- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- 2-8938-1144/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00700-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. R. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei natūra 7/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1081,08 Eur dydžio kompensaciją už jam priklausančias 7/9 dalis žemės sklypo; taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovei priklauso visi pastatai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovė norėjo turtą parduoti, tačiau patyrė nuostolių, nes paaiškėjo, kad jai priklausė tik 1/9 dalis žemės sklypo. Šiuo metu jai priklauso 2/9 dalys žemės sklypo. Atidalinti žemės sklypą natūra nėra galimybes, nes ieškovei priklausantys pastatai užima 15 arų žemės ploto, o ieškovei priklauso 2/9 dalys iš 20 arų viso ploto žemės sklypo. Vienintelis galimas būdas tam, kad ieškovė galėtų naudotis jai priklausančiais statiniais, yra žemės sklypo atidalijimas išmokant atsakovui kompensaciją. Nurodoma kompensacija yra reali, kadangi 1 hektaro žemės kaina yra apie 4000 Eur, o šis sklypas sudaro tik 1/5 hektaro arba 20 arų.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad atsakovas žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir niekada nedraudė ieškovei juo naudotis, todėl nėra pagrindo turto atidalijimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų draudęs ieškovei naudotis žemės sklypu. Atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies mažiausia vertė yra 1700 Eur pagal pateiktą korporacijos (duomenys neskelbtini) konsultacinę pažymą. Atsakovas neprieštarauja žemės sklypo pardavimui, tačiau šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, kad turtas būtų parduotas. Atsakovo manymu jo turto dalis galėtų būti verta 3000 Eur, kadangi anksčiau ieškovė statinius su žemės sklypu siekė parduoti už 10000 Eur. Atsakovas kreipėsi į 3 turto vertintojus, tačiau jie atsisakė įvertinti žemės sklypą, kadangi nebuvo lyginamųjų objektų, todėl turto vertinimas nebuvo atliktas. Atlikti turto vertės ekspertizę būtų ekonomiškai netikslinga. Atsakovas sutiktų su turto atidalijimu, jeigu jam būtų sumokėta 3000 Eur kompensacija už jo turto dalį. Atsakovo teigimu, jo sūnus žiūrėjo žemės sklypų pardavimo skelbimus (duomenys neskelbtini), skelbimuose buvo nurodoma kaina 400-500 Eur už 1 arą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/9 dalys 0.2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18). Atsakovui R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7/9 dalys 0.2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) . Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. kovo 21 d. duomenimis vidutinė 0.2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė masinio vertinimo būdu yra 1390 Eur (b. l. 16). UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje dėl galimos nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvoje, nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje turto apžiūros dieną ((duomenys neskelbtini)) galėtų siekti 1700 Eur (b. l. 68–70). Ieškovė J. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą).
Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą). Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą, dėl kurių atidalijimas natūra yra negalimas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl žemės sklypų padalijimo, fizinėmis padalijimo kliūtimis yra pripažįstamos tokios kliūtys, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 21 punktą).
Tik tuo atveju, jei atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas.
Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip nurodyta pirmiau bendraturčio, šiuo atveju ieškovės J. B., atidalijimo teisė yra absoliuti, todėl atsakovo atstovo argumentai, kad ieškinys turi būti atmestas dėl to, kad atsakovas niekaip netrukdo ieškovei naudotis žemės sklypu ir ieškovė toliau galėtų naudotis žemės sklypu, atmetami kaip nepagrįsti.
Ieškovei J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/9 dalys 0.2000 ha (20 arų) ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kas atitinka 4,44 aro (20 a. / 9 x 2=4,44 a.). Šiame žemės sklype stovintys ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai užima 0.1500 ha (arba 15 arų). Įvertinus tai, spręstina, kad pagrindinis žemės sklypo atidalijimo būdas – atidalijimas natūra yra neįmanomas, kadangi ieškovei nepakanka jos turimo žemės ploto (4,44 aro) visiems jai priklausantiems statiniams, užimantiems 15 arų plotą, naudoti.
Nustačius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimumą, taikytinas subsidiarus atidalijimo būdas, kai vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Šis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas nelaikytinas, esminiu atsakovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teisių pažeidimu, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), nesinaudoja.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Ieškovės atstovas atidalijamo žemės sklypo vertę grindė remdamasis valstybės įmonės Registrų centras nustatyta ir nekilnojamojo registro išraše nurodyta daikto verte – 1390 Eur. Atsakovo atstovas teigė, kad atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis galėtų būti verta 3000 Eur, mažiausia šio turto vertė yra 1700 Eur, kuri nurodyta pateiktoje korporacijos (duomenys neskelbtini) konsultacinėje pažymoje.
Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012;2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).
Atsakovo pateiktoje UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje dėl galimos nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvoje, nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje turto apžiūros dieną ((duomenys neskelbtini)) galėtų siekti 1700 Eur. Nors konsultacija yra informacinio pobūdžio, tačiau ją surašė UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus turto vertintojas V. D., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad šioje pažymoje nurodyta galima žemės sklypo vertė 1700 Eur yra tikslesnė ir labiau atitinkanti realią turto vertę rinkoje nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė (1390 Eur), nustatyta masinio vertinimo būdu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad atidalijamo turto vertė galėtų siekti 3000 Eur nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o tai, kad turtas galėtų būti parduotas už šią kaina, teismo vertinimu, nereiškia, kad tokia yra šio turto reali vertė.
Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas, priteisiant natūra ieškovei 7/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1322,22 Eur (1700 Eur/9x7=1322,22 Eur) kompensaciją už jam priklausančias 7/9 dalis žemės sklypo (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį mokėtinas 143,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3A, 26A), todėl ieškinį tenkinus šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei.
Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo 30 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, o Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei iš viso 114,00 Eur (143-29=114) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pavirtina, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų suma – 400,00 Eur (b. l. 81–85). Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistina valstybei 400,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsniai).
Byloje susidariusios 13,28 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra 7/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1322,22 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 22 ct) dydžio kompensaciją už atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausiusias 7/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas 5662, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.