., kad jis mestų peilį, bet dėdė jos neklausė. Tada ji nubėgo į gatvę ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė E. Ji parodė, kad kaip E. sužalojo jos seneliui P. kairę ranką ji nematė. Tik atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad pas senelį žaizda, kuri kraujavo. (b.l.55-57)
Iš byloje, esančio 2018-06-03 VA VPK KP NVRS vyr. tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-06-03 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu neblaivus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš tėvą P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir peiliu sužalojo jam kairę ranką (b.l.4-5).
Iš byloje, esančio 2018-06-07 VA VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. R.tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018-06-03 apie 19.00 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme laikydamas peilį tėvui prie kaklo šaukė, kad perpjaus gerklę (b.l.14).
Iš byloje, esančio 2018-06-03 Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018-06-03 apie 19.00 val., pil. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), su peiliu sužalojo tėvui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kairę ranką, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei pridėjęs peilį prie kaklo grasino tėvą papjauti. Peilio surasti nepavyko. Įvykio liudytoja E. P. teigė, kad E. P. peilį išmetė kieme į žolę (b.l.9-10).
Iš byloje, esančio 2017-06-06 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui užfiksuota nebuvo (b.l.15-21).
Iš byloje, esančio 2018-06-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. P. savanoriškai pateikė peilį, kuriuo jam sūnus grasino 2018-06-03 ir kuriuo jis buvo sužalotas ( b.l.41-43).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018-06-07 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo P. P. pateiktas peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra metalinės konstrukcijos sudarytas iš geležtės su atrama ir rankenos. Bendras objekto ilgis 205 mm. Geležtė vienašmenė pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis iki rankenos -122 mm, maksimalus plotis - 23,5 mm, maksimalus penties storis - 3,7 mm, ašmenų šonų didžiausias plotis 13,8 mm, pakotės plotis- 20,8 mm. Ašmenys užgaląsti iš abiejų pusių. Geležtės viršuje 46,4 mm plote yra 8 dantukai pasvirę į rankenos pusę, jos kairiajame šone prie rankenos yra užrašas „LAKOTA RESTFREI“, dešiniajame šone yra užrašas „SRENLESSSTEEL. 2018-06-07 VA VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų skyriuje specialisto išvadoje Nr. 6-18 nustatyta, kad pateiktas tyrimui peilis, paimtas 2018-06-06 (duomenys neskelbtini), yra buitinės paskirties ir nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. Peilis, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra patalpintas į VA VPK Vilniaus r. PK Daiktų saugojimo kamerą (b.l.44-52).
Iš byloje esančio 2018-06-06 asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo P. P. įvykio metu patirti sužalojimai. Nukentėjusysis P. P. parodė kairę ranką, kurioje dilbio srityje užfiksuotas įdrėskimas, einantis įstrižai. Jo ilgis apie 3 cm. Matosi, kad kraujas jau yra išdžiūvęs ir dvejose vietose yra šašai. Įdrėskimo vieta paraudonavusi (b.l.36-40).
Iš byloje, esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-06-03 20.39 val. E. P. nustatytas 2,83 promilių girtumas (b.l.60).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę jis prisipažino pilnai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo P. P. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros, asmens apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys.
Kaltinamasis E. P. 2018-06-03 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, apglėbęs ranka tėvą P. P. iš už nugaros laikydamas peilį nukentėjusiajam prie kaklo šaukė: ,,Aš tau perpjausiu gerklę“. Vykusio konflikto metu jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis apglėbęs nukentėjusįjį, laikydamas peilį prie kaklo grasino perpjauti gerklę. Nors nukentėjusysis posėdžio metu teigė, kad tai ne pirmas kartas kai sūnus grasina ir yra jau pripratęs, tačiau tuo pačiu teigė, jog sūnus išgėręs būna nervingas, todėl gynėsi nuo sūnaus ranka atstumdamas peilį, kad nieko sūnus jam nepadarytų. Kaltinamasis E. P. jau yra smurtavęs tėvo atžvilgiu bei už tai buvo nuteistas. Posėdžio metu nukentėjusysis pavirtino, jog ne pirmą kartą jo atžvilgiu kaltinamasis grasina. Taigi, vertinant įrodymų visumą, tai, jog fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas ne pirmą kartą, kad išgėręs kaltinamasis yra linkęs į agresiją, kaltinamojo pasakyti žodžiai, kad peiliu perpjaus gerklę, tuo metu nukentėjusiajam sudarė pakankamą pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, nors E. P. ir teigė, jog kilusio konflikto metu norėjo pagąsdinti, tačiau tai kad jis yra vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu praeityje, vertinant tuo metu susidariusią situaciją, kaltinamasis apglėbęs ranka nukentėjusįjį iš už nugaros laikydamas peilį prie kaklo grasino, nukentėjusysis gindamasis atstūmė kaltinamojo ranką, sudarė pagrindą nukentėjusiajam bijoti tokio grasinimo įgyvendinimą kaip pavojų sveikatai. Todėl E. P. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį. Be to, kilusio konflikto metu kaltinamasis grąsindamas peiliu sužalojo nukentėjusiajam tėvui P. P. kairę ranką dilbio srityje, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Posėdžio metu E. P. teigė, jog rankos sužaloti nenorėjo, ir nukentėjusysis nurodė, jog atstumiant peilį nuo savęs buvo sužalota ranka. Taigi šiuo atveju kaltinamasi turėjo suprasti ir suvokti, jog laikydamas peilį pridėjęs prie nukentėjusiojo gali sužaloti žmogų, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ir BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
E. P. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str.2p.). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Ankščiau yra teistas (b. l. 93-97 ). Administracine tvarka baustas ( b. l. 98-103). Parinkdamas bausmės rūšis už abi nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, jog E. P. smurtą tėvo atžvilgiu vartojo ne vieną kartą, yra jau teistas už smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, būdamas neblaivus vėl vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu bei jam grasino. Todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. P. už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Bausmės bendrintinos jas apimant. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tai jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies vertinant ir tai, jog konfliktas kilo išgertuvių metu, kurių metu nukentėjusysis taip pat vartojo alkoholį kartu su kaltinamuoju, žinodamas, jog sūnus neblaivus būna agresyvus, tačiau kaip nukentėjusysis nurodė posėdžio metu, jog sūnus kai nenori gali ir negerti, kai blaivus būna geras , padeda, nervingas tampa kai išgeria, su sūnumi santykiai geri, teismas turi pagrindo manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateiktas metalinis peilis priduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Daiktinių įrodymų saugyklą ( b.l. 51, 52), priklausantis kaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. P. bei prie jo nesiartinti, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (LR BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:
pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8
( aštuoniems ) mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8, 10, 11 punktus, ir E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neturėti, nenaudoti ir neįsigyti alkoholinių gėrimų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. P. bei prie jo nesiartinti .
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiojo pateiktą metalinį peilį, priklausantį kaltinamajam, priduotą saugojimui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugyklą , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.